labas, Mamos, ateinu papasakot liūdną, bet gerai pasibaigusią istoriją.
5 metus mano vaikis šoko " Jundos" klube, sekėsi neblogai, buvo ir pirmų ir paskutinių vietų.
Tik vaikas visą laiką buvo įsitempęs, grįždavo piktas. Trenerės sakė, kad reikia daug dirbti, daug papildomų treniruočių. Mes tėvai tuo šventai tikėjome. Į varžybas važiuodavom retai, nes trenerės sakydavo, kad vistiek būsim paskutiniai. Vaikai gęso, kaip pora, tada pasiūlėm trenerėm, kad gal gali treniruoti ir kitų klubų terneriai. " Eikit kur norit , nieks jum nepadės". Nu mes ir nuėjom, kur mums mamoms atrodė gerai. Nuėjom į " Toro". Mūsų vaikai, atsigavo, atsirado šypsena veide, tik treneris nesuprato ir klausė vaikų, kas jiems nutiko, ko jie tokie įsitempia?
Kai pasakėm trenerėm - pokalbis buvo nemalonus. Jos taip rūpinasi mūsų vaikais - tik nepamirškim, kad už treniruotes pinigus mes tėvai mokam. Vaikas ir storas ir nepašoka, daug pasiteisinamų priežasčių, kodėl pora gęsta, liūdni ir kt.
Na po didelių svartymų palikom klubą. Širdelę skaudėjo ir vaikam ir mamom. Vaikam buvo liūdna, kad teko atsisveikinti. Vaikai nusivylė savo trenirėmis, kuriomis taip tikėjo.
Mamoms pikta, kad negalėjom atsiveikinti gražiai.
Mano sūnus apibūdino šį reikalą, kaip " sotųjį vandenį". " Sotusis vanduo, tai toks vanduo, kuriame tirpsta cukrus arba druska, kai pasiekia stadiją, kai nebetirpsta, vadinamas sočiuoju vandeniu. O apie treneres - mes paėmėme, kiek galėjome, arba kiek jos galėjo duoti, o dabar laikas keistis."
Trenerių rūpestis vaikais baigėsi sankcija nešokti 3 mėn. varžybose, žinoma, tai pagal taisykles, bet jei tai rūpestis ir meilė, tai?
Dabar šokam " Sūkurį", treniruotės vyksta centre, patogu atvažiuoti, vaikai, laimingi, nepervargę, treneriai labai bendrauja ir su vaikais ir su tėvais. Kaina - tikrai nedaugiau mokam, nei prieš tai. Baigėsi vaikino traumos, kurios, buvo dėl streso ir persitempimo.
Sėkmės visiems šokėjams ir jų mamoms.
Papildyta:O dabar skelbimas - pigiai parduodam jaunučių aprangą ir batus. Tiksliau foto ir dydžiai į emailą.