bukit dideli,sveiki ir mylimi
QUOTE(lauricinaa @ 2006 05 29, 18:45)
ačiūkas, kad skaitot
QUOTE(Soni @ 2006 05 25, 15:13)
aš pati nesupratau kas su manim darosi, matyt kalti nėštumo metu pakitę hormonai. Šito vaikiuko mes tikrai labai laukėm ir atrodė visai nesvarbu kas bus - mergaitė ar berniukas. O dabar net neįsivaizduoju, kad galėtų būti ne berniukas 
Aukit diduciai ir bukit sveikuciai 
Cia greiciau buvo ne sveikas protas, o nestumo hormonai!!!!!!!
Cia greiciau buvo ne sveikas protas, o nestumo hormonai!!!!!!!
| i | Ši gimdymo istorija 2006 m. gegužės mėn. "Gimdymo istorijų" konkurse laimėjo I vietą ir yra apdovanota aukso medaliu! |
Didelis ažiū už įvertinimą
mano vyras is trijų brolių kompanijos, ir kiekvienas buvo laukiams kaip mergaitė. Anyta tikėjosi, kad ir pas mane bus mergaitė... deja... bet ir gerai 
Aš tarp moterų augusi, dabar vyriškoj kompanijoj gyvenu 
o aš gal ir antro norėčiau berniuko
QUOTE(ENIGMA @ 2006 05 25, 17:10)
O dieve, nagi supraskite, kad taip būna ir nevienai 
aišku jei labai kažko tikiesi ir nesigauna, po to suvoki , kad nesvarbu kokia lytis svarbiausia tas mažuliukas mažuliukas žmogelis
Kai pastojau su trečiu visi sakė čia jūs mergaitę darote nežinau kodėl taip žmonėms atrodo, deja iki nėštumo pabaigos nežinaujau kas, tačiau paskutinį mėnesį tikrai prašiau dievulio, kad tik berniukas ( taip taip berniukas ) nes neįsivaizdavau, kaip tarp bernų šaikos augs mergaitė, galvojau vargšė mergaitė, kokia ji bus užaugusi tarp šitų bernų ir kai gimė berniukas apsidžiaugiau, o dabar pagalvoju gal ant senatvės pabandyti ir mergaitę pasigaminti po kokių 10m. 
kai bernai bus supratingesni ir gynėjai, augtu sau kaip karalaitė
Taip, kad nieko gėdingo tavo istorijoje, juk nuo to ko tikimės tikrai nemažiau mylime
aišku jei labai kažko tikiesi ir nesigauna, po to suvoki , kad nesvarbu kokia lytis svarbiausia tas mažuliukas mažuliukas žmogelis Kai pastojau su trečiu visi sakė čia jūs mergaitę darote
nežinau kodėl taip žmonėms atrodo, deja iki nėštumo pabaigos nežinaujau kas, tačiau paskutinį mėnesį tikrai prašiau dievulio, kad tik berniukas ( taip taip berniukas ) nes neįsivaizdavau, kaip tarp bernų šaikos augs mergaitė, galvojau vargšė mergaitė, kokia ji bus užaugusi tarp šitų bernų ir kai gimė berniukas apsidžiaugiau, o dabar pagalvoju gal ant senatvės pabandyti ir mergaitę pasigaminti po kokių 10m. kai bernai bus supratingesni ir gynėjai, augtu sau kaip karalaitė Taip, kad nieko gėdingo tavo istorijoje, juk nuo to ko tikimės tikrai nemažiau mylime
Kai trecio laukiausi, visi irgi - mergaite darot... Tarsi nesuprastu, kad ne vien nuo musu priklauso, kas gausis - nuo gudriausio spermiuko, kuris pirmas tiksla pasieks. Kai daro tiksliai- dazniausiai megintuvelyje. Is tikruju, nescioms moteriskems sunku tramdyti emocijas, bet tai atleistina. Daug kas gali pasakyti : -kokia tu motina, svarbu, kad sveikas... Taip gali sneketi tas, kam nestumu net nekvepia.
Dabar laukiam ketvirto, nezinau, kas bus, ir net nenoriu zinot. Bet aplinkiniu kreivos sypseneles byloja, kad tik mergaite, kad tik mergaite (ypac vyresniu giminaiciu), nesupranta jie, kad laukiam mazo zmogaus atejimo, o kas bus - nera taip svarbu.
Issiliejau cia, gal per daug, bet man pikta, kai "geros" tetules ir kaimyneles tik ka pagimdziusiai mamai sako: - kitas vaikas gal mergaite bus. Tarsi berniukai kuo nusikalte, ir jiems butu uzdrausta i si pasauli ateiti...
Sekmes auginant
Kiekvienas mažas žmogutis - didelis stebuklas.Sėkmės
QUOTE(Soni @ 2006 05 25, 13:09)
"Ar norit žinot ką turėsit?"-pasiteiravo gydytoja, einant 32-jai nėštumo savaitei.
" Jeigu aiškiai matosi- taip, jei ne - geriau nesakykit"- atsakiau. "Berniukas, aiškiau ir būti negali - pažiūrėkit kiaušinėliai... " Daugiau nelabai girdėjau...Išėjau, pamiršus atiduoti šlapimo tyrimą ir užsiregistruoti sekančiam kartui... "Mama, kam mums ta sesė, ir brolis gerai bus, svarbu sveikas būtų" - guodė devynmetis sūnus, pasirodydamas protingesnis už mane. Vyras guodė ir ramino kiek tik galėjo, bet tas vakaras paskendo mano ašarose...hormonai darė savo...Viešpatie, šito vaiko laukiau devynis metus, taip sunkiai nešiojau, ir vėl berniukas...Visi laukė mergaitės- vyras, sūnus, tėvai, uošviai...Atrodo ir to gimdymo stebuklo nebeliko... Likusias savaites graužiau save už tas ašaras, žinojau, kad svarbiausia - vaikelio sveikata, o ne lytis, bet tada atrodė kitaip...
Jis nesusiprato gimti tada, kada jam priklauso - per mūsų vestuvių dešimtmetį, pavėlavo būti dovanėle keturias dienas... "Negi norit, kad vaikas gimtų lapkričio 1-ąją, einam šiandien pagimdysim" . Toliau viskas vyko kaip pagreitintam filme - prakirpo vandenis, suėmė sąrėmiai, vyras garsiai pranešinėjo laiką kas kiek minučių. Akušerė paklausė, ar nenorėčiau vonioj pagulėt. Sutikau, nes buvau girdėjus, kad vanduo sumažina skausmą. Deja...Sąrėmiai tik dar labiau suintensyvėjo, gulėdama vonioj, žiūrėjau į tualetą ir norėjau išlipti pasituštinti, galvojau , kad man klizma blogai organizmą išvalė..O, šventas naivume, juk gimdau antrą vaiką, tai stangos...Gydytoja liepė lipti iš vonios, gult ant stalo, o aš jau nesugebėjau išlipti pati, akušerė tikra to žodžio prasme iškėlė iš vonios ir apvilko marškinius...vyras padėjo užsiropšti ant stalo...liepė kvėpuot, sakė prisimint pamokėles...kokias pamokėles? nelankiau jokių pamokėlių ...stumk...stumk...negaliu...gali...negaliu...gali...GALIU...pamačiau vyro akyse ašaras - kiek prisimenu pirmą kartą gyvenime...verkiau, glaudžiau šlapią kūnelį prie savęs ir atsiprašinėjau už savo elgesį, o tas šiltas riebuilis mažylis godžiai čiulpė mano krūtį... Atleisk, mano ilgai lauktas džiaugsme, mano brangusis sūnau...
" Jeigu aiškiai matosi- taip, jei ne - geriau nesakykit"- atsakiau. "Berniukas, aiškiau ir būti negali - pažiūrėkit kiaušinėliai... " Daugiau nelabai girdėjau...Išėjau, pamiršus atiduoti šlapimo tyrimą ir užsiregistruoti sekančiam kartui... "Mama, kam mums ta sesė, ir brolis gerai bus, svarbu sveikas būtų" - guodė devynmetis sūnus, pasirodydamas protingesnis už mane. Vyras guodė ir ramino kiek tik galėjo, bet tas vakaras paskendo mano ašarose...hormonai darė savo...Viešpatie, šito vaiko laukiau devynis metus, taip sunkiai nešiojau, ir vėl berniukas...Visi laukė mergaitės- vyras, sūnus, tėvai, uošviai...Atrodo ir to gimdymo stebuklo nebeliko... Likusias savaites graužiau save už tas ašaras, žinojau, kad svarbiausia - vaikelio sveikata, o ne lytis, bet tada atrodė kitaip...
Jis nesusiprato gimti tada, kada jam priklauso - per mūsų vestuvių dešimtmetį, pavėlavo būti dovanėle keturias dienas... "Negi norit, kad vaikas gimtų lapkričio 1-ąją, einam šiandien pagimdysim" . Toliau viskas vyko kaip pagreitintam filme - prakirpo vandenis, suėmė sąrėmiai, vyras garsiai pranešinėjo laiką kas kiek minučių. Akušerė paklausė, ar nenorėčiau vonioj pagulėt. Sutikau, nes buvau girdėjus, kad vanduo sumažina skausmą. Deja...Sąrėmiai tik dar labiau suintensyvėjo, gulėdama vonioj, žiūrėjau į tualetą ir norėjau išlipti pasituštinti, galvojau , kad man klizma blogai organizmą išvalė..O, šventas naivume, juk gimdau antrą vaiką, tai stangos...Gydytoja liepė lipti iš vonios, gult ant stalo, o aš jau nesugebėjau išlipti pati, akušerė tikra to žodžio prasme iškėlė iš vonios ir apvilko marškinius...vyras padėjo užsiropšti ant stalo...liepė kvėpuot, sakė prisimint pamokėles...kokias pamokėles? nelankiau jokių pamokėlių ...stumk...stumk...negaliu...gali...negaliu...gali...GALIU...pamačiau vyro akyse ašaras - kiek prisimenu pirmą kartą gyvenime...verkiau, glaudžiau šlapią kūnelį prie savęs ir atsiprašinėjau už savo elgesį, o tas šiltas riebuilis mažylis godžiai čiulpė mano krūtį... Atleisk, mano ilgai lauktas džiaugsme, mano brangusis sūnau...
apsiverkiau beskaitydama
Labai itikinima ir suprantama jausmu istorija
