Ar/kaip maitinate aukles?

Saunu,jei esate tikra pedagoge ir aukle tikraja ta zodzio prasme!
Bet ir tokie santykiai ne retenybe kas zmogiskai elgiasi,tas ir tokia graza gauna

Na visokiu skelbimu buna,kaip ir visokiu ieskanciu darbo gerai pamenu pirma savo skelbima...kur konkreciai nurodziau,kad reikes pirmoka vaika parvesti namo,pavalgydinti(maisto ruosti nereikes) ir paziureti iki 18 val....sulaukiau tokiu skelbimu siulesi ir pas mus gyventi,nes..sunkiai vaiksto,o esme buvo vaiko is mokyklos parvedimas ir ko tik nebuvo
Siuo metu idejau konkretu ir aisku skelbima....bet galiu garantuoti,kad prisistatymo laisku sulauksiu minimuma,nors reikalavimai eiliniai
Ir cia diskutuodama nesu nei vienoje puseje,nes savotiskai atstovauju jas abi

aukle daugiausia buna pas mus 6 val. tai siulau papietauti ,bet ji atsisako,tiktai kavos ir ka nors prie kavos neatsisako

Tema apie maitinima, tai ir noreciau paklausti - kaip dazniausiai tariamasi? kadangi turejau skaudzia patirti gal sakau reiktu is anksto aptarti tokius klausimus...bet tai kaip - valgyt pas mus gallit su salyga kad per daug nesuvalgysit? na man kazkaip tokie dalykai savaime suprantami atrodo ir kazkaip sunku apie tai kalbet taip jau va gramu tikslumu...tiesiog turejau viena auklyte, kuri sugebedavo is poros kilogramu obuoliu palikti vos pora vienetu

Nemanau, kad auklę privalu maitinti lyg anytą per Kalėdas. Jei šeima ir ragina imti viską, kas yra šaldytuve, visai nereiškia, kad padoru sušveisti pusę kilogramo vytinto kumpio ar ungurio. Ir nematau logikos, kad motina po darbo gamintų auklei rytdienos pietus. Jei jau yra išvirtas didesnis kiekis sriubos, tuomet - prašom. Tik nereikia pamiršti, kad jaunos šeimos gali ir nepraktikuoti sriubų viraliojimo. Todėl visų geriausia yra suderėti atlyginimą be jokių ypatingų maitinimų. Gal arbata, kava, sumuštinis, košė ar troškinys drauge su vaiku.

na as manau kad aukle turetu pavalgyti pietus seimoj tik todel kad ji neturi galimybes iseiti pietauti kazkur. Zinoma, gali atsinesti, bet as savo seimai sildyto maisto nepraktikuoju, todel ir kito zmogaus nenoreciau versti valgyti visada sildyta maista. O saikas na kazkaip man visad atrode savaime suprantamas dalykas...Del kavos arbatos - mes pvz negeriam arbatos pirktines visiskai ir jos namie net neturim. Ar tureciau auklei nupirkti? Man atrodo kad nu gal ne....

Kaip tik greitu metu pradesiu priziureti vaika. Visos salygos kaip ir aptartos. Apie maitinima siaip nesnekejom. Bet man atrodo savaime suprantama, kad maista nesiuosi savo. Jei reiks ir kavos atsinesti ne problema. Kazkaip savo maista pasiemei suvalgei ir aisku viskas, o seimininku.. 2 ar 3 pomidorai per diena? Asmeniskai man lengviau butu nesukti sau galvos ir valgyt savo

tai vat idomiai - vieniems savaime suprantama kitiems nelabai...
del tu paciu pomidoru - jeigu seima augina savo darzoves, pomidoru kibirai kaip pvz pas mus dabar. Tai as dar ir namo auklei galiu idet, negaila tikrai. Bet kai mums buvo, kad vidury ziemos tevelis nupirko vaikams pora kilogramu obuoliu. Auklei pasiuliau pasivaisinti. Tai kai pasivaisino pora obuoliu tik liko NU man kazkaip jau....aisku jauna dar, neturejo supratimo gal, bet isitikinau kad tas "savaime aisku" yra laaabai salyginis dalykas....

Kai sunus buvo maziukas, samdeme valandine aukle - na pabudavo tai 3, tai 6 valandas, kartais daugiau. Kazkaip del maisto nesitareme nieko. Bet as visada pasiulydavau pati, tarkim pasidarydavau koki bliuda misraines sau ir seimai, tai iseidama paragindavu atsidaryt saldytuva ir isidet sau jei isalks...
Arba koks troskinio puodas ant dujines stovedavo, visada paragindavau.
Kaip minimum namie budavo pilna vaza sausainiu, sokolado gabaliuku, riesutu, ar naminio pyrago - prie kavos, arbatos jai.
Pasitaike nuostabi aukle. Gal ir pasivaisindavo, bet labai jau nepastebimai...
nors man niekada nebuvo gaila. Nors patys tuo metu pinigus labai skaicuiodavom, bet man budavo geda nepasiulyt.

dirbau aukle bet nebuvo tartasi del maisto, dazniausiai valgydavau tai ka padarydavau vaikui.

Pas mus dirba aukle, sutarem normalu atlyginima, uz kuri nieko daugiau neprasau tik ziureti vaika ir gaminti jam maista, tiesa ji dar isimeta vaiko ir visos seimos rubus i skalbianke ir savo iniciatyva kartais islygina. Daugiau nieko nedaro: nei tvarkosi nei ka. Vienas dalykas kuris nervina kad nors ir sudeda zaislus bet daznai pameta ju dalis, detales ir po to zaislai lieka netinkami zaisti Arba pasimeta kokie nors siaip reikailingi daiktai ji dievagojosi kad nezino kur jie ir ju neranda net paprasius. Dabar kas liecia maista: siiap ji sake kad ji valgo nedaug, geria energetinius kokteilius tipa chudinasi Labai grieztai nesitareme bet pasakiau kad gali imti aisku kazka pavalgyt, arba vienu periodu as pirkdavau darzoves ir ji virdavo sriubas/troskinius sau ir seimai, bet veliau tai baigesi nes kazkaip mes nelabai valgem ir as kazkaip nebepirkau. Taciau as jai atskirai pirkau kava, juoda duona (nes ji tik tokia valgo) ir piena energetiniams kokteiliams. Jei sitie dalykai baigdavosi prasydavo arba nupirkti arba prasydavo pinigu kad nueitu nusipirkti pati. Uz tuos pinigus kartu sau nusipirkdavo ka nors prie kavos: pora bandeliu (chudinasi??) kokiu nors sausainiu etc.. Po to pastebedavom kad jei buvo namuose paliktos kokios 2 bandeles, arba puse pirago - suvalgydavo VISKA nieko nepalikdama. Paskutiniu metu pradejo reikalauti is vyro pinigu vos ne kasdien kad nueitu i parduotuve, pradeda jam sakyti "as neturiu ka valgyt!" nors is saldytuvo pasiimdavo desreliu ir dar velnias zino kokiu produktu ir tik vakar buvo sau nusipirkusi kazko. Mane ta situacija pradejo jau nervinti, kodel mes turim jai kasdien davineti pinigu kokiam tik ji nori maistui?? Kodel pati nepasirupina savo norimais produktais jei jau taip?

Auklė mums buvo kaip šeimos narys. Ji stengėsi, kad mes sveikai pavalgytume. paruošdavo visai šeimai, mūsų laukdama. Mes stenkdavomės į pirkinių sąrašą įtraukti tai, ką auklė mėgsta. Auklė pati sukurdavo smulkią motoriką lavinančius žaislus (iš vaisių kauliukų, sėklų, kaštonų, sagų), kiekvieną kartą atnešdavo vaikams kažką paprasto, bet juos džiuginančio: medinius tąšelius, kuriuos vėliau apipiešdavo. Lazdeles iš kurių darė arkliukus. Primityvūs, bet saugūs ir vaikams daugiau džiugesio kėlę žaislai, negu patys brangiausi pirktiniai analogai. Neseniai vyresnėlis rado vieną iš tokių, pasidėjo kaip brangenybę ant rašomojo stalo.
Tiesiog visada su mūsų aukle stengėmės būti geri vieni kitiems...tai tęsiasi iki šiol. Laukiamiausia mūsų viešnia.

tikrai neduociau pinigu papildomai, nei sutarta alga. Nebent premija uz gera darba, bet tikrai ne tam, kad eitu pirktis maisto (dar klausimas ar tikrai maista perka). Jau geriau desros ir duonos turet saldytuve ir pasiulyt sumustini susitept (pati tokiam darbe dirbu, kur tik sumustinius pietum atsinest galim, tai tragedijos tame nematau).