Gimdymas namuose

Labai gaila, kad Jūsų dukrytė dar nekalba, bet lygiai taip pat nelabai kas įrodys, kad tai susiję su skiepu.

zinojau juk ne plynam lauke gyvenam domejomes su vyru, ieskojom, rinkomes.

Jokiu budu nepasisakau pries koki nors pasirinkima - zmones ivairus, ju pasirinkimai - taip pat, o kuo tiket ir pasitiket - renkames savo protu, ziniomis, intuicija, emocijomis. Ir tai labai gerai, kad pasirinkima turim, na, gal ne taip pasakiau - tikiuosi, greit turesim legalu.. musu mamos neturejo bet mano mama aiskiai butu ligoninej gimdziusi

tai ir sakau kad niekas neįrodys kaip yra tiesiog tėvai ieškodami atsakymo dėl tam tikrų priežasęių, baksnoja į tą skiepą.

Ir as taip galvoju, ejau i Semetos kursus ir man jie labai patiko, nepamenu,kad butu pasakoja kazka apie namu gimdyma, daugiau gal apie pacia eiga ,ka kaip daryti, kada neskubeti i ligonine, kada skubeti ir t.t.
kazkaip jei labai jau nori objektyvumo eini i gydytoju rengiamsu ir nueini pas Jurga ar pan ir susidarai bendra vaizda.
O man tas issireiskiams, kad kazkas kazkam plove smegenis, labai jau nuvertina tuos zmones, ka jie j au tokie besmegeniai,akd patys neatsirenka kas yra kas, aks jiem spriimtiniau geriau, kokie kursai tinkamesni ir t.t.Keista butu eiti i kursus zmogaus kuri priimineja gimdymus namie ir,akd ji pasakos, kai gerai gimdyti ligoninej ir atvirksciai,kad nuejus i ligonine gydytojai pasakotu, kaip gera gimdyti namie

Jei mano gydytoja, kurios pageidauju, ir technika, kurios aš pageidaučiau būtų mano namuose tai gal ir gimdyčiau sau namuose, bet ne dėl aplinkos jaukumo, man kaip tik priešingai atrodo nelabai patogi mano namų aplinka gimdymui apskritai neišranki aš aplinkai, labai greit prisitaikau, nei lovos patogumas, nei sienų, kilimų spalva ar išdėlioti "kraupūs"instrumentai man nekelia jokio psichologinio diskomforto, stomatologas man nekelia jokių blogų emocijų, nors per gyvenimą jau tiek su prisikenčiau. Man svarbu, kad informacija, kuri mane domina būtų suteikta išsamiai, pagrįstai, o ne remiantis google mokslininkų tyrimais.

Silvaria, aš į jus tiek daug vilčių dėjau kaip J vadynininkę, o pasirodo jūs čia tiesiog savo nuoskaudą ir baimes liejate

Pamenu, pirmuosiuose J kursuose man buvo labai įdomu rasti neiginius J teiginams. Žodžiu, lavinti kritinio mstymo įgūdžius. Pamenu, su vyru sugalvojome namuose situaciją, kurioje tikrai būtų pavojinga namuose gimdyti ir reiktų važiuoti į ligoninę. Tada nuėjome į kursus ir uždavėme klausimą "Kokiose situacijose jūs nerekomenduotumėte gimdyti namuose?" Ir ji atsakė - tokių situacijų nėra. Tada supratau, kad jos pateikiamą informaciją reiks tikrinti ir tikrinti. TAip pat ir New age dalykai kliuvo, teko įdėti pastangų atskirti new age nuo gimdymo namuose, kuris iš principo neturi nieko bendra su religiniais įsitikinimais.

Taip, buvo žmonių, kuriems atrodė, kad J tik gryną tiesą kalba, bet taip pat buvo ir tokių, kurie kursus lankę gimdydavo ligoninėje. Pamenu iš antro karto pirmas rato gimdymas buvo ligoninėje ir cezaris. Iš pirmo rato - paskatintas gimdymas ligoninėje, nes pernešiojo, o po to paaiškėjo, kad vaikas neišnešiotas buvo. Kitų nesekiau. Bet tikrai ne Liepos kokios ten situacija, kad visi tik namuose gimdo, o ji viena ligoninėje. Nebent tas jos ratas buvo mažas Mano draugei, kuri lankė J kursus, irgi ligoninėje cezariu gimdymas baigėsi, kai kita sėkmingai namuose gimdė.

Kita vertus, tokia J pasitikėjimo savo kūnu atmosfera suteikia drąsos pasitikti tai, kas laukia, pasinerti į gimdymo potyrį, išjungti baimes ir nerimus, pamatyti savo darbo - gimdymo - tikslą ir prasmę ir praeiti tą kelią nuo-iki. Nors lankiau ne vienus kursus, šiuose man psichologinis pasiruošimas buvo geriausias, nesvarbu kur gimdžiau - namuose ar ligoninėje.

O dėl skiepų - sakyčiau buvo labai sunku nuspręsti neskiepyti, nes ... visi taip daro, o argumentų to nedaryti dar gerokai reikia pasirankioti. Vėlgi, su sąlyga, kad tikrini informaciją du kartus, o ne šventai patiki J. Ir spaudimas ligoninėje atsisakant skiepų buvo nežmoniškas. Ir dabar kai užeinu pas gydytoją kokios pažymos ar siuntimo lūžiams sugipsuoti, tai visada turiu pasirašyti popieriukus, kad vis dar atsisakau skiepų. Be to aš pastebiu kitą tendenciją - neigti, kad kokia nors reakcija yra būtent į skiepą arba dėl skiepo. Įrodyti tokius atvejus be galo sunku, nes ligoninei, kuri praneštų apie skiepo šalutinį poveikį, grėstų valstybės auditas, kurio, aišku, nė vienas ligoninės vadovas nepageidauja. Ir tada skiepo pasekmės nurašomos kams nors kitam, taip ir lieka neįrodytos. Įdomu, ar tais atvejais, kuriuos čia minite apie skiepus sukeltas reakcijas, tai buvo oficiali diagnozė, ar tik gydytojas pasakė tėvams, o dokumentuose buvo pažymėta visai kas kita?

Ir dar, apie informuotą pasirinkimą. Neseniai gimdžiusiai draugei gimdymo namuose akušerė uždavė klausimą - ar suleisti vaikučiui po gimimo vit K. Paaiškino, kad jeigu suleis, tai vaikutis bus gražesnis, ne toks raudonas. Kai ji atsisakė, daugiau jokių kalbų apie vit K nebebuvo....

suprantu, ka norite pasakyti. Bet kodel manote, kad mes, skiepijancios savo vaikus, tu ziniu apie skiepu zala neturime? Arba, kad mums reikia apie tai dar karta susimastyti? Juk jei mamos samoningos, jos samoningai ir renkasi, bet ne - visada atsiranda "geradariu", kurios kartais kisa po nosimi toookia menkaverte literatura (cia ne apie jus ar jusu drauge, cia as apie savo patirti), kur nei kas, nei kur, nei del ko tuos tyrimus atliko, tyrimai neissamus ir pan. Kartais toks "gerumas" siutina ir glumina.. O jei tas "geradaris", teikiantis informacija, dar nutaiso ir zinancio tona, pateikia pavyzdi - "mano kaimyno arklio pusbrolio zmonai..." , nepagalvoja, kad ir jis gali klysti..

Kurlink vedu - lygiai taip pat elgiasi gimdymo namuose priesininkai juk kada nors koks nors vaikelis tikrai namuose gimdant mire... Taip ir nuo skiepu - tikrai kada nors kas nors mire. Tik jei vienu atveju (gimdymo namie) neputinejam burbulu del neigiamu pasekmiu, tai ir skiepu atveju nereikia piesti baubu. Ju nera. Procentas skiepijamu vaiku ir procentas komplikaciju - koks?
Kaip sake garsusis kareivis Sveikas - niekada nebus taip, kad kazkaip nebutu

O vat matot man aplinka labai svarbi, kaip ir instumentų buvimas/nebuvimas, net kvapas, jau nekalbant apie nepažįstamus žmones, pakeltus tonus, pašaipas ir pan. Pas stomotologus nuo 7 klasės 7 metus nėjau, o kai pagaliau nuėjau, tai tik pas labai gerai asmeniškai pažįstamą stomatologę, kuriai papasakojau, kaip man baisu, kuri mane tepliojo tepaliukais prieš nuskausminamuosius leisdama, visai kaip dabar vaikams daro. Visada sėdžiu užsimerkusi, kad nematyčiau kokiais instrumentais ką ten man daro ir tik pastaruosius pora metu nebeprieinu prie silpnumo ar alpimo.
Tačiau pagimdyti vaiką namuose - jokių problemų

Niu bet radot specą, kuris paglosto ir baimę sumažina
Mano ir skausmo slenkstis labai aukštas, gal dėl to neturiu baimės intervencijoms.
Man gyvenime svarbiausia yra situacijos aiškumas nuo pradžios iki pabaigos. Mėgstu žinoti iš anksto

kaip tik vakar pas stomatologe buvau - ale zinai, gal kazkuria prasme ir sutinku, dariau ta pacia autogenine treniruote - as dar galiu, as dar galiu, as dar galiu... buti issiziojusi

Mano pažįstamas, kuriam 50 metų, to skiepo negavo, o kalbėti tepradėjo tik 4 metų.

Aš nebuvau skiepyta, bet sirgau pakartotinai ~20 m. amžiaus, t.y., po 15 metų, bet gana lengvai, pasak mamos, lengviau nei pirmą kartą.