sveikos visos, išverkiau šiąnakt visas ašaras, tai dabar jau galiu ir su jumis pasitarti...
vakar su savo šimu ėjom pasivaikščiot, nuėjom kokius 3 km, pailsėjom valandėlę ir ėjom atgal, visą kelią ėjo laimingas, nepavargęs, visada jei pamatau kad pavargo, imu ant rankų ir nešu, nesvarbu kiek... vakar to tikrai neprireikė...grįžom namo, ėjo pamiegoti, atsikėlęs pavalgė,vakare lakstė laimingas, nemačiau nieko įtartino.
šiąnakt apie 4 ryto kviečiau jį pas save, kad gale kojų nemiegotų, jaučiu, kad nori ateit, bet neateina, šokau iš lovos, žiūriu jis galinių kojyčių nepavelka, puoliau į isteriją, visus namus sukėliau ant kojų, o jis net nesupranta kas atsitiko, sėdi patenkintas, uodegą vizgina, paskui atsigulė ir užmigo, visą naktį nemiegojau, stebėjau..
Ryte nevaikščiojo, bet ant kojyčių stovėjo, labai valgyt norėjo, nusinešiau pas veterinarą, ir čia STEBUKLAS užuodė daug kvapų, pradėjo vaikščioti, šniukštinėjo, draugavo su visom praktikantėm, vizgino uodegą, apsisiojo visus krūmus lauke, puikiai laviravo net ant vienos kojos...
veterinaras padarė kraujo tyrimus, liaukocitų turi būti nuo 150 iki 500, pas šimą buvo 230, sakė ant ribos, dėl to darė tyrimą dėl erkių- neigiamas, šlapimą apžiūrėjau, geros spalvos, tuštinasi visiškai normaliai, suleido vaistus, išrašė kažkokių tablečių, taip ir grįžom abu namo nesupratę kas įvyko, vaikšto iš lėto atsargiai, bet vaikšto, nebežinau net ką galvoti ir ką daryti... neištverčiau dar kartą tokio košmaro... ar gali būti, kad viskas dėl to pasivaikščiojimo? dabar jau galiu kaltint tik save, nes kitų priežasčių neberandu