QUOTE(cambala @ 2013 05 09, 17:36)
Sian naktis buvo siaubinga, mama iki paryciu keikesi ir burnojosi, vaikas mano nemegojo(juk vienam kambary miega), gal apie 4 val ryto pastaciau mamos lova prieskambary(oi kaip buvo negera ant dusios, bet ir vaiko gaila...), uzremiau duris rasomu stalu, mama prieskambary ir virtuvej uzdegus sviesa vaiksciojo ir keikesi beveik visa nakti, koneveike mane, bet apsiraminus apie 6 ryto nuejo miegot... Visa diena jauciuos kaip su maisu per galva trenkta, vaikas asikele apie 12 val(serga siuo metu ir i schule neeina), o mane sazine grazia, kad taip teko mamos lova man i pieskambari pastatyt.. Dabar kaip ir nieko, lova kambary ten pat stovi, mama siandien mane pazista, o kas nakti buvo - nieko neatsimena... (kada jai ''uzeina''- tai zino, kas as jai esu, o kada ''neuzeina'' - neturi ji dukters ir nors tu ka

).
plekšnyte, turi susitaikyti ir susigyventi su mintimi,kad atety bus dar prasčiau. O dar manau,kad bręsta reikalas pamąstyti apie slaugos namus. Vien jau vaiko sąskaita. Nes pati pagalvok,jei vaikas pastoviai ateis į mokyklą nedamiegojęs,pervargęs ir sudirgęs,tuoj pedagogai atsiūs soc.darbuotojus į namus,o šie pamatę tokias aplinkybes, jūsų šeimą priskirs prie rizikinių.Tai ar verta savo ir vaiko sveikatą ir gyvenimus taip aukoti?