Kol laukiausi stengiausi save nuteikti, kad gimdysiu lengvai ir greitai, nereikės kankintis valandų valandas. Visas nėštumas praėjo lengvai ir sklandžiai, buvau rami, su vyru ir seneliais labai laukėm vaikelio ir manau ta atmosfera šeimoje ir aplink mane padėjo. Kažkoks vidinis balsas kuždėjo, kad viskas bus gerai.Tik bijojau, kad vaikutis negimtu per anksti. Labai norėjau, kad jis gimtu laiku, nes ir mama, ir močiutė gimdė keliom savaitėm anksčiau, tai jos man ir šnekėjo, kad ir man taip nebūtų. Bet aš tikėjau, kad tikrai viskas bus gerai.
Tą ketvirtadienį turėjome važiuoti pas gydytoją į VGN planiniam vizitui, pasirodyti kaip viskas yra. Jau tik atsikėlus pastebėjau kažkokias neaiškias išskyras.
Bet kadangi kaip tik ruošėmės pas gydytoją, tai per daug ir nerimavau. Nuvažiavus gydytoja apžiūrėjo, sakė viskas gerai, kaklelis per porą pirštų prasivėręs, bet dar ne minkštas. Ir gimdyti galiu nors ir šiandien, o gal ir po poros savaičių. Nuramino, viskas gerai, važiuokit namo. Parvažiavom ir buvo kažkaip lyg ir keista, ir neramu-va, pagaliau labai greitai turėsim savo mažiuką. 
Visiškai pasitikėjau savo gydytoja ir žinojau, kad tikrai viskas turi būti gerai.Apie 12 val. Pajutau pirmaji maudima. Po 15 min vėl pasikartojo. Ir vėl. Neskaudėjo, tik šiek tiek maudė kaip per mėnesines. Supratau, kad kažkas vyksta.
Maudimas pradėjo kartotis kas 5 min. Ir taip tęsėsi tęsėsi
Paskambinau gydytojai, pasakiau kas vyksta. Nuramino, kad tai paruošiamieji sąrėmiai, bet skubėti į ligoninę tikrai neverta. Ir tikrai-jaučiausi puikiai, nusprendžiau vyro be reikalo nejaudinti ir neskambinti į darbą. Prisiminiau, kad nėštumo kursuose gyd. Šemeta aiškino, jog geriau vyrui valgyti padaryt. Tai ir užsiėmiau namų ruoša: išskalbiau patalinę, pritroškinau mėsos, apsitvarkiau, dar pasitikrinau ligoninės lagaminą
Tie skausmeliai ir toliau kartojosi kas 5 min. Pažiūrėjau mėgiamą serialą. Grįžo vyras. Ir toliau kas 5min. Vakare paskambino pati gydytoja, pasiteiravo kaip sekasi, kas darosi. Sutarėm, kad jei ką, skambinsim naktį. Apie 22 val.atsigulėm miegot, bet tas maudimas kas 5 min nebedavė užmigt. Tad prasivarčiau iki 2 val, kai staiga suskaudo suskaudo ir lyg kažkas pokštelėjo. Pajutau kaip šilta srovelė nubėgo kojomis
Pažiūrėjau į laikrodį-2 val. 20min. Prižadinau vyrą, Važiuojam . Tas, vargšelis, nelabai susiorientavo kas čia darosi iš miegų pažadintas, bet greit šoko iš lovos 
Susitvarkėm, prisitepėm sumuštinių, išsivirėm arbatos į termosą ir pirmyn Skausmas stiprėjo ir jau darėsi vis sunkiau, norėjosi kuo greičiau nuvažiuoti į gimdymo namus. Paskambinau gydytojai, kad jau važiuojam į ligoninę. Lauke stipriai šąlo, švietė mėnesiena. Kaip tyčia mašinos langai buvo apšalę ir kiekviena uždelsta minutė mane jau nervino. Miestas miegojo ir jaučiausi tikrai keistai, išskirtinai, su savo skausmu ir džiaugsmu, ir mintimi, kad jau greitai viskas baigsis. 
Apie 4 val. Jau buvome ligoninėje. Jau laaabai skaudėjo, sąrėmiai kartojosi kas porą min, sunku buvo bendrauti su priėmimo darbuotoja. Atėjęs priėmimo gydytojas apžiūrėjo ir nudžiugino: Laiminga moteris
7cm Sako, jau daugiau nei dabar skauda, neskaudės. Skausmas tikrai nebaugino, nes žinojau, kad taip ir turi būti, ir net keista pasirodė, kad tai kas dabar vyksta su manimi, tai viskas. Tikrai tikėjausi kitokio skausmo prisiklausiusi įvairiausių istorijų. Nuėjome į gimdyklą, mus pasitiko labai maloni akušerė Jolanta. 
Nuramino, visaip šnekino ir juokavo bandydama nukreipti dėmesį nuo skausmo. Vyras buvo šalia ir labai palaikė morališkai. Atvažiavo mano gydytoja, apramino: Iki 7 val tikrai turėsim leliuką Ir staiga: Violeta, daryk, ką norėsi daryt: stumk, jei norėsi, jei ne-ne, tik nerėk. Keli sąrėmiai, gal kokie 3-4 ir vyrui sako, pažiūrėkit, jau plaukučiai matosi. Dar vienas sąrėmis ir net nespėjau susiorientuoti kaip mažytė mergytė jau gulėjo man ant krūtinės. Šiltutė, verkianti ir žiūrinti tiesiai į akis 50cm, 3240g. Sveikutė- 10 balų. 6val. 20 min. pranešė gydytoja. Už lango švito, dukrytę sveikino paukščių čiulbėjimas
Tai taip ir gimė dukrytė Smiltė. Lengvai, greitai, ramiai. Esu be galo dėkinga akušerei Jolantai ir savo gydytojai, kuri prižiūrėjo mane visą nėštumą, Alinai Kitovienei. Taip pat dėkoju visam Vilniaus Gimdymo Namų personalui. Tikrai gerai mumis rūpinosi ir nestokojom dėmesio po gimdymo. Ir dar labai ačiū savo vyrui, gyvenusiam kartu palatoje ir padėjusiam adaptuotis visas 5 dienas. Be jo pagalbos būtų buvę labai sunku.
Ačiū, ir myliu
