Labukas
Esu... paskaitau... parašyt nebespėju

bandžiau namus tvarkytis, bet vis mažiausias kartu - o jis toooks šiuo metu - rankos rankos rankos.... patinka man, nes labai meilus, bet pavargstu, nes net kavos atsigert neleidžia

nekalbu apie rimtesnius darbus
OJE, kaip tu?
Apie namus, tai mes jau nebetelpam savo kukliam butuke. Mes telpame ir tilptume, bet prie kiekvieno iš mūsų dar nemaža manta prisideda: avalynės, žieminių, vasarinių rūbų, žaislų ir kt... tai jaučiuos tookia apsikrovusi, nors daiktus aktyviai rušiuoju ir nereikalingų neužlaikau gulinėti namie be darbo... bet... tai pradėjom dairytis erdvesnių namų, imtume paskolą....
pasakykit man: ar išdrįsti išsikelti už miesto su tokia manta? (vaikus turiu omenyje)? nebūtų miesto transporto, reiktų mums vežiot, faktas, kad mažus ir taip vežiosime, bet paaugę jau galėtų ir patys...
mane vilioja vienas geras pasiūlymas (kokybės, erdvės ir kainos santykiu), bet iš šono (anytėlė) bando atkalbėt dėl to, kad nearti miesto, transporto ir pan... Faktas, kad be mašinos ir dabar negyvename ir nemanau, kad kada atsisakysime, bet va pasimečiau...

kaži vėliau nepasigailėčiau?
prašau nuomonės...
mokslai mokslai.... žemės ūkio mokslus krimsiu... disertacijos tema tai visa permirkusi mikrobiologija... o šito dalyko bais mažai turėjau, nes baigusi esu mechanikos inžineriją (ž.ū. produktų laikymo ir perdirbimo technologijų)... kaip ir artima, bet tuo pačiu tooolima...

bet aš savimi tikiu, svarbu kolegos neabejotų ir padėtų, kai reikės

(optimistiškiai labai nusiteikusi)... kai ateisiu išsiverkt ant peties, nevarykit

tikiu, kad visko bus
Vaikai... du darželyje, mažiausias namie... nors jau lopšelinukas, bet apsislogavo šią savaitę, tai ant rankų...
ai va - džiugi naujiena - pagaliau turiu ir aš katiną

negaliu atsidžiaugti

begalo meilus, švelnus ir fainas