Sveikos. Aš prieš kokius 2 metus, gal truputi daugiau, bijau dabar pameluoti, naudojau Logesta. Na mano patirtis su kontraceptikasi prasidėjo nerealiai anksti ir labai skausmingai. Man buvo 13 metų, kai prasidėjo mėn. 14metų jos labai sutriko, vasrą pradėjau sirgt ir nebesustojau ir taip tesėsi iki dveijų mėn, kol mane tėtė ant rankų nunešė į ligoninę, nes nebepaėjau. Tai vat paguldė, po kelių dienų išrašė kažkokius tai kontraceptikus ir dar kraujuojančia paleido, nes mano žandai buvo raudoni

atseit sveika. Tada po kelių savaičių vis dar kraujuodama su mama nuėjome, pas mūsų ginekologę, pavardės geriau neiminėsiu, nes net pagalvot apie ją nąnoriu

man išršė kažkokių kontraceptikų, nuo kurių per mėn priaugau 20kg, na tiesiog ištinau. Buvau visa kaip pripusta. Gėriau vaistus gan ilgai, nes kraujavimai vis nesiliovė. Galiausiai nuvažiavus į Kauno klinikas paiškėjo, kad man mažakraujystė ir todėl man tie kraujavimai nesiliovė, tad reikėjo tik geležies pagerti, o tie šudeliai kažkokie antros kartos kontraceptikai sugadino man firgūra visam gyvenimui, nes visa nerealiai sutrukinejau (strijos apipuolė visą kūną) na vienu žodžiu šakės. Svoris po to niekaip nekrito, tai vat būdama 16 metų ir sverdama 75 kg

atrodžiau fantastiškai. Sakiau gyvenime nebegersiu. Vat vėliau svoris biški krito, bet patikėkit ne sveikos gyvensenos dėka. Susiradau draugą ir lytynį gyvenimą pradėjau anksti 16, na netoli 17. vėl pradėjau gerti pačias brangiausias (tipo geriausias) Logestą. Gėriau labai ilgai iki beveik iki 20 metų. Buvau amžinai pikta, galvojau, gal dėl to, kad normaliai nedavalgau ir t.t. ,o svoris nekrito, bet kažkur 20 metų pradėjo po biški kriti, sportas ir t.t. nors ir iki to labai sportavau ir nieko, patikėkit, dariau viską, svoris nekrito, na gal po kokį kilą max į metus. Tai vat kai su būsimu vyru pašnekėjau, jis labai norėjo, kad nebegerčiau tų š... nors buvo gera, nereik sukt galvos, gera be prezervatyvų ir t.t. bet nuspredžiau nebegert, pagalvojau, kad kaip nors apsisaugosim, nes ateitį ir vaiškučius palnuojam. Tai vat baigus gert niekas labai staigiai nepasikeitė, bet po truputi gerėjo mano nuotaikos, pasidariau nebetokia dirgli ir jautri, bei nervuotą, pradėjo labiau kristi svoris. Apsiženijom. Ir nusprendėm dėl leliuko, kad norim, abu bijojom dėl pastojimo, nes r mano vyrui buvo bėdų pauglystėje, dėl kurių pasakė, kad jis gali būt nevaisingas, bet kai gyd. pasakiau, kad bijau, jog galiu būt nevaisinga ir ąš, ar sunkiai pastot galiu, sako ar bandėt sakau ne, tai ko tada nori iš manęs, nu ir ką, po kelių bandymų pastojau, tai įvyko kažkur per mėn laiko, o kontraceptikų negėriau daugiau nei metus. Tai vat jau turiu leliuką. Ir pasakysiu, kad mano kūnas pasikeitė tik dabar, dingo tokie patinimai, labai padidėjo mano noras, ko ankščiau nelabai buvo. gyd. man siūlė spiralę, bet mama mane atkalbėjo. Lyg vėl norėčiau kontraceptikus pradėt gert, bet žiūriu, kad niekas labai nepasikeitė nuo to laiko kai aš pradėjau gert. Bet galiu pasakyti, kad kelios mano draugės kai pradėjo gert, joms kaip tik svoris pakrito. bet tas tiesa, ka visoms sumažėjo noras. Nžn ką daryti.
Nu aš čia ir prirašiau

na išliejau savo nuoskaudas