Madeira

Dar bebūnant Lanzarotėje, sukirbėjo mintis, gal kitais metais patraukti Portugalijos link. Grįžus iš kelionės pradėjome ieškoti info. Rinkomės tarp Madeiros bei Azorų. Pasiskaičius atsiliepimus, nusprendėme, kad labiau norime pamatyti Madeirą, kaip tarėm, taip ir padarėm .
Madeira – nuostabi, egzotiška gamta garsėjanti, Portugalijos sala, dar vadinama Atlanto vandenyno perlu. Svaiginantys kalnų aukščiai, atsiveriančios bedugnės einant levadomis, iš uolų trykštantys kriokliai nepalieka abejingų. Čia spaudžiamas visame pasaulyje garsus, Madeiros vynas (tiesa, man jis susižavėjimo nesukėlė )
Neįprastai atrodo Madeiros reljefas. Tiesaus, nekalnuoto keliuko, čia neįmanoma rasti net miesteliuose. Vietinių gyventojų nameliai įkurdinti kalnų terasose, čia pat kelių žingsnių sklypeliuose auga bananai, vynuogės ir gausybė gėlių.

Trumpai apie organizacinę dalį.
Bilietų kainas iš Londono į Madeirą pradėjau sekti dar vasarą, deja kainos nedžiugino. Viešbučių kainos tiek rezervaciniuose puslapiuose, tiek pačių viešbučių tinklalapiuose taip pat daug džiaugsmo nekėlė. Tad pasirodžius Itaka psl. žiemos kelionių kainoms ir dar pamačius, kad yra viešbutis, kurį buvome nusižiūrėję, nieko nelaukę, nusipirkome kelionę iš Varšuvos.
Į Varšuvą vykome savo atomomobiliu iš vakaro. Pernakvojome viešbutyje B&B Hotels (149PLN ir 25PLN parkingas) ir palikę automobilį Itaka stovėjimo aikštelėje (savaitė 69PLN), mikriuku buvome nuvežti į oro uostą. Jei, kas vyksite per Itaka ir paliksite jų aikštelėje auto, tai pats arčiausias viešbutis yra B&B.

Taigi kovo 5d., žeme besiridinėjant saulei, paliekame pavasarėjančią Varšuvą ir kylame Madeiros link. Nors ir skridom su agentūra, tačiau nusileidus pranešėme, kad jų paslaugomis nesinaudosime ir oro uoste pasiėmę mašiną sukam viešbučio link.

Porto Santo sala.


Ponta da Sao Lourenco.


Oro uostas ant vandenyno kranto


Automobilį nuomavomės iš Funchalcarhire.net Pilnas draudimas, nereikia jokių kreditinių kortelių. Pasitinka oro uoste. Gavom Fiat Grande Punto dyzeliuką (238eur savaitei).

Gyvenome Funchalyje Melia Madeira Mare&Spa viešbutyje. Atsiliepimai tik patys geriausi, tiek vieta, tiek maisto, tiek kambarių atžvilgiu. Taip pat didelis pliusas, kad viešbutis turi savo 2 aukštų parkingą, kas labai aktualu Funchalyje, nes visos vietos mokamos ir jų yra labai minimaliai.

Viešbutis.






Populiariausias tinklas Madeiroje "Pingo Doce", kas buvęs Kanarų salose, tai "Mercadona" atitikmuo. Tiek parkavimasis prie PC, tiek jos parkinguose - mokamas.

Kuro kainos Madeiroje.


Tai tiek įžanginės dalies , pereisiu prie aktualiausios- keliavimo po salą

valio prasideda nauji reportažai

Kovo 6d. Funchalis - Machico (miradoras Pico Facho) - Canisal - Ponta de Sao Lourenco.

Pirmąją dieną nusprendžiame aplankyti labiausiai į rytus nutolusį pusiasalį - Ponta de Sao Lourenco. Pakeliui užsukdami į Machico miestelį ir šalia esantį miradorą Pico Facho.
Rytas išaušta saulėtas, tad papusryčiavę, skubame tikslo link.

Pakeliui į Machico miestelį puikiai matosi oro uosto poliai.


Pico Facho miradore iš vienos pusės matosi Sao Lourenco pusiasalis...




Iš kitos - oro uostas.




Machico - tai pirmoji salos sostinė. Labai nedidelis miestelis, manęs ypatingai nesužavėjęs. Parkavimasis mokamas visur, išskyrus ant tilto, jei rasit vietos - jums pasisekė

Geltono smėlio paplūdimys. Įlankėlė, kurioje nėra bangų, tad populiari vieta šeimoms su vaikais. Gultai mokami.


Sumąstę pakilti į viršų, pamatėme ne tik paplūdimį iš viršaus...


...bet ir galybę žydinčių kaktusų

Pagrindins šios dienos tikslas - Sao Lourenco. Aikštelė nemokama, kas labai nustebino, mašinų galybė. Taigi šokam į kedus, į kuprines įsidedam vandens, kurio labai reikėjo ir optimistiškai nusiteikę pradedame savo pirmąjį pėsčiųjų žygį. Saulė kepina nerealiai, bet vėjas... vėjas toks, kad kartais reikėdavo įsikibti į lyną, kad nenuneštų
Atstumas apie 7km, trukmė apie 2,5val. Yra ir pakilimų, ir nusileidimų. Mačiau einant ir senukus su lazdelėmis, ir šeimas su lopšiniais vaikais, taip, kad kai nori, viskas įmanoma

Valio Valio, Madeira!! Super

Labai labai gražu

koks grožis

Tikslas pasiektas - štai koks vaizdelis laukė finiše


Kadangi kelias buvo netrumpas, nusprendžiam užsukti į Canical miestelį papietauti. Galiu parekomenduoti jaukų bariuką pavadinimu "Muralhas Bar", labai skanūs ir nebrangūs patiekalai.

Kadangi laiko iki vakarienės dar turėjome sočiai, tai pakeliui namo nusprendžiam pasidairyt po Funchalį.










Kadangi, miestai, bažnyčios, architektūra mūsų nelabai domina, tai miesto tik tiek ir tematėm

Niu pagaliau, Elvita

Saunuole, kad pasiryzai parasyti visa tai.

Ech ir as baiginejuosi marsrutelius deliotis, vyras sako jau ir ryt skristu.
Na beliko menesiukas ir mes busim ten...

Laukiam tesinio... niu daug panasumu i Kanarus

Kovo 7d. Funchalis - Camara de Lobos - Cabo Girao - Levada 25Fontes - Porto Moniz - Seixal - Paul de Serra.

Šįryt nusprendžiam važiuoti į priešingą salos pusę. Pirmiausia mus pasitinka Camara de Lobos.


Nusprendžiam į miestelį nesukti, važiuojam link Cabo Girao, tai II pagal aukštį pasaulyje ir aukščiausias jūros skardis Europoje. Jo aukštis 580m virš jūros lygio.
Kaip žinia, Madeira garsėja rankdarbiais, todėl įvairūs megzti, pinti, siuvinėti rankdarbiai parduodami visur kaip suvenyrai. Man labai patiko siuvinėti virtuviniai rankšluostukai, tai, jei kas pirks lauktuvėm, tai būtent Cabo Girao jie parduodami po 2eur, visur kitur nuo 3eur ir dar brangiau.
Aikštelė mašinoms nemokama, tualetas mokamas - 1eur
Išlipus iš mašinos, apsvaigina nuostabus kvapas. Man kvepėjo eukaliptais, bet sako, kad čia mimozos, tai nežinau Beje, šis kvapas lydėjo mus daugelyje salos vietų
Štai tas gėris


Cabo Girao.

Toliau važiuojame link kaimelio Rabacal, kuriame prasideda levada 25Fontes. Tai bene lengviausia mūsų eita levada. Iki jos pradžios galima eiti pėsčiomis arba važiuoti mikriuku (2eur žmogui), taip susitaupo laikas ir gaunasi trumpesnis atstumas.















Smagiai pasivaikščioję, gavę lietučio (tad siūlyčiau kuprinėse turėti lietpaltukus), patraukėme Porto Moniz link.
Stabtelim pasižiūrėti Ponta do Pargo vaizdų.