Sveikos, svarstančios apie darželių naudą ir žalą,
skaitau temą nuo pradžių, nes pati sprendžiu, kaip pasielgti po metų: toliau auginti vaiką, leisti jį į darželį ir grįžti į darbą, o gal visai atsisakyti darbo ir tapti mama- namų šeimininke

.
Pirmas ir paskutinis variantai vilioja, nes žinau, kad darbe daug naujovių, grįžusi lyg iš naujo viską pradėsiu, pagalvoju- ir vėl... Nervinė įtampa, visur bėgte, o namie su mažium viskas kitaip. Bet. Manau, kad buvimui tik mama reikia turėti gyslelę, o aš tokios neturiu, mėgstu savo darbą ir jame realizuoju save. Todėl mąstau sūnų leisti darželin. Pritariu toms mamoms, kurios sako, kad darželyje vaiką ugdo specialistai, kurie būtent to mokėsi ne vienerius metus, kad vaikui reikia ir su bendraamžiais, kolektyve išmokti būti. Be to, dažniausiai visa darželio grupė keliauja į pirmą klasę ir toliau, vaikai būna susigyvenę, tėvai pažįstami, lengviau problemas spręsti (čia jau iš darbinės patirties).
Dar ne visai į temą. Nežinau, kelios čia diskutuojančios mato švietimo sistemą iš vidaus, bet keli pasakymai papiktino ir negaliu nutylėti.
QUOTE(bim-bam @ 2013 04 22, 18:01)
manau, kad tikrai reikia vaikams
ne atsedeti tuos ilgus metus mokykloje, kur dazniausiai visi pagal viena modeli mokomi, su dideliais apribojimais ir pan., o ugdyti kurybiskuma, prraktinius gebejimus, mokytis per veiksma (bandymus, eksperimentus ir t.t.) ir auginti laisvas, kurybiskas asmenybes, kurie nebutinai kitiems dirbtu, o galvotu, ka patys nori sukurti, skatinti pasitikejima, kad jie gali tai padaryti, versluma ir pan. dalykus.
Blogai, jei formuojamas toks požiūris, kad vaikai eina į mokyklą atsėdėti pamokų (lyg kalėjime, garbės žodis, kyla tokia asociacija). Pačiai mamai praverstų pabūti pamokose, pamatyti, kaip taikomi aktyvieji ugdymo metodai, kaip mokiniai vykdo projektus, atlieka kūrybines užduotis ir t.t. Mokymas dabar kaip tik individualizuojamas, o ne visi "maunami ant to pačio kurpalio". Sunku, jei žmogus taip nusistatęs.
[quote=ada21lt,2013 04 22, 22:41]
Nemanau, kad yra vaiku visiku vidutinybiu, manau, musu svietimo sistema tokius juos padaro, yra tokiu jau suaugusiu, nu nera vaiko ,kuriam kazkas nebutu idomu, jei aisku nuo gimimo tevai ziauriai jo netramdo...
Tevu ,manau, ir yra pareiga atrasti tuos talentus, tas sritis pastebeti, kam vaikas gabus ,kas ji domina ir tai nebutinai turi buti matematika arba kalbos

Ir vaiku nereikai nei stumti, nei tempti, reikia leisti jiems eiti ir ziureti link kur jie eina...ir kuo daugiau steriotipu is savo galvos issipurtyti....O tai paskui ir uzauga tokie ,kuriuos vis stumdyti ir tempti reikia, nes jei nezino ko nori, nezino ka moka laukia nurodymu ir tu kas juos vis disciplinuotu
Dėl švietimo sistemos jau rašiau, bet dėl talentų tai irgi nesutiksiu. Ne visi tėvai gali pastebėti vaiko gabumus, gal jiems tiesiog išsilavinimo trūksta. O tuos talentus, beje, kas turi padėti atskleisti? Na, pastebėjo tėvai, kad vaikas muzikalus, kas toliau? Patys ugdys, paliks patį tobulintis, ar vis dėl to atiduos į tų baisiųjų, visus vienodinančių pedagogų nagus?