Autistukai

Per visus tuos metus, kai vaikai ėjo į darželį, net nekilo mintis priekaištauti auklėtojoms pamačius suteptus rūbelius, murziną nuo valgio veiduką, kelnytes su užtrauktuku ant užpakalio ar "susipykusius" batukus Svarbu vaikas atbėga pas mane laimingas, o kitą dieną vėl noriai žygiuoja į darželį. O tos smulkmenos...Kiek mes jų irgi nepastebime būdamos su vienu, ar dviem vaikais, tad priekaištauti dėl tokių dalykų auklėtojai, kuri turi pamatyti ir suvaldyti apie 20 vaikų būtų jau "išpindėjimo" viršūnė Ir tikrai nesakau, kad auklėtojos nieko per dieną neveikia, ar kad jos nepavargsta...O dėl buvimo lauke...Tikrai daug laiko ir pati esu praleidusi darželiuose...Ypač, kai vaikai buvo maži ir dar nėjo į tas įstaigas. Į darželių kiemus eidavome pažaisti ir dažnai pasitaikydavo, kad ir darželio vaikai išeina į lauką...Būdavome atokiau, kad nesimaišyti jiems, bet tai, ką veikia vaikai ir auklėtojos matydavau labai gerai. Dažnai žaisdavom ir mokyklos aikštelėje, o už tvoros buvo vienas prestižinis darželis, tad kas vyksta ten taip pat labai gerai mačiau...Kai mažasis pradėjo eiti į daržą, pirmame darželyje taip pat buvau kelias dienas su juo ir į lauką eidavau kartu. Vaikai žaidė vieni, o tie, kurie nerasdavo veiklos, stovėdavo su auklėtoja įsikabinusios jai į ranką, o ji tuo metu kalbėdavo su kolege. Nors iš tiesų tai nėra priekaištas, kad auklėtojos lauke nežaidžia su vaikais. Manau, kad pakankamai bendros veiklos vaikams būna grupėje, o lauke visi gali elgtis taip, kaip nori...pagal charakterį, temperamentą, pomėgius. Auklėtojų darbas tik prižiūrėti, kad vaikai elgtųsi saugiai ir patarti tiems, kurie nesugalvoja veiklos ir nuobodžiauja. Juk vieni vaikai bėgioja, karstosi ant kopėtėlių, mergaitės pavėsinėje žaidžia su lelytėmis, dar kiti nori pasikapstyti smėlio dėžėje....Jei auklėtoja prisijungtų prie vienų vaikų, nematytų kitų. O visus vaikus versti užsiimti bendra veikla...hmmm man jau tai per žiauriai skamba. Reikia vaikams ir individualių žaidimų. Vienam juk reikia išsikrauti lauke, o kitam gal kaip tik norisi ramybės, kad ir stebint skruzdėlytės kelionę....

o vienam žmogui prižiūrėt 20 vaikų su invidualia veikla jau nėra žiauru?

Kiek teko matyti, tai nelabai Juk vaikai žino taisykles...aišku ne visada jų laikosi, bet tokių vaikų nėra daug ir auklėtojos žino, kuriuos reikia daugiau stebėti.

aha.itin lopšelinukai, speciukai

hmmm dabar ne apie speciukus kalbėjom...jų nebūna grupėje po 20 ir kaip auklėtojos su jais tvarkosi lauke ir ne tik, aš nežinau...ir nelabai įsivaizduoju. o lopšelinukai...kiek teko matyti, jie patys nelabai nori nuo auklėtojų pasitraukti ir taisyklių dar labiau laikosi nei vyresni, nes darželyje dar jaučiasi nesaugūs. beje, jų grupėse būna taip pat mažiau nei darželinio amžiaus vaikų o kiek dar jų nelanko, nes pirmais metais vaikučius labai puola ligos...

speciukų taip tiek nebūna. būna mažiau, bet vienas karts 5 įprastus vaikus atstoja
pas lopšelinukus rudenį grupėj dirbau, ir ėjimui į lauką trūko dar 3 žmonių ir 4 rankų bei poros akių. Ne veiklos kiekvienas bėga kur jam įdomu, eina atgal, nenori duot draugui rankos ir pan.

taip, dėl speciukų sutinku, bet juk kalba ėjo apie tai, ką veikia auklėtojos su vaikais lauke paprastuose darželiuose
visi, kas dirba darželyje, pasakoja, kad ruduo labai sudėtingas metas...ne tik lopšelyje, bet ir su didesniais vaikais. grįžta vaikai iš kaimų, senelių palepinti, laisvę pajautę, tai vėl įsivažiuoti į ritmą gana sunku...o su mažiukais, ką tik nuo tėvų atsiskyrusiais, tikiu, kad dar sunkiau...ypač pirmos savaitės, kol visi adaptuojasi ir dar nebūna jų išguldę darželinės ligos.

Prisijungiam prie sveikinimų

paprastuose darželiuose taip pat yra grupės su spec. poreikių turinčiais vaikais.
paprastose grupėse yra integruojami spec. poreikių turintys vaikai.

Aciu merginos uz sveikinimus - atviruku mergina greit nepamatys - nes pirma karta ryzosi likti savaitei pas mociute - tai tetis isveze - as karaliauju namie viena , pirma karta per 7 metus Truputi tuscia, nyku, ale vistiek faina
Papildyta:


manau nebera prasmes itikineti zmogaus - kuris "mate", "zino" kas kaip ka dirba - nuomones nepakeisi Kai esi atsakingas kieme uz 20 dukstanciu, galvom einanciu vaiku - nesvarbu kad is sono atrodo tik stovi - bet nuolat juos uzimineji, nors kartu ir nezaidi - bet surandi tai vienai grupelei veikla, tai kitai - ir stebi, kad tik kuris kur nenuplauktu, kad tik kuriam kur nesusisviestu dingt, uzlipt ar dar kokio bieso neprisigalvotu... Buna akimirku, kai visi uzsieme ir gali persimesti zodeliu su salia dirbancia kolege, bet tikrai i pliurpalus neisigilinsi Zmogus turi savo nuomone ir manau ner prasmes jos keist - vistiek visos aukletojos veltedes

Labutes

Nesusilaikiau neisiterpusi...

Apie darzelius - tinkamas/netinkamas- grynai is asmenines patirties...

Zodziu, manasis jau puse metu lanko Bendrojo lavinimo darzelio bendrojo lavinimo (t.y paprasta) grupe. Joje yra 23 sarasiniai vaikai, pastoviai buna ju ten mazdaug nuo 12 iki 16, nes grupe vis dar iki siol buvo lopseline, vaikuciai pasergantys, tai ne visi susirinkadavo. Vasara apjunge grupes, tai lankanciuju manojo grupe siuo metu yra apie 20...

Kai nuvedziau ten saviski, labai labai abejojau ar tiks, ar sugebes lankyti, ar pritaps, ar neregresuos ir tt.

Pradejo lankyti. Aukletojos gavo paskaityti siokiu tokiu popieriuku, visos issigando be proto, kaip cia reikes su juo tvarkytis.

Po mazdaug dvieju menesiu pavyko normaliai pasikalbet su aukletojom, psichologe ir tt. Visos tvirtino, kad yra geriau ir lengviau nei tikejosi, nes vaikas kalba, reiskia norus, vaiku negasdina, bendros veiklos vengia, bet salia gali zaisti gan ramiai. Valgo gerai, miega gerai, pampersu nereikia jau senokai. Zodziu nesiskunde niekas.

Lanke toliau. Bet kokius pokycius pastebedavau as namie?

Nors: i darzeli eiti nori, pasiimam irgi lyg laiminga, niekas juo nesiskundzia. Bet: gryzes namo eme viska metyt, daiktus taskyt i salis, lyg pamirso, kaip reikia graziai tvarkingai ziasti. Pamirso kaip ilgesniam laikui susikaupt-zymiai pablogejo demesio sutelkimas, jam tarsi tapo sunkiau susikaupt. Pradejo nenoret dirbt prie stalelio, pradejo nebenoret konstruktyviu individualiu uzsiemimu, kuriems buvo pratinamas nuo mazumes ir kuriuose anksciau mielai dalyvaudavo (net privati logopede musu pastebejo siuos pokycius, kad prie stalelio pasodint tapo labai sunku), trumpiau tariant pradejo absoliuciai nebenoret kazko mokytis, viskas kas ji eme domint tai tas betikslis lakstymas toks, daiktu, zaislu metymas, sukavimas ir tt.

Puiku, nueinu pasikalbet su aukletoja. Na tada jau ir uzsimenama, kad lyg ir nera taip jau lengva su juo, kadangi bendrose veiklose dalyvauja sunkiai, tai leidziama uzsiimti vienam paciam. O kadangi uzsiimti vienam jam irgi sunkiai sekasi (visgi tam jam irgi reikia suaugusiojo pagalbos), tai tada tiesiog meto daiktus, laksto, ar kazkokiu kitu jam priimtinu budu stumia laika. Pakalbam vel su psichologe. Jau irgi isreiskiama abejone ar ta grupe jam tinkama.

Tai va. Absoliuciai suprantu aukletojas. As viena budama su savo dviem pametinukais vaikais tvarkausi sunkiai, o kartais ir visai nesusitvarkau. Tai net neisivaizduoju, koks tas buvimas, kai yra ju 10, 15, 20?????

Mano vaikui butinai reikia individualiu uzsiemimu. Mes juos jam duodame privaciai, bet nemanau, kad pakankamai. Bendrojo lavinimo grupes auklytes daro ka gali- pasaugo ji, pagloboja, pavalgydina, pamigdo. Vaikas sioje grupeje budamas ismoko valgyti graziai kartu su visiais vaikais, ismoko miegoti salia kitu vaiku, net siek tiek ir zaisti su jais (na kamuoli pametyti jau gali ar pan). Bet man buvo labai liudna nuvykus i sanatorija pamatyti, kaip jis pamirso elementarius puikiai moketus dalykus: jau nebemoka tokiu primityviu dalyku, kaip tarkim susegt segtukus ant dezutes krasto, suvert karoliukus, primirsta formas, primirsta splavas ir tt, atrodo cia tokios smulkmenos, bet kai visa tai sunkiai isdirbta, tai tampa siek tiek nesmagu. O tai isties ne svarbiausia. Svarbiausia, kad kazkodel dingsta tas koncentruotumas, vel ima blaskytis ir tt. Bet kaip gali but kitaip, kai nebera to ksdienio mokymosi rezimo, kuri jis turejo anksciau? Nebera to indiviualaus darbo, demesio ir viskas, nes kai grizta po darzelio as su juo jau nepadirbu-buna isvarges.

Tai ka daryt? Kolkas nezinau. Turime visas reikalingas pazymas su dideliais spec poreikiais ( o dideli jam gavosi pagrinde del akiu ligu, kitu atveju butu vidutiniai). Musu darzelyje yra spec grupe, i kuria be problemu mus gali perkelt. Ar jam ten bus gerai? Nezinau. Siltnamio salygu as nenoriu, norisi, zinoma, kad ptas stengtus, kad lygiuotusi, mokytusi savarankiskumo ir tt. Bet kad kolkas irgi nera gerai. Ok, jis laimingas, paprastoje grupeje is jo niekas nieko nereikalauja, gal net kiek nuolaidziauja (juk vaikas "su bedom"), o gal priesingai (man tiksliai sunku pasakyti, nes juk nematau as to, kaip jam ten einasi, isvadas darau tik is tu pokyciu), bet kad pazinimas sustojo, tos savo ankstesnes "darbines rutinos" eme labai vengt, demesio sutelkimas labai sumenkejo-tas mane liudina. Ir ar neverta mums pabandyti "sudalyvaut" spec grupeje? O kodel ne, kai pagalvoju....Tiesa, pasiulymas buvo perkelti vaika i spec grupele 1 metams, o sekantiems jau atkelti atgal vel pabandymui (juk bus paauges,pasikeites)... Bet tas toks vaiko metymas irgi skamba nekaip. O ir kaip kiti vaikuciai? Jei nuo pirmuju metu augtu su jais, jie priprastu, apsiprastu, nes jau ir dabar padeda joms ji siek tiek priziureti. Bet jei iskeliam i kita grupe, tada po metu vel grazinam cia, tai juk jiems jis-naujas vaikas bus, ir dar toks "kitoks"...

Lisja, o nesvarstet galimybes aukletojos padejeja isigyt bent iki pietu, jei ne valstybes lesomis - tai asmeninemis - ir liktumet bendrojo lavinimo grupeje ir vaikas gautu reikalinga pagalba uzsiemimu metu Jums ten Vilniuje gal lengviau butu su tuo reikalu
Arba trumpinti jo "darbo diena" iki pietu, kad liktu laiko popietu uzsiemimams individualiems