[FONT=Arial]--------------------------------------------------------------------------------
nezinau su kuo pasitarti, ka skaityti, bei ka teisingiausiai daryti...daugka reiskia kas ir kiek su vaiku sneka kokiom kalbom bei vaiko aplinka, draugai, gimine, tevai...
buvau ruse Lietuvoje, rusai tevai su manim kalbejo tik lietuviskai ir rusu draugu nepazinojau, nuo lietuvisko darzelio iki lietuvisko universiteto, nors rusu kalba ivaldziau su pusseserem bei siek tiek mokykloje (neprofesionaliai skaityti bei rasyti) taigi man ar rusu, ar lietuviu - nusvere lietuviu nes mokykla stiprios gramatikos bei literaturos ismoke, rusu - rusisko kraujo esu pati maziau vartojus sia kalba, nors is esmes tas pats man kokia is iu kalbu kalbeti.
Dabar gyvenu Norvegijoje, bei dazniausiai su vyru bendrauju greita anglu kalba, dalinai norvrgu kalbos pradmenimis.
Mes turim du vaikus, ikimokyklinukus.. As pasirinkau (tikrai nezinau ar tai teisinga) mokinti vaikus rusu kalbos (gal pravartu zinoti jiems, sia kalba daugiau zmoniu sneka, kazkaip placiau man su ta rusu), bet beveik jokios lietuviu ar rusu aplinkos vaikas neturi Norvegijoje (jauciuosi kazkokio mokytojo roleje be pedagoginio issilavinimo savo vaiku labui ir nesu tikra ar jiem reikalinga bus rusu, ar jiem reikalinga tuo labiau bus lietuviu. Sias dvi kalbas as pati pradejau gana retai naudoti vos su 'uzimta gyvenimu' savo gimine.
Taigi, vaiku tetis taip pat uzimtas, todel man tenka norvegiskai ir save mokinti, ir mazius. Angliskai, manau, vaikus mokykla ismokins, bei gyvenimas.
Klausymas ar man kalbeti su vaikais rusiskai, ar lietuviskai ir kam visa tai, kita mama tingetu, tai pasakytu, kad uzteks jiems ir norvegu, juk Norvegijoje auga.
Is tikruju, gal as jiems tik galva susuksium 'papildoma informacija', arba jie uzaugs poliglotais pas mane: trimetis rusu supranta, norvegiskai pagrinde masto, anglisku pora zodziu pradejo gaudyti is visur.... lietuviu bijau jam kisti, ... labai jau skitringos tos visos kalbos...
