Neturiu nieko, kam is tiesu noreciau ir galeciau issipasakot, ir manau, kad paprasciausia tai padaryti su visiskai nepazistamais zmonemis.
Gal ka ir patarsit..
Problemu siuo metu susidare kaip niekad daug, pabandysiu apie jas papaskot kuo nuosekliau.
1.Mokslai. Studijuoju antrame kurse, ir nekenciu savo specialybes. Nebenoriu nei ten mokytis, nei juo labiau ateityje dirbti toki darba. Akademija man tapo baisiausia vieta: vien vaziuojant i ji suka skrandi ir krecia drebulys. Problema ta, kad pries stojant isivaizdavau turinti pasaukima siam dalykui, bet supratau, jog tai netiesa, kad tai visiskai ne man. Studijuoju vaidyba. Supratau, kad tai man svetima. Man visiskai neidomu, viska atlieku techniskai, ir tai reikia labai prisiversti. Kai buna bendros uzduotys , as niekada neturiu ideju, mano galva atrodo lygf tuscia. Negaliu ten isreiksti saves, jauciuosi ne savo rogese. O del mokslu metimo..Perstojus nebegauciau valstybes finansavimo, o moket uz moksla pinigu neturiu. Tenka kenteti, sukandus dantis, o tai taip sekina..
2.Meiles reikalai. Skamba juokingai, juk esu jau suaaugusi, bet isimylejau kaip maza mergiote. Be atsako. Na nezinau ar tai tikrai meile, ko gero ne, tikriausiai tai kazkoks keistas susizavejimas, nezinau. Ir vis kalta ta laki mano vaizduote..Tas zmogus yra labai mielas, mes puikiai sutariame. As daznai prisisvajoju, kad jis man irgi kazka jaucia, bet ,kai pradedu galvoti logiskai ir analizuoti, suprantu, jog tai tik mano kvaili svaiciojimai. Su tuo zmogumi tenka buti kasdien, todel negaliu atsiriboti ir uzsimirsti.
3. Isvaizda. Nezinau, kas darosi, nebesusitvarkau su savo kunu. Turiu mitybos sutrikimu. Man uzeina alkio priepoliai, daznai isvemiu maista. Tam nereikia kist pirstu i burna, tiesiog pagalvoju, kaip tai slykstu ir gaunasi savaime. Galiu ryti visa diena. Kamuoja zveriskas alkis. Per praeita menesi priaugau 7kg, jau 3 vel numeciau, nes laikausi dietos.
4. Daznai jauciu kalte, sazines grauzati, man mazai kas teikia malonumo, daznai laika praleidziu galvodama, kokia esu nevykele. Mano gyvenime visiska stagnacija, nebenoriu tobulet, seniau ryte rydavau knygas, dabar negaliu susikaupt net keliems puslapiams. Man sunku net isziuret visa filma. Nesukaupiu demesio, tai atsiliepia mokslams. Pradejau vengti zmoniu, bijoti kalbeti, kartais atrodo, jog nemoku zodziais isreiksti savo minciu.Seniau kazkaip ijungdavau savyje mygtuka, viska atlikdavau autopilotu ir niekas nieko nepastebedavo. Darosi vis sunkiau ir sunkiau, vis kyla jausmas, lyg noreciau rekti, saukti, palikt viska.
As suvokiu, jog man reikia specialistu pagalbos, bet tam neturiu nei laiko, nei pinigu.
Man tai irgi perskaičius pasirodė, kad čia gal koks sutrikimas yra, reikėtų nueiti pas specialistą: tas nesusikaupimas, vėmimas ir t.t. Pasiteisinimas, kad pinigų nėra, nemanau, kad tinkamas. Gal įmanoma siuntimą nemokamai gauti pas psichologą?
O dėl mokslų, tai nieko čia nepadarysi. Jau pusę laiko atkentėjai. Dabar gal galima kažkur išvažiuoti su studentų mainų programa kitur, į kitą šalį pastudijuoti (ten duoda stipendijas), todėl dar pusę metų atsimestų. O viską, kas liko iškęsti tiesiog iki galo. Arba galima priimti kraštutinį sprendimą, mest mokslus, išvažiuot į užsienio kokią šalį, išmokt kalbą ir ten studijuoti, ten tvirtintis ir kurti savo gyvenimą. Esi jauna, dar visas gyvenimas priešaky.
Bet turint omeny, kad turi ir asmenybės sutrikimų kažkokių, tai gali būti sunku.
O dėl mokslų, tai nieko čia nepadarysi. Jau pusę laiko atkentėjai. Dabar gal galima kažkur išvažiuoti su studentų mainų programa kitur, į kitą šalį pastudijuoti (ten duoda stipendijas), todėl dar pusę metų atsimestų. O viską, kas liko iškęsti tiesiog iki galo. Arba galima priimti kraštutinį sprendimą, mest mokslus, išvažiuot į užsienio kokią šalį, išmokt kalbą ir ten studijuoti, ten tvirtintis ir kurti savo gyvenimą. Esi jauna, dar visas gyvenimas priešaky.
Bet turint omeny, kad turi ir asmenybės sutrikimų kažkokių, tai gali būti sunku.
Mano specialybei mainu programu nelabai yra. Na, o viska mest, kyla minciu, bet as neisivaizduoju, ka noreciau daryti toliau, neturiu jokiu tikslu, noru. As tikrai nuosirdziai stengiuosi suprasti, ko man reikia, bet nesugebu saves isivaizduoti kokioje nors sritije. Dar viena beda, kad pasidariau bevale, jei ka ir sumastau, net nebandau igyvendinti. Nors pastaruoju metu jau ir nebemastau...Man tik norisi visiskai nieko neveikt, tada jauciuosi kazkaip...Saugiai.
QUOTE(be5mintrenkta @ 2013 04 12, 19:05)
Neturiu nieko, kam is tiesu noreciau ir galeciau issipasakot, ir manau, kad paprasciausia tai padaryti su visiskai nepazistamais zmonemis.
Gal ka ir patarsit..
Problemu siuo metu susidare kaip niekad daug, pabandysiu apie jas papaskot kuo nuosekliau.
1.Mokslai. Studijuoju antrame kurse, ir nekenciu savo specialybes. Nebenoriu nei ten mokytis, nei juo labiau ateityje dirbti toki darba. Akademija man tapo baisiausia vieta: vien vaziuojant i ji suka skrandi ir krecia drebulys. Problema ta, kad pries stojant isivaizdavau turinti pasaukima siam dalykui, bet supratau, jog tai netiesa, kad tai visiskai ne man. Studijuoju vaidyba. Supratau, kad tai man svetima. Man visiskai neidomu, viska atlieku techniskai, ir tai reikia labai prisiversti. Kai buna bendros uzduotys , as niekada neturiu ideju, mano galva atrodo lygf tuscia. Negaliu ten isreiksti saves, jauciuosi ne savo rogese. O del mokslu metimo..Perstojus nebegauciau valstybes finansavimo, o moket uz moksla pinigu neturiu. Tenka kenteti, sukandus dantis, o tai taip sekina..
2.Meiles reikalai. Skamba juokingai, juk esu jau suaaugusi, bet isimylejau kaip maza mergiote. Be atsako. Na nezinau ar tai tikrai meile, ko gero ne, tikriausiai tai kazkoks keistas susizavejimas, nezinau. Ir vis kalta ta laki mano vaizduote..Tas zmogus yra labai mielas, mes puikiai sutariame. As daznai prisisvajoju, kad jis man irgi kazka jaucia, bet ,kai pradedu galvoti logiskai ir analizuoti, suprantu, jog tai tik mano kvaili svaiciojimai. Su tuo zmogumi tenka buti kasdien, todel negaliu atsiriboti ir uzsimirsti.
3. Isvaizda. Nezinau, kas darosi, nebesusitvarkau su savo kunu. Turiu mitybos sutrikimu. Man uzeina alkio priepoliai, daznai isvemiu maista. Tam nereikia kist pirstu i burna, tiesiog pagalvoju, kaip tai slykstu ir gaunasi savaime. Galiu ryti visa diena. Kamuoja zveriskas alkis. Per praeita menesi priaugau 7kg, jau 3 vel numeciau, nes laikausi dietos.
4. Daznai jauciu kalte, sazines grauzati, man mazai kas teikia malonumo, daznai laika praleidziu galvodama, kokia esu nevykele. Mano gyvenime visiska stagnacija, nebenoriu tobulet, seniau ryte rydavau knygas, dabar negaliu susikaupt net keliems puslapiams. Man sunku net isziuret visa filma. Nesukaupiu demesio, tai atsiliepia mokslams. Pradejau vengti zmoniu, bijoti kalbeti, kartais atrodo, jog nemoku zodziais isreiksti savo minciu.Seniau kazkaip ijungdavau savyje mygtuka, viska atlikdavau autopilotu ir niekas nieko nepastebedavo. Darosi vis sunkiau ir sunkiau, vis kyla jausmas, lyg noreciau rekti, saukti, palikt viska.
As suvokiu, jog man reikia specialistu pagalbos, bet tam neturiu nei laiko, nei pinigu.
Gal ka ir patarsit..
Problemu siuo metu susidare kaip niekad daug, pabandysiu apie jas papaskot kuo nuosekliau.
1.Mokslai. Studijuoju antrame kurse, ir nekenciu savo specialybes. Nebenoriu nei ten mokytis, nei juo labiau ateityje dirbti toki darba. Akademija man tapo baisiausia vieta: vien vaziuojant i ji suka skrandi ir krecia drebulys. Problema ta, kad pries stojant isivaizdavau turinti pasaukima siam dalykui, bet supratau, jog tai netiesa, kad tai visiskai ne man. Studijuoju vaidyba. Supratau, kad tai man svetima. Man visiskai neidomu, viska atlieku techniskai, ir tai reikia labai prisiversti. Kai buna bendros uzduotys , as niekada neturiu ideju, mano galva atrodo lygf tuscia. Negaliu ten isreiksti saves, jauciuosi ne savo rogese. O del mokslu metimo..Perstojus nebegauciau valstybes finansavimo, o moket uz moksla pinigu neturiu. Tenka kenteti, sukandus dantis, o tai taip sekina..
2.Meiles reikalai. Skamba juokingai, juk esu jau suaaugusi, bet isimylejau kaip maza mergiote. Be atsako. Na nezinau ar tai tikrai meile, ko gero ne, tikriausiai tai kazkoks keistas susizavejimas, nezinau. Ir vis kalta ta laki mano vaizduote..Tas zmogus yra labai mielas, mes puikiai sutariame. As daznai prisisvajoju, kad jis man irgi kazka jaucia, bet ,kai pradedu galvoti logiskai ir analizuoti, suprantu, jog tai tik mano kvaili svaiciojimai. Su tuo zmogumi tenka buti kasdien, todel negaliu atsiriboti ir uzsimirsti.
3. Isvaizda. Nezinau, kas darosi, nebesusitvarkau su savo kunu. Turiu mitybos sutrikimu. Man uzeina alkio priepoliai, daznai isvemiu maista. Tam nereikia kist pirstu i burna, tiesiog pagalvoju, kaip tai slykstu ir gaunasi savaime. Galiu ryti visa diena. Kamuoja zveriskas alkis. Per praeita menesi priaugau 7kg, jau 3 vel numeciau, nes laikausi dietos.
4. Daznai jauciu kalte, sazines grauzati, man mazai kas teikia malonumo, daznai laika praleidziu galvodama, kokia esu nevykele. Mano gyvenime visiska stagnacija, nebenoriu tobulet, seniau ryte rydavau knygas, dabar negaliu susikaupt net keliems puslapiams. Man sunku net isziuret visa filma. Nesukaupiu demesio, tai atsiliepia mokslams. Pradejau vengti zmoniu, bijoti kalbeti, kartais atrodo, jog nemoku zodziais isreiksti savo minciu.Seniau kazkaip ijungdavau savyje mygtuka, viska atlikdavau autopilotu ir niekas nieko nepastebedavo. Darosi vis sunkiau ir sunkiau, vis kyla jausmas, lyg noreciau rekti, saukti, palikt viska.
As suvokiu, jog man reikia specialistu pagalbos, bet tam neturiu nei laiko, nei pinigu.
Sveika. Atodo, kad dar turi 5 minutes.
Perskaičius tavo mintis kilo klausimas - ar pastaruoju metu neįvyko kažko sukrečiančio? Kažko kas sukėlė stresą, įtampą, nerimą? Nes tai kas vyksta su tavimi dabar, rodos, pradėjo vykti nebetaip ir seniai. Rašai, kad studijuoji antrame kurse ir jauti, kad studijos nebe tau, tačiau stojai,nes manei turinti pašaukimą. Apskritai atrodo, kad laikas kuomet stojai studijuoti, gan priešingas tam, kurį išgyveni dabar, tad dviejų metų eigoje, ar nutiko kažkas nemalonaus? (Gal apskritai esi turėjusi labai stiprių traumuojančių įvykių gyvenime?)
Tavo paminėtas mitybos sutrikimas, vadinamas, bulimija. http://www.nestresuo...e-bulimija.html Simptomai, kuriuos mini ketvirtame punkte ( Daznai jauciu kalte, sazines grauzati, man mazai kas teikia malonumo, daznai laika praleidziu galvodama, kokia esu nevykele. Mano gyvenime visiska stagnacija, nebenoriu tobulet. Nesukaupiu demesio, tai atsiliepia mokslams. Pradejau vengti zmoniu, bijoti kalbeti, kartais atrodo, jog nemoku zodziais isreiksti savo minciu) man taip pat panašūs į nerimo, nuotaikos sutrikimą. Mini kažkokį mygtuką, kurį įjungus galėdavai normaliai elgtis. Kas pasikeitė, kad to mygtuko nebeišeina įjungti?
Tai kaip apibūdini jausmą, kad lygtais norisi rėkti, šaukti, viską palikti atspindi, kad išgyveni labai didelę įtampą, viduje sukaupti neišgyventi ir neįsisąmoninti jausmai ir išgyvenimai tarsi nori išsiveržti. Gal numanai kokie tai išgyvenimai, kokie tai jausmai? Gal numanai ką taip stipriai nori išrėkti?
Kas liečia studijas, man kilo klausimas, ar pirmiau pradėjai jausti, kad gyvenima snetenka skonio, nieko nebesinori ir tada studijos tapo kančia, ar susivokei, kad studjos kančia ir pajutai, kad blogėja tao emocinė ir psichinė savijauta?
Dėl meilės: kokia problema įžvelgi tame, kad esi susižavėjusi be atsako? Daugelis mergnų išgyvena tokius jausmus, tačiau tai dažniausiai pasibaigia pdūsavimais ir pasvajojimais, tačiau rimtesnių sunkumų nesukelia. Kaip apibūdintum savo problemą dėl meilės? Kokius jausmus ji tau sukelia?
Autore, tai, kad suvoki jog tau reikia specialisto pagalbos labai šaunu. Tačiau ar suvoki, kad tau taip pat reikia rasti ir laiko tam? Jei mokiniesi, vadinasi esi drausta. tavo apylinkės poliklinikoj turėtų būti psichologas. Ar nebandei apsvarstyti galimybės kreiptis į jį? Mano žiniomis, kažkie seansų būna nemokami, o laiko rasti turi, turi, nes tai kas vyksta su tavimi nėra gerai, ir tu pati tai jauti. Labia labai labai drąsinčiau ir skatinčiau kreiptis pagalbos. Taip pat gali pasiskambinti į jaunimo liniją. Tenais budntys savanoriai yra tinkamai paruošti ir apmokyti padėti žmonėms išgyvenantiems sunkų laikotarpį. Nr: 880028888 http://www.jaunimoli...o/kontaktai_149
Gal ir keista, bet jokiu sukretimu, tragisku isgyvenimu nebuvo. Net nezinau, kada tiksliai visa tai prasidejo. Pirmo kurso pabaigoje, jau turejau nedideliu abejoniu, ar pasirinkau tinkamai, bet vasara daug galvojau ir nusprendziau, kad vis del to, tai yra mano vieta. Per vasara kazkaip viska susideliojau ir rudeni i studijas gryzau, vedina noro mokytis. Paskui tas noras pamazu dingo. Nezinau, kas galejo padaryti tam itakos. Zinau, tik , kad jauciuosi nieko verta . Nors is tiesu mokiausi gan neblogai, bet dabar...Prisiverciu lankyti paskaitas, bet mokausi minimaliai. Nors pati zinau, kad privalau neprisidaryti skolu. Taip pat per tuos metus pasitaike konfliktu ir su destytojais ir su kursiokiais, bet daugumai ju buna, as to net nesureiksminu.
Del bulimijos...As galiu kontroliuoti padeti, darau tai ne kasdien, ir tiesa pasakius, kazkur giliai net jauciu vidini dziaugsma, kad galiu tai daryti. Nors protu suvokiu, jog tai nera normalu.
Manau, kad pirma pradejau bodetis studijomis, o tada ir visu kitu.
O tas mano susizavejimas nera toks pavirsutiniskas, jauciu gan giliai, taciau, kai to zmogaus nematau ilga laika, tarkim per vasara, nustoju apie ji galvoti. Svarbiausia, kad taip myleti be atsako man yra budinga, jau ne karta yra taip buve.
Papildyta:
Taip, kreiptis pagalbos reikia, bet bijau prisidaryti dar daugiau zalos.
Papildyta:
Ir dar. Daznai elgiuosi veidmainiskai, noriu patikti zmonems, daznai bijau pasakyti ka nors ne taip, kad tik neatrodyciau kvailai. Anksciau taip nebuvo, visada drasiai reiksdavau savo nuomone, net kai ir nereikedavo. Esu gana stipraus temperamento, bet dabar, nezinau, jis tapo uzslopintas. Nors..Savo nuomones nereiskiu todel, kad jos neturiu. Nuosirdziai, as tiesiog nezinau, kas gerai , kas blogai, visur matau daugybe pustoniu, todel negaliu nieko vertinti is vienos puses.
Papildyta:
Kartais jauciuosi, kaip darzove. Minksta, suglebusi, be stuburo, tvirtumo ir mokejimo spresti.
Del bulimijos...As galiu kontroliuoti padeti, darau tai ne kasdien, ir tiesa pasakius, kazkur giliai net jauciu vidini dziaugsma, kad galiu tai daryti. Nors protu suvokiu, jog tai nera normalu.
Manau, kad pirma pradejau bodetis studijomis, o tada ir visu kitu.
O tas mano susizavejimas nera toks pavirsutiniskas, jauciu gan giliai, taciau, kai to zmogaus nematau ilga laika, tarkim per vasara, nustoju apie ji galvoti. Svarbiausia, kad taip myleti be atsako man yra budinga, jau ne karta yra taip buve.
Papildyta:
Taip, kreiptis pagalbos reikia, bet bijau prisidaryti dar daugiau zalos.
Papildyta:
Ir dar. Daznai elgiuosi veidmainiskai, noriu patikti zmonems, daznai bijau pasakyti ka nors ne taip, kad tik neatrodyciau kvailai. Anksciau taip nebuvo, visada drasiai reiksdavau savo nuomone, net kai ir nereikedavo. Esu gana stipraus temperamento, bet dabar, nezinau, jis tapo uzslopintas. Nors..Savo nuomones nereiskiu todel, kad jos neturiu. Nuosirdziai, as tiesiog nezinau, kas gerai , kas blogai, visur matau daugybe pustoniu, todel negaliu nieko vertinti is vienos puses.
Papildyta:
Kartais jauciuosi, kaip darzove. Minksta, suglebusi, be stuburo, tvirtumo ir mokejimo spresti.
QUOTE(be5mintrenkta @ 2013 04 12, 21:12)
Gal ir keista, bet jokiu sukretimu, tragisku isgyvenimu nebuvo. Net nezinau, kada tiksliai visa tai prasidejo. Pirmo kurso pabaigoje, jau turejau nedideliu abejoniu, ar pasirinkau tinkamai, bet vasara daug galvojau ir nusprendziau, kad vis del to, tai yra mano vieta. Per vasara kazkaip viska susideliojau ir rudeni i studijas gryzau, vedina noro mokytis. Paskui tas noras pamazu dingo. Nezinau, kas galejo padaryti tam itakos. Zinau, tik , kad jauciuosi nieko verta . Nors is tiesu mokiausi gan neblogai, bet dabar...Prisiverciu lankyti paskaitas, bet mokausi minimaliai. Nors pati zinau, kad privalau neprisidaryti skolu. Taip pat per tuos metus pasitaike konfliktu ir su destytojais ir su kursiokiais, bet daugumai ju buna, as to net nesureiksminu.
Del bulimijos...As galiu kontroliuoti padeti, darau tai ne kasdien, ir tiesa pasakius, kazkur giliai net jauciu vidini dziaugsma, kad galiu tai daryti. Nors protu suvokiu, jog tai nera normalu.
Manau, kad pirma pradejau bodetis studijomis, o tada ir visu kitu.
O tas mano susizavejimas nera toks pavirsutiniskas, jauciu gan giliai, taciau, kai to zmogaus nematau ilga laika, tarkim per vasara, nustoju apie ji galvoti. Svarbiausia, kad taip myleti be atsako man yra budinga, jau ne karta yra taip buve.
Papildyta:
Taip, kreiptis pagalbos reikia, bet bijau prisidaryti dar daugiau zalos.
Del bulimijos...As galiu kontroliuoti padeti, darau tai ne kasdien, ir tiesa pasakius, kazkur giliai net jauciu vidini dziaugsma, kad galiu tai daryti. Nors protu suvokiu, jog tai nera normalu.
Manau, kad pirma pradejau bodetis studijomis, o tada ir visu kitu.
O tas mano susizavejimas nera toks pavirsutiniskas, jauciu gan giliai, taciau, kai to zmogaus nematau ilga laika, tarkim per vasara, nustoju apie ji galvoti. Svarbiausia, kad taip myleti be atsako man yra budinga, jau ne karta yra taip buve.
Papildyta:
Taip, kreiptis pagalbos reikia, bet bijau prisidaryti dar daugiau zalos.
O dėl kokios žalos baiminiesi? Tai, kad nesureikšmini konfilktų nereiškia, kad juos išgyveni be pasekmių. Kartais jos lieka nepastebimos, ir gan giliai pasislėpusios, ir pasireiškia visai ne tuo, kuo tikiesi. Gabūt tavo bulimija atspindi norą kontroliuoti padėtį, kontroliuoti tai kas vysta gyvenime, kontroliuojant mytybos įpročius. Žmogus tokia būtybė, kad jei jis jaučiasi negalintis kontroliuoti to, kas vyksta jo gyvenime, jis jaučiasi nesaugiai, ir ieško būdų kaip viską sukontroliuoti, kaip turėti galią būti savo gyvenimo šeimininku. Tačiau ji gali būti ir dalis to, ko tu neišrėki, neišreiški, tai ką norėtum išrėkti pasireiškia išvėmimu, kažko pašalinimu iš vidaus. Kas tai? Ką norėtum išrėkti? Vienpusė meilė taip pat susijusi su savivertės stoka, ką tu ir mini, kad jautiesi nieko verta. Kai vienpusiškai mylim mes nerizikuojam būti įskaudinti, mes esam saugūs. Žavimės savo meilės objektu, svajojame, bet nesiimame jokių konkrečių veiksmų, kurie gali mus pastumėti į skausmą, atstūmimą, nes bijome. T
Papildyta:
Papildyta:
Ir dar. Daznai elgiuosi veidmainiskai, noriu patikti zmonems, daznai bijau pasakyti ka nors ne taip, kad tik neatrodyciau kvailai. Anksciau taip nebuvo, visada drasiai reiksdavau savo nuomone, net kai ir nereikedavo. Esu gana stipraus temperamento, bet dabar, nezinau, jis tapo uzslopintas. Nors..Savo nuomones nereiskiu todel, kad jos neturiu. Nuosirdziai, as tiesiog nezinau, kas gerai , kas blogai, visur matau daugybe pustoniu, todel negaliu nieko vertinti is vienos puses.
Papildyta:
Kartais jauciuosi, kaip darzove. Minksta, suglebusi, be stuburo, tvirtumo ir mokejimo spresti.
[/quote]
O kaip jautiesi dėl to, kad elgiesi veidmainiškai? Kas nutiks jei pasakysi kažką ne taip? Kuo blogai pasirodyti kvailai? Kas tave verčia abejoti kas yra gerai , o kas blogai? Kodėl taip svarbu vertinti kažką tik iš vienos pusės? Juk nieko nėra vien balto arba juodo. Viskas tui pustonius, ir tam, kad juos matyt reikia įžvalgumo. Kas slopina tavo temperamentą? Kaip manai kur dingo tavo stuboras? Kaip suprantu anksčiau jauteisi tokį turinti. Kas nutiko, kad ėmei savimi abejoti? Kas nutiko, kad ėmei jaustis nieko verta? Pagalvok, paieškok atsakymų savyje, būk atvira su savimi.
Butent. As ir jauciuosi blogai todel, kad nesugebu kontroliuoti savo gyvenimo. Beje, polinkis kontroliuoti, pas mane yra gana stipriai isreikstas. O dabar tiesiog jauciuosi bejegiskai. Teoriskai zinau, jog galima gyvenima suimti i savo rankas, kazko siekti ir pan, bet praktiskai..Praktiskai nesugebu daryt nieko.
Taip as beveik visada jauciuosi nesaugiai. Mama gyvena kitame mieste, ir kai gryztu trumpam namo, nebenoriu isvaziuoti. Net isivaizduoju, jog man daug geriau butu pasilikti savo mazame miestelyje, gyventi tevu name ir dirbti koki paprasta darba arba isvis nieko neveikti. Nors dar pries metus vien mintis apie gyvenima miestelyje nupurtydavo, tai man buvo tolygu suputi gyvam. Dabar ten jauciuosi ramiai ir saugiai.
Papildyta:
Kai gyvenau savo miestelyje, jauciausi esanti labai gabi, protinga, ir kurybinga. Susilaukdavau daugybes pagyru uz savo veikla. Istojus ir atvaziavus i miesta, pamaciau, kad kiti sugeba daug daugiau. Zinau, kad galejau stengtis tobuleti, gilinti zinias, bet nieko nedarau, ir tik keikiu save, kad esu kvaila ir niekam tikusi.
Papildyta:
As manau esanti kvaila, ir labai bijau, jog tai supras ir kiti. Bijau pasmerkimo ir atstumimo. Tikriausiai todel, jog manau, kad jei jau ir visi kiti supras, kad as niekam tikusi, tai vadinasi is tiesu taip ir yra.
Papildyta:
Per visa ta netikruma, dabar net pati nebesuprantu, kokia as esu, koks yra mano poziuris, o koks primestas aplinkos.
Taip as beveik visada jauciuosi nesaugiai. Mama gyvena kitame mieste, ir kai gryztu trumpam namo, nebenoriu isvaziuoti. Net isivaizduoju, jog man daug geriau butu pasilikti savo mazame miestelyje, gyventi tevu name ir dirbti koki paprasta darba arba isvis nieko neveikti. Nors dar pries metus vien mintis apie gyvenima miestelyje nupurtydavo, tai man buvo tolygu suputi gyvam. Dabar ten jauciuosi ramiai ir saugiai.
Papildyta:
Kai gyvenau savo miestelyje, jauciausi esanti labai gabi, protinga, ir kurybinga. Susilaukdavau daugybes pagyru uz savo veikla. Istojus ir atvaziavus i miesta, pamaciau, kad kiti sugeba daug daugiau. Zinau, kad galejau stengtis tobuleti, gilinti zinias, bet nieko nedarau, ir tik keikiu save, kad esu kvaila ir niekam tikusi.
Papildyta:
As manau esanti kvaila, ir labai bijau, jog tai supras ir kiti. Bijau pasmerkimo ir atstumimo. Tikriausiai todel, jog manau, kad jei jau ir visi kiti supras, kad as niekam tikusi, tai vadinasi is tiesu taip ir yra.
Papildyta:
Per visa ta netikruma, dabar net pati nebesuprantu, kokia as esu, koks yra mano poziuris, o koks primestas aplinkos.
Nu čia gali būti, kad adaptacija sunki prie naujo gyvenimo būdo. Kai gyvenai savo miestelyje tavim visi žavėjosi, gyrė, buvai tikriausiai išskirtinė ir jautei savivertę. O va atvažiavus į miestą, pamatei, kad yra ir kitų žmonių, kurie sugeba ne ką mažiau, kad konkurencija didelė. Man irgi panašiai buvo pirmam kurse, kai išvažiavau iš tėvų namų. Bet kažkaip tiesiog susitaikiau su ta mintimi, kad visada bus žmonių, kurie kažką sugebės padaryti 110%.
Aš tai sakyčiau, kad pasistenk nesusikoncentruoti ties mokslais vien, ieškok papildomos veiklos. Gal prisidėk prie kokios universiteto grupės, savanoriauk kur nors, arba pagaliau susirask darbą po paskaitų. Turėsi ir papildomų pinigų ir naujų pažinčių, padės ateityje, negalvosi vien apie tai, kaip nieko nesugebi, o gal va artėjančiai vasarai susirask darbą užsieny, išlėksi, pamatysi pasaulio, užsidirbsi. Kurk planus, matyk galimybes. Nes dabar tai tik toks vaizdas, kad sėdi ir savęs gaili ir dar galvoji dėl ko dar daugiau galėtum gailėt.
Aš tai sakyčiau, kad pasistenk nesusikoncentruoti ties mokslais vien, ieškok papildomos veiklos. Gal prisidėk prie kokios universiteto grupės, savanoriauk kur nors, arba pagaliau susirask darbą po paskaitų. Turėsi ir papildomų pinigų ir naujų pažinčių, padės ateityje, negalvosi vien apie tai, kaip nieko nesugebi, o gal va artėjančiai vasarai susirask darbą užsieny, išlėksi, pamatysi pasaulio, užsidirbsi. Kurk planus, matyk galimybes. Nes dabar tai tik toks vaizdas, kad sėdi ir savęs gaili ir dar galvoji dėl ko dar daugiau galėtum gailėt.
QUOTE(be5mintrenkta @ 2013 04 12, 21:56)
Butent. As ir jauciuosi blogai todel, kad nesugebu kontroliuoti savo gyvenimo. Beje, polinkis kontroliuoti, pas mane yra gana stipriai isreikstas. O dabar tiesiog jauciuosi bejegiskai. Teoriskai zinau, jog galima gyvenima suimti i savo rankas, kazko siekti ir pan, bet praktiskai..Praktiskai nesugebu daryt nieko.
Taip as beveik visada jauciuosi nesaugiai. Mama gyvena kitame mieste, ir kai gryztu trumpam namo, nebenoriu isvaziuoti. Net isivaizduoju, jog man daug geriau butu pasilikti savo mazame miestelyje, gyventi tevu name ir dirbti koki paprasta darba arba isvis nieko neveikti. Nors dar pries metus vien mintis apie gyvenima miestelyje nupurtydavo, tai man buvo tolygu suputi gyvam. Dabar ten jauciuosi ramiai ir saugiai.
Papildyta:
Kai gyvenau savo miestelyje, jauciausi esanti labai gabi, protinga, ir kurybinga. Susilaukdavau daugybes pagyru uz savo veikla. Istojus ir atvaziavus i miesta, pamaciau, kad kiti sugeba daug daugiau. Zinau, kad galejau stengtis tobuleti, gilinti zinias, bet nieko nedarau, ir tik keikiu save, kad esu kvaila ir niekam tikusi.
Papildyta:
As manau esanti kvaila, ir labai bijau, jog tai supras ir kiti. Bijau pasmerkimo ir atstumimo. Tikriausiai todel, jog manau, kad jei jau ir visi kiti supras, kad as niekam tikusi, tai vadinasi is tiesu taip ir yra.
Taip as beveik visada jauciuosi nesaugiai. Mama gyvena kitame mieste, ir kai gryztu trumpam namo, nebenoriu isvaziuoti. Net isivaizduoju, jog man daug geriau butu pasilikti savo mazame miestelyje, gyventi tevu name ir dirbti koki paprasta darba arba isvis nieko neveikti. Nors dar pries metus vien mintis apie gyvenima miestelyje nupurtydavo, tai man buvo tolygu suputi gyvam. Dabar ten jauciuosi ramiai ir saugiai.
Papildyta:
Kai gyvenau savo miestelyje, jauciausi esanti labai gabi, protinga, ir kurybinga. Susilaukdavau daugybes pagyru uz savo veikla. Istojus ir atvaziavus i miesta, pamaciau, kad kiti sugeba daug daugiau. Zinau, kad galejau stengtis tobuleti, gilinti zinias, bet nieko nedarau, ir tik keikiu save, kad esu kvaila ir niekam tikusi.
Papildyta:
As manau esanti kvaila, ir labai bijau, jog tai supras ir kiti. Bijau pasmerkimo ir atstumimo. Tikriausiai todel, jog manau, kad jei jau ir visi kiti supras, kad as niekam tikusi, tai vadinasi is tiesu taip ir yra.
Iš gabios, protingos ir kūrybingos nedideio miestelio merginos, didelis miestas padarė negabią, savęs nevertinančią, ir nesugebančią augti merginą. Taip, kuo didesni miestas - tuo daugiau reikia jėgų, drąsos ir ryžto išsikovoti vietą po saule. Čia visuomet atsiras gabesnių, geresnių, kūrybiškesnių, tačiau tai nereiškia, kad tu nesi gabi, protinga ir kūrybiška. Pradėjai lyginti save su geresniais už save, ir nusprendei, kad niekuomet nebūsi tokia kaip jie? Bet juk dar net nepabandei jiem prilygti, juos pralenkti. Taip, kur kas lengviau sėdėti ir kartoti sau, kad esu kvaila, nieko nemoku, ir teisinantis tuo nieko nesiimti, užuoti imti ir patikėti savimi, imti veikti, stengtis. Taip, tai rizikinga, nes gali nusivilti savimi, ir ne kartą, ir ne du, bet gali ir įrodyti sau, kad tu gali, kad nesi prastesnė nei kiti. Kad ir kaip bebūtų, tiek pergalėse tiek pralaimėjimuose galima rasti pliusų.
Kaip tu galvoji apie save, taip apie tave galvos ir kiti. Tu jau galvoji, kad esi kvaila, ko pasekoje apleidai mokslus, nieko nebenori daryti, nebesistengi, tarsi bandai pateisinti savo kvailumą, duoti jam realų pagrindą. Kas būtent nutiko, kad tu ėmėi galvoti jog esi kvaila? Kada ši , tave taip gniuždanti mintis, pirmą kartą įsiskverbė į tavo galvą?
"Per visa ta netikruma, dabar net pati nebesuprantu, kokia as esu, koks yra mano poziuris, o koks primestas aplinkos. "
Save kurti, pažįnti ir suprasti nėra paprasta. Neįrėmink savęs, jei nežinai kokia esi, koks tavo požiūris, leisk sau nežinoti, leisk sau save pažinti, patyrinėti, paklausinėti, nesijaudink dėl nežinomybės, dėl neaikumo, dėl to, kad nėra vieno tvirto atsakymo... Leisk sau pabūti nežinomybėje.
Is tiesu taip ir yra. Sedziu ir gailiu saves. Man truksta stiprybes kazka pradeti. As zinau, kad reikia. bet negaliu. O gal nenoriu. As nebesuprantu nieko. Visa tai paumejo, kai gryzau is namu po atostogu.
Gali buti, jog is salies tai atrodo zyzimas, problemu is nieko darymas, per didelis egocentriskumas. bet tai neleidzia niekam numanyti, kaip as jauciuosi.kartais jauciu esanti tokia tuscia, kad net fiziskai skauda..bet kaip zengt tuos zingsnius? ar atgaut pasitikejima? teoriniu patarimu as zinau, bet nesugebu pritaikyti. Niekas man netinka.
Gali buti, jog is salies tai atrodo zyzimas, problemu is nieko darymas, per didelis egocentriskumas. bet tai neleidzia niekam numanyti, kaip as jauciuosi.kartais jauciu esanti tokia tuscia, kad net fiziskai skauda..bet kaip zengt tuos zingsnius? ar atgaut pasitikejima? teoriniu patarimu as zinau, bet nesugebu pritaikyti. Niekas man netinka.
Tikriausiai tada, kai supratau,kad nebesulaukiu sekmes savaime. As visa gyvenima buvau ipratus, kad uztenkdavo mano prigimtiniu savybiu ir minimaliu pastangu. Viskas klostydavosi lengvai. Nors as stengiausi. Taip pat is kursioku kai kuriu puses jauciu nuvertinima, nors niekas to atvirai ir neparodo. Bet, jei jau visai atvirai, niekas manes nesistengia nuvertinti, cia dar vienas budas save pateisinti.
Papildyta:
Metaxxxa, labai aciu uz patarimius ir nora padet. Is tiesu, man siektiek aiskiau dabar viskas, ir radau daug kabliuku sau, klausimu i kuriuos tureciau sau atsakyt.
Papildyta:
Metaxxxa, labai aciu uz patarimius ir nora padet. Is tiesu, man siektiek aiskiau dabar viskas, ir radau daug kabliuku sau, klausimu i kuriuos tureciau sau atsakyt.
