Sveikos, merginos, nutariau Jums parašyti savo istorija, nes galbūt ji Jums įkvėps daugiau optimizmo ir vilties, kad viskas tikrai kažkada bus gerai
O istorija mano tokia: pirmą kartą pastojau prieš gerus 2 metus. Tuo metu gyvenau UK, nutarusi nelaukti 12-13 sav. valdiškam skanui, ėjau privačiai 5-6 sav. nėštumas buvo vietoje, embrionas buvo, širdutė plakė, tik gydytoja iš karto suabejojo jos ritmu, tad liepė ateiti pakartotinai po poros savaičių...deja, antrojo apsilankymo metu paaiškėjo diagnozė-nesivystantis...ašarų tuomet buvo labai daug...bet visi ramino, jog taip dažnai nutinka ir po pirmo karto griebtis kažkokių tyrimų visiškai neverta...
Nuo šių metų sausio nutarėme su vyru ir vėl kviestis gandrus..užkibo iš pirmojo karto...širdyje ir vėl neramumas, ar viskas bus gerai, bėgimas pas gydytoja, echoskopijos kas dvi savaites, deja, nėštumas ir vėl nesivystantis...pirmąjį kartą laukiau kol išsivalys savaime, šį kartą nutariau imtis medikamentinio išvalymo, nes norėjosi kuo greičiau užbaigti šį etapą ir pradėti ieškoti priežasčių...
iš gydytojos gavau siuntimą pas gydytoją Abraitį tirtis dėl AFS...ilga eilė konsultacijai, vėliau ilgas laukimas rezultatų...tačiau mūsų visų nuostabai po kraujo pridavimo tyrimams suabejojau savo savijauta, pasidariau nėštumo testą - o jis teigiamas...taip neplanuotai, nelauktai aš trečiąjį kartą nėščia
šį kartą kol kas viskas klostosi gerai, jau pradedu jausti pirmuosius bumsiukus ir tikiu, jog šį kartą mums pasiseks...taigi mano istorija kolkas atitinka posakį "Žmogus planuoja, o Dievas planus koreguoja"...linkiu, kad Jūsų visų istorijos būtinai turėtų tik laimingą pabaigą ir tikiu, jog manoji baigsis laimingai taip pat