QUOTE(Tigris @ 2013 07 10, 22:47)
Visokiu zmoniu buna. Buna ir tokiu, kad kuo labiau stengies, tuo labiau pridirba i dusia. Visad reikia ivertinti konkrecia situacija.
O akiu draskyti tai gink die nesiulau. Tik atsiriboti, leisti gyventi ir sau ir jai (anytai) kaip kas ismano. Kiekviena puse turi tokia teise.
O is kur jusu manymu paskui gimsta perliukai "oj ji net koldunu isvirti nemoka" arba "oj kaip ji su vaiku nesusitvarko, neaukleja" . o i akis sokineti dar karta sakau - tai tikrai nereikia. Pagarba turi buti net ir anytos/marcios santytkiuose. tas imanoma tik su sveikos psichikos zmonemis. Cia staitytose istorijose tai vis kazkuri puse psichuoja.
O akiu draskyti tai gink die nesiulau. Tik atsiriboti, leisti gyventi ir sau ir jai (anytai) kaip kas ismano. Kiekviena puse turi tokia teise.
O is kur jusu manymu paskui gimsta perliukai "oj ji net koldunu isvirti nemoka" arba "oj kaip ji su vaiku nesusitvarko, neaukleja" . o i akis sokineti dar karta sakau - tai tikrai nereikia. Pagarba turi buti net ir anytos/marcios santytkiuose. tas imanoma tik su sveikos psichikos zmonemis. Cia staitytose istorijose tai vis kazkuri puse psichuoja.
Tokie perlai gimsta iš mėginimų vištieną grūsti į nešvarius sulčių pakius , ar makaronus virti šaltame vandenyje . Apie kulinarinį meistriškumą tokių "šeimininkių" kaip naminiai koldūnai galima kalbėti kaip apie literatūrinį žanrą - fantastiką .