Pazistamas jausmas ir man. Nuo pat mazumes svajojau tureti berniuka

Visuomet kai zadziau su lelem kudikiais, manoji buvo berniukas

Pastojus ir suzinojus, kad dvyniai, net kitos minties nebuvo, tik berniukai

Kai suzinojom, kad neidentiski, pradejom galvot apie porele

Suzinojom, kad pirmasis mergyte, antrasis nesirode, todel tikejomes, kad bus berniukas. Na ir kai 2 savaites pries gimdyma ejom exoskopo, vyras sake, kad jam net sakyt nereikejo, monitoriuje pats pamate, kad bus mergaite. Kazkokios nevilties buvo, bet labai nedaug. Paprasciausiai labai visuomet norejau sunaus. Bet kazkaip tas noras tureti sunu isliko, tik tiek kad vaiku daugiau kaip ir neplanuoju. Savasias merginas labai myliu ir dizaugiuosi, kad jos mergytes, kazkaip net neisivaizduoju, kad vietoj ju galetu buti berniukas, bet ir daugiau vaiku nenoriu

Tikriausiai nelemta tureti berniuko, reik tiketis, kad kai ateis laikas turesim gerus zentus ir anukus