QUOTE(agne_ja @ 2014 01 17, 10:11)
Sveikos,
Buvom mes rugsėjo mėn....prisižiūrėjau visokių mamų, kurios vaikus palieka koridoriuose...pačios į lauką išeina...geriau jau nesiplėsiu, pasiklauskit pas bet kurią sesutę, tai jos jau tiek visko prisižiūrėjusios...atveža vaikus gydyti, o pačios mamkos kaip juos traumuoja, šaukia, rėkia..vien žo..nesiplėsiu
Mes gyvenom mokamam kambary, tai turėjom teliką,,, turėjau kompą....iki pietų procedūros, sukiesi kaip voverė..po pietų pamiegodavom, vakare i lauką, jei geras oras....bet ar ne poilsis...valgyti nereikėjo gaminti 3 savaites

, kambarį sutvarko...., juk ir kambarį galima veiklos prisigalvoti, papiešti, padėlioti
Labai sutinku su Jūsų nuomone. Poilsis - kas kaip jį supranta. Man buvo poilsis, nes visą laiką galėjau skirti dukrai, tiek procedūrų metu, tiek po jų.
O mamų tikrai siaubas ima kokių yra. Mes pavasarį buvom renovuotam korpuse, tai viena vos įsikrausčiusi vaiką į balkoną uždarė. Rėkė tai turbūt pusė Palangos girdėjo: MAAAAAAAAAAAAAAAAAAMAAAAAAAAAAAAAAAAA, ĮĮĮĮĮĮĮĮĮĮĮĮĮĮĮĮĮĮĮĮLEIIIIIIIIIIIIIIIIIISK AŠ TAVE MYYYYYYYYYYYYYYYYLIU.
O tų šarkų, kurioms kavos gėrimas su podruškėmis - gyvenimo būdas, nesuskaičiuosi...............
Aš nieko prieš bendraut, ir pati bendravau. Bet mes ne kavą gerdavom, o eidavom pasivaikščiot, ar antinų pašert, ar prie jūros. Aišku žiemą su lauku ne kas, bet teko būt ir žiemą - išlekiam kokį ratuką aplakstom, pareinam ir verdam arbatos šiltos kambary su dukryte. Vaikui kaifas ir man smagu.