Kadangi planuodamas kelionę į Kroatiją skaitinėjausi šią temą, jaučiu pareigą ir pats papasakoti apie kelionę, kurią prieš pora savaičių apturėjau

Jeigu kils klausimų, tai pasistengsiu paupdatenti ir šį įrašą, kad kiti keliautojai nesimetytų ir neieškotų per kelis puslapius mano įrašų.
[Jeigu teturite 2 minutes - apačioje rasite sutrumpintą versiją kur ir ką aplankyti per savaitę atostogų]
Taigi, pradžia. Kelionės planavimas. Išvykome šeštadienio ankstų rytą, bet taip gavosi, kad pasižiūrėti, kur keliausime (apie planus čia net kalbų nebuvo) teturėjome penktadienio vakarą. Teko prarasti pora miego valandų, kad nevažiuoti visiškai į nežinią. Tad šis įrašas tikiuosi išgelbės ne vieną jūsų valandą, jeigu neturite kelių mėnesių, savaičių ar net dienų planavimui



Kelionės pradžia. Išvykstame po 7 ryte iš Elektrėnų. Lenkijoje pasienyje išsikeičiame zlotų ir lekiam toliau. Kartą pilamės kurą ir užsukam į parduotuvę. Kuras ir maistas čia pigiausias. Čekijoje nakvojame Mikulov miestelyje. Beje navigacija rodo 2 Mikulov miestus ir pirmas suggestion būna į neteisingą. Tad rinkitės tą, kuris prie pat Austrijos sienos. Klaidos kaina - papildomi 200km. Atvykstame apie 7val vakare, iš antro karto randame kambarį keturiems. Arkada pension vadinasi. 72eur su pusryčiais. Plius privatus parkingas uždarame kieme bei internetas. Vėliau prisijungia dar 3 lietuvių mašinos šiame accommodation'e. Vakare apvaikštome miestą, užsukame į barą čekiško alaus paragauti. Patys netikėdami sumokame 4EUR už 4 bokalus. Tai jei norėsite pigiai išgerti - Sport Bar jūsų paslaugoms.
Antra diena. Įvažiuojame į Austriją ir suprantame, kad nesusimokėjome už kelius Čekijoje (jei sulauksime baudos į Lietuvą - paupdatensiu). Nusiperkame Austrijos ir Slovėnijos vinjetes. Jos apie 23eur kartu kainuoja. Galioja 7-10d. Grįžimui užteks. Šalia perka kiti lietuviai - ima dviem savaitėm - mėnesiui. Greitai pravažiuojame Austriją ir Slovėniją. Įvažiuojame į Kroatiją. Prasideda karštis

Trečia diena. Važiuojame aplink Krk salą. Pirmiausia aplankome Krk miestą. Jis labai panašus į Malinskos miestą, tik kažkiek mažesnis. Ilgai nevaikščioję einame į papludimį. Jis čia didesnis nei Malinskoje. Daugiau patogaus priėjimo prie vandens. Pagulinėję pora valandžiukų, pajudame link Baškos. Prieš įvažiuojant į Bašką užsukame papietauti į Voltą restoraną (jį rasite pakelyje). Vėl valgome mėsinius tradicinius patiekalus. Suskaičiuoja 500 kunų sąskaitą, bet padaro 50 kunų nuolaidą, nes pirmą kartą valgome. Sąskaitą išputė užsakyti gėrimai nežiūrint į meniu - tada jie pateikia brangiausius egzempliorius

Ketvirta diena. Keičiame apsistojimo vietą. Išvažiuojame iš Malinskos anksti ryte ir palei pakrante (t.y. ne autostrada) važiuojame link Zadaro. Nuo jo sukame į autostradą ir važiuojame Splito pusėn. Pavažiavę už Splito sukame į Omiš miestą. Jį pasiekti reikia siaurais serpantinų keliais, tai jeigu jų bijote - išvažiuokite autostradoje ties Splitu ir tada jau nuo Splito pakrante galima gražiu keliu nuvažiuoti iki Omiš miesto. Omiš miestas tikrai awesome. Pirmiausia jo lokacija - iš kalnų išeinanti upė įteka į Adrijos jūra ir toje sankirtoje įsikūręs miestas. Čia jau galima rasti prabangių viešbučių, kas sako apie aukštesnį turistų piniginį pajėgimą. Mes išsinuomuojame apartamentus visiškai centre už 70EUR nakčiai. Apsistojame vėl 2 naktims. Centras gerai tuo, kad viskas yra per žingsnį, blogai - didelis triukšmas. Papludimys - didelis, gražus, visai negilus. Yra dušai suriam vandeniui nusiprausti, ko truko Krk salos miestuose (arba tiesiog nematėme jų). Net gi yra nemokama waterpool aikštelė vandenyje. Tereikia turėti kamuolį. Vakare išsinuomojame valtį su kapitonu ir plaukiame į įtekančios upės žiotis. Gamtos ir ypač skaidraus upės dugno vaizdai labai gražūs. Ši ekskursija reguliariai vyksta 2val, bet mes nedarome pertraukos ir nuplaukiame bei grįžtame per valandą. Kaina žmogui - 80 kunų.
Penkta diena. Važiuojame į Split miestą. Ieškome kruizo į Brač ir Hvar salas, bet kad plauktų į abi nėra. Svarstėme kitus variantus (plaukimus į kitas salas), bet niekam nepasirašėme. Kruizų kainos - 200-400 kunų žmogui. Čia visa diena plaukiojimo, pietūs, užkandžiai, poilsis papludimiuose salose. Vietoj to nusprendėme aplankyti Diocletian rūmus. Jie yra visiškai miesto centre. Jei atvirai, tai nieko įspūdingo ir daugiau 3 valandų galite neskirti. Kadangi patys rūmai nebuvo kažkas tokio, tai skipinome ir mokamus objektus, neskaitant bokšto, į kurį įlipus atsiveria gražūs miesto vaizdai. Po pietų pajudėjome atgal į Omišą. Jeigu planuojatės kelionę, tai šias dvi dienas siūlyčiau susidėlioti taip: ketvirtą dieną nedavažiavus Omišo užsukti į Splitą ir pasivaikščioti po Diocletian rūmus ir tada vakare atvažiuoti į Omišą, o penktą dieną iš Omišo kruizu plaukti, kad ir tik į Brač salą, kur yra pasakiško grožio (bent iš nuotraukų) Bol papludimys.
Šešta diena. Anksti ryte pajudame į Dubrovniką. Jame atsiduriame prieš pietus. Sienos kirtimas vyksta greitai ir sklandžiai, kai kur net nereikia stoti. Daugiausia problemų turi ne ES narių automobiliai, piliečiai. Greitai pravažiuojame Bosnijos atkarpą. Ieškojome pigesinų degalų, bet prie pagrindinio kelio jie nė ką pigesni nei Kroatijoje, tai neleidome laiko ieškodami geresnių variantų kažkur toliau. Maisto kainų netikrinome. Dubrovnikas - pats gražiausias miestas visoje šioje kelionėje. Kaip tik buvo atplaukęs Ruby Princess kruizas, tai laivo dydį galite pagooglinti. Pats miestas gerai išsilaikęs ir turi daug ką parodyti iš istorinės pusės. Susirandame parkingą, kuris čia kainuoja apie 30 kunų valandai (kai kitose miestuose - max 6 kunos). Galima statyti ir į požeminius (kas reiškia vėsią mašiną grįžus), bet kainos auga dvigubai. Temperatūra milžiniška - 38 laipsniai pavėsyje. Ir čia dar tik birželio antra pusė. Įeiname į senąjį Dubrovniko miestą, kuris slepiasi už ilgos sienos. Miesto fontane prisipildome vandens buteliukus ir pradedame kelionę minėtaja siena. Visiškai šlapi nuo prakaito tampame per 5 minutes. Pavėsių daug nėra, bet visi stengiasi juos išnaudoti. Sienos apėjimas trunka apie 1,5val vidutiniu žingsniu, vis sustojant pafotografuoti. Vaizdams nuo sienos neužtenka nupasakoti žodžių, turite pamatyti

Septinta diena. Ryte važiuojame iki Zadaro centro, kur paliekame dienai automobilį parkinge (42 kunos viso) ir sėdame į kruizą, kuris plaukia į Kornati nacionalinį salų parką. Žmogui bilietas berods 150 kunų, laivas susirenka pilnas (t.y. virš 100 žmonių). Visą dieną plaukiojame aplink salas, gauname įvairių užkandžių, gėrimai (sultys, vynas, vanduo) nemokami, dideli pietūs (neribotai žuvies ir vieštienos patiekalų). Porai valandų sustojame papludimyje vienoje iš salų. Daugybė jachtų aplinkui. Kelias valandas kalbamės su kroatu, kuris dirba anglų/vokiečių k vertėju. Pasikalbame įvairiausiomis temomis, sužinome apie Kroatiją tiek, kiek iki tol nežinojau


Aštunta diena. Prasideda kelionė link namų, bet prieš tai užsukame į Plitnicų nacionalinį parką. Parkas turi kelis įėjimus, mes renkamės pirmąjį. Nusiperkame bilietus (apie 100 kunų žmogui). Iš karto reikia išsirinkti trasą, kurią įveikinėsi. Galima keisti maršrutus kelyje, bet jie taip padaryti, kad apienant kiekvieną jų bus pamatoma nemažai objektų ir jie nesikartos. Mes pasirenkame 4-6val maršrutą kodiniu pavadinimu C. Pusę jo sudaro ėjimas, o kita pusė keltas ir elektrinis traukinys. Užbėgant už akių pasakysiu, kad jį įveikėme per 4 val, tačiau walking tempas buvo gan nemažas. Pats parkas yra nuokalnė, sudaryta iš ežerų skirtinguose aukščiuose, o tie ežerai vienas į kitą subėga skirtingais kriokliais. Vanduo nerealiai skaidrus ir galima matyti beveik kas yra 10m gylyje. O ežerų dugnai tikrai slepia (turbūt reiktų sakyti neslepia) gražių objektų. Faunos ir floros įvairovė patiks gamtininkams. Kur pažvelgsi vaizdai gražūs ir prie kiekvieno krioklio gali darytis Facebookines nuotraukas

Devinta diena. Išsimiegoję ir pavalgę tęsiame kelionę namo, užsipilame kuro. Sustojame Lomžoje apsipirkti įvairių maisto produktų. Namus pasiekiame vakare.
Turbūt įdomu, kiek gi viskas kainavo, tai pasiskaičiavom, kad viskas viskas vienam žmogui kainavo 400EUR. Primenu mes keliavome 4 suaugę. Kaina sakyčiau tikrai nėra didelė. Viso prisukome 4600km. Automobilis valgė apie 5l dyzelio.
Iš pokalbių su kroatais:
Kroatija yra 2-3 dalių: pakrantė (Italijos kultūra labiausiai), rytinė dalis (Serbijos) ir kai kas dar išskiria šiaurinę dalį (Vengrijos).
Atitinkamose dalyse ir yra atitinkama virtuvė. Prie jūros rasite daug itališkų patiekalų.
Patys kroatai dažnai valgo ėrieną, nors restoranose pilna kiaulienos. Pastaroji yra dėl vokiečių, kurie kitų mėsų nevalgo.
Kroatija įstojo į ES. Tačiau šalis yra iš dviejų dalių, kurias išskiria Bosnija ir Hercogovina. ES tai nepatinka ir jie planuoja statyti tiltą, kad nereiktų kirsti Bosnijos

Kroatų gyvenimo tikslas yra turėti savo būstą, geriausia - namą. Tad visi siekia kažką nusipirkti ar pasistatyti, nors nuoma daug labiau apsimoka. Na čia kaip ir lietuviai.
Būsto kainos - ~1500 EUR/kv m už toliau nuo vandens esantį būstą. Prie vandens būsto kainos kyla ties 3000 ir daugiau. Žemyninėje dalyje būstas kiek pigesnis.
Pirkti būstą prie pat vandens negerai, nes pirmuose aukštuose baldai bus sugadinti druskų, kurios pakyla su rūku. Geriausia 3-4 aukštas prie vandens, tada ir vaizdas bei lokacija puiki ir nereikia kasmes restauruoti būsto.
Nemažai NT turi užsieniečiai. Yra miestų, kur gyventojų 30k, o būstų - 45k. Daugumą jų turi slovėnai bei italai.
Dubrovnikas ir Hvar sala gan brangūs, nes ten turtingi kroatai išputė kainas, kad taptų ne visiems prieinama.
Dubrovnikas buvo vienas svarbiausių uostų viduržemio jūroje. Užėmus jį arba Veneciją atitekdavo dideli valstybių plotai.
Prie Zadaro yra smėlėtas papludimys. Reikia važiuoti iki Nin miesto, o paskui link Privlaka. Be to šalia esančioje Vir vyksta festivaliai, tai šios vietos rekomenduotinos jaunimui.
Krotai referendume pasisakė už ES, bet ne eurą, tai bent kelis artimiausius metus euro niekas net nesvarstys.
Krotija nemėgsta Nato. Yra nutikę įvairių karių ir ne tik žūčių, kur puse lūpu kalbama, kad tai susiję su Nato.
Bosnijos ir Hercogovinos gabaliukas iki Adrijos jūros susiformavęs jau 15-16 amžiuje ir yra nediskutuotinas.
Kasininkai supermarketuose uždirba apie 1200Lt, jeigu moka anglų kalbą - 3 kartus daugiau. Tačiau kroatai net gi tą žinodami vangiai mokosi kalbų.
Kroatiją jau senokai atradę vokiečiai, austrai, italai, slovėnai. Dabar milžiniškas srautas iš Lenkijos. Lietuviai jiems - egzotika. Kaip sakė, čia tas pats kaip kroatas kokioje nors Portugalijoje

Daugiau nei pusė kroatų gyvena užsienyje. Čia per visus karus bėgo ir taip didelė populiacijos dalis nėra šalyje.
Nors vakarinėje šalies dalyje prie jūros žiemos būna be minuso, žemyninėje dalyje gali būti ir -20 ar netgi -30.
Kroatijoje švaresnis vanduo nei Italijoje prie Adrijos jūros, nes srovė eina prieš laikrodžio rodyklę ir taip viską iš Kroatijos perneša į Italiją. Be to italai neturi salų vakarinėje pusėje, todėl su jachtomis plaukia į Kroatijos pusę.
Kornati salyne salose leidžiama auginti avis, ūkininkai gauna namelius, kur gali pernakvoti avys. Draudžiama vykdyti kitą veiklą ar statytis kitus pastatus. Salos būna padalintos akmenimis į teritorijas, kurios žymi avių aptvarus.
Kroatijos visi keliai yra geri, nes dar nuo sovietų, jie skyrė daug dėmesio ir pinigų jiems.
Ekonomikos, vadybos universitetuose jaučiama Amerikos mokymosi įtaka.
Rusai nemėgsta Kroatijos ir renkasi Juodkalniją.
Patarimai:
Imkite kuo mažiau rūbų - nei karto neužsidėjau striukės, kelnių ar megztinio. Just in case galite įsimesti, bet ne po kelis;
Pasiimkite daugiau maudymosi rūbų - dažnas turistas tiesiog persirengia iš vienų į kitus;
Palapinių jums tikrai nereiks, rasite kur gyventi;
Kremą nuo saulės nusipirkite dar Lietuvoje;
Pasiimkite pledukus, nes papludimiai ne smėlėti;
Šaltkrepšis tikrai pravers kelionėje;
Valiutą (kunas iš eurų) keiskitės Kroatijos miestuose, ne degalinėse;
Nevažinėkite autostradomis - pajūrio kelias geras ir greitas, be to nemokamas;
Nepamirškite nusipirkti vinjetes už kelius Čekijoje, Austrijoje ir Slovėnijoje (pasienyje rasite visų trijų šalių vinjetes);
Bendraukite su vietiniais - daug sužinosite, ko negalima rasti turizmo bukletėliuose;
Navigacijoje vis patikrinkite maršrutą prieš jį važiuodami;
Pasitikrinkite laiką planuojamą kelionės tam tikram atstumui dar iš vakaro. Žinosite kada keltis ir nebūsite nustebinti jei navigacija pasakys, jog reikia važiuoti 4 valandas, vietoj jūsų manytų 3.
Sutrumpintas planas 7 dienų kelionei (+2 dienos kelionei) - pvz išvažiuojant šeštadienį ir grįžtant sekantį sekmadienį.
1) Išvažiuojame iš Lietuvos ~5-7val ryte. Lietuvoje užsipilame pilną baką kuro. Lenkijoje stojame maisto bei Lenkijos pabaigoje - degalų (vėl pilną baką). Čekijoje nusiperkame kelių vinjetę. Nakvojame Čekijoje Mikulov mieste prie sienos su Austrija (svarbu! Čekijoje yra 2 Mikulov miestai - pasirinkite teisingai).
2) Kertame Austriją, Slovėniją (šiose šalyse irgi reikia vinjetės), įvažiuojame į Kroatiją. Važiuojame iki Krk salos. Apsistojame Malinskoje, Krk arba Baška miestuose (rekomenduočiau Bašką, vėliau Malinską, trečioj vietoj Krk) dviem naktims;
3) Apvažiuojame Krk salą, t.y. aplankome miestus, kuriuose neapsistoję.
4) Anksti keliamės ir važiuojame į Splitą. Važiuojame pakrante, o ne autostrada. Po kokių 4-5val kelionės būname Splite. Pavaikštome po Diocletian'o rūmus pora val. Vakare važiuojame į Omiš miestą. Apsistojame dviem naktims.
5) Ryte iš Omiš plaukiame su kruizu po salas (yra įvairių skirtingų kruizų), Brač saloje yra gražus Bol papludimys. Vakare galima išsinuomoti valtelę ir įplaukti į upę, kuri įteka į jūrą ties Omišu.
6) Keliamės anksti ir vėl pakrante važiuojame iki Dubrovniko. Kelionė apie 4val. Sienos su Bosnija kirtimas - greitas ir be nesklandumų. Bosnijoje degalų kainos kaip Kroatijoje. Dubrovnike apvaikštome gynybines sienas, mieste užeiname į lankytinus objektus. Apie 15-16 valandą pajudame atgal į Zadaro pusę. Sustojame (arba ne) pakeliui išsimaudyti, pavalgyti. Tęsiame kelionę iki Zadaro (rekomenduočiau važiuoti pakrante, bet labai skubant - autostrada). Nuo Dubrovniko iki Zadaro apie 6val, tai apie 22val vakare būname Zadare. Išsinuomojame apartamentus 2 naktims.
7) Ryte keliaujame į Zadar'o centrą, nuo kurio plaukia kruizai po Kornati nacionalinį parką. Tai daugybės salų parkas. Vakare grįžus iš salų, galima pasivaikščioti po vakarinį Zadarą.
8) Keliamės anksti ryte ir važiuojame į Plitnicų nacionalinį parką. Praleidžiame 4-6val ir sukame į namus Lietuvoje. Kroatijoje užsipilame degalų, kad užtektų iki Lenkijos. Pakeliui (Čekijoje arba Lenkijoje) stojame pernakvoti. Tiesa, daugiausia pakelės nakvynių yra iki Brno miesto ir paskui tik ties Katowice Lenkijoje.
9) Tęsiame kelionę į namus. Užsipilame kuro, kad užtektų iki Lietuvos sienos. Esant norui apsiprekiname Lenkijos perkybos centruose. Vakare grįžtame į Lietuvą.
Gražios kelionės!