Vaika mes planavom, trečias kartas nemelavo, ir viena ryta pamačiau gražias ryškias II juostelias
. Buvom kaip ant sparnu, labai džiaugėmes.Tačiau džiaugsmas truko neilgai, viena diena darbe pamačiau kraujo, labai išsigandau, pradėjau panikuoti , paskambinau vyrui, jis atvažiavo manes pasiimti, ir tiesiai i ligoninę. Mano šidis plyšo pusiau, galvojau apie blogiausia. Nuvykus i ligoninės priimamaji, išsigandau dar labiau, kol laukiau gyditojos, sesutes mane dar labiau išgasdino, sako viskas jau persileidai... buvo šokas... kelio iki kabineto nebemačiau per ašaras
. Pagaliau sulaukusi gyditojos, padarė ekoskopija, viskas gerai, mažylis yra gimdoje jam 7 savaitės, ir net jau matosi, kad plaka širdelė... Paskiria ilsėjimosi rėžima ir išleidžia namo. 
12 savaite vel kibau i darbus, baigėsi pykinimai, jaučiausi puikiai..
20 savaite suzinome kad turėsime, dideli stipru berniuka. Kadandi bernuželis buvo labai didelis, gyditoja galvojo kad termino neistemsiu ir gimdysiu anksčiau laiko...
Paskutinės dienos slinko taip ilgai, taip nuobodziai, jaučiausi pavargusi nepailsejusi, skaudejo sonai. Terminas atejo ir praejo, be jokiu ženklų, na ka aš vėl pas gyditoja, rašo siuntima i potologini, kadangi buvo ketvirtadienis, dar išsiprasau iki pirmadienio likti namie, o jei nieko neivyks tada pirmadieni į ligonine...
Šeštadienio ryta gulim su vyru lovoje tinginiaujam, tik islipau iš lovos jaučiu, kad kazkas bėga, vyrui sakau vandenys vandenys bėga... visa laiminga, bet tuo pačiu ir išsigandusi, emocijų buvo labai daug, sunku net nupasakoti, greit palingau po dušu papusryčiavom ir išlėkėm i ligonine
9:20 Mes jau gimdykloje, 3cm atsivėrimas, skauda mažai, juokaujam su vyru... nu atrodo viskas super, akušerė pasitaikė labai faina, užeidavo karts nuo karto, pamatuodavo toniukus ir patikina kad jau šiandien tapsime tevais
12:00 Skauda jau stipriai, juokai pamažu rimsta, vaikštau po palata, atneša kamuoli, liepia per sarėmius šokinėti, klausia ar nereikia nuskausminamuju, as aišku, kad ne, noriu pagimdyt natūraliai (optimistė
), patikrina kalklelis 5-6 cm. Judam gerai, ir gan greitai.. 15:00 Skauda jau beprotiškai, atsivėrimas tie patys 5-6cm ateina gyditoja su akušere, nusprendžia skatinti, pradėjau norėti epiduro, bet jo neturėjau, išvariau vyra i vaistine, bet ji dirba iki 3 nes šeštadienis
, galvojau numirsiu. Po keliu min akušerė ateina, sako viena gimdyve parduoda epidurą, kai isgirdau tuos žodžius man ir akys prašvito 15:30 Gaunu epidura, kojos nutirpsta, jau nebeskauda, guliu su lašaline, vėl galiu šypsotis ir juokauti... gyditoja net sako, daugiau tokiu gimdyviu reikėtu
17:30 Vėl jaučiu, kad skauda, gaunu dar viena epiduro doze.
17:50 Jau 9cm
18:20 10cm jau, kaip ir galėtume stumti, bet mažylio galvutė nenusileidus, kadangi epiduras dar veikia, leidžia dar palaukti, tuo tarpu pasikeitė akušerė (valanda ankščiau, nes sake, kad turi reikalu ir turi anksciau baigti darba) o jos vieta pakeite nelabai maloni akušere.
19:00 Mažylis musu neisistato, kilo panika, sulekia daug gyditoju, pati pasimečiau, vyra isvaro iš gimdylos ir liepe palaukti kolidoriuje, gyditojos tik lekia po palata viena po kitos, nieko pati nesuprantu, niekas nieko nepaaiškina, sako tik kad jau viskas...
Akušerė užsoko ant pilvo ir liepa stumti, pajutau kaip mažiukas istate galvyte ir atsirado noras stumti, paklausė gyditoja ar vyra pakviesti, tik rekiu ne, greiciau viska baigiam...., tada girdziu stumiam, islindo gavute, dar karta stumem ir tada islindo mano mazas stebuklas, virkstele aplink kakliuka, nunesa ji ant stalo, sako 19:25 svoris 4060gr ugis 56 cm, mano dičkis... gauname 9/10 balų.... Ileidžia vyra, žiuri jis i mane ir i vaika ir matau kaip jam suspaudzia sirdi ir jo veide pasirodo ašaros, pasijutau tokia laiminga turėdama du nuostabius vyrus
. Gaila mažylio vis dar nagaunu palaikyti, nes tenka daryti gimdos revizija, gaunu narkoze.Prabudusi, matau savo vyrus prieš save, širdis džiaugiasi, ateina sesute ir tada pirma karta duoda man savo auksiuka i rankas ir pamoko maitinti, buvo neapsakomai gera, nuosirdu ir taip tyra, prisiglausti prie krutinės savo maža angela..
Tikiuosi nebuvo nuobodu, nesu rašytoja, tiesiog norejau prisiminti šia pačia gražiausia gyvenime diena...
