QUOTE(RitaRazi @ 2013 04 04, 21:30)
bet isivaizduok save zinant, juk susigrauztum iki issekimo... Net nezinau, ar noreciau zinoti.
juk pakeisti vis tiek negaliu, o juk ne gelezine, vis tiek mano ir mano kuno pareiga yra uzauginti ir subrandinti ta gyvybe kiek imanoma sveikesne fiziskai..

Na, vienos gal nutrauktų nėštumą (neteisiu ir nesmerkiu, neįgalus vaikas - didelis kryžius visai šeimai). Todėl aktualu žinot kuo anksčiau.
Kitoms šeimoms, kurios išsaugotų kūdikį, koks jis bebūtų, irgi labai svarbus tas žinojimas iš anksto. Žinau vieną gražią šeimą, kurios vaikas gimė ir iš karto, po keleto dienų mirė dėl nesuderinamų su gyvybe apsigimimų. Jie žinojo tai iš anskto, žinojo, kad vaikelis neišgyvens, turėjo laiko su tuo susitaikyt ir nekurti nerealių planų. Priėmė tai kaip dievo valią (tikintys), pagimdė, palaidojo.
Kitu atveju - tokiu kaip dauno sindromas - svarbu yra žinoti, suvokti, kas laukia, gal paskaityti apie tai daugiau, gal susirasti iš anksto slaugę ar pagalbininkę (juk tokie vaikai dažniau serga, turi įvairių sveikatos problemų). Gal mama būtų planavusi išeit į darbą po metų, bet neįgalaus metinuko nepaliksi lopšelyje, taigi, iškyla aibė naujų problemų ir gerai, kai jos nežgriūva visos iškart, netikėtai.
Bet kuriuo iš šių atvejų, manau, kad gerai žinoti kuo anksčiau. Taip, sunku, taip, neduokdie, bet juk pagimdžius tokį vaiką, lengviau nebus. O visapusiškas pasiruošimas - svarbus.
Sory, mano d klavišas visiškai neveikia, naudoju copy-paste režimą, todėl d - tik iš mažosios, jau ir taip daug keblasties renkant tekstą ..