Mirties bausmė

Nu taip, jei stumteltumėt taip, kad trenktųsi pakaušiu ir prarastų sąmonę, o vietoje to, kad skambint policijai ar ieškot pagalbos, nuspręstumėt brūkštelt jam per kaklo arterijas, kuo Jūs geresnė už eilinį žmogžudį, katras jį užknisusį pažįstamą (ar nepažįstamą) papjauna? Ar už tą, katras uždaužo, nes jam į snukį davė? Kuom? Nes Jūsų pyktis "teisingesnis"? Gal tada visi, katrie susimuša dėl butelio ar dėl panos dėmesio, turi teisę papjaut priešininką, nes buvo "įstumti į padėtį, kurios visai netroško"?

Ar čia tik tiems, kurių pyktis "teisingas" taikoma? Ir kas turi nuspręsti, katro pasipiktinimas ar pyktis yra pakankamas, kad žmogų užmušt, o kurio nepakankamas, jei ne teismai? Kaimynai gal iš trečio aukšto?

Manau, kiekvienam, tokioje situacijoje nebuvusiam, sunku pasakyti ką darytų. Gal reakcija būtų eit užpuoliko mušt, o gal klūpėt apsikabinus vaiką ir greitosios laukt.





Papasakosiu vieną atsitikimą. Važiavo jauna pora automobiliu, juos aplenkė pavojingai manevruojantis automobilis, akivaizdžiai viršijantis greitį. Netrukus pasigirdo cypiantys stabdžiai - pavojingai važiavęs automobilis partrenkė mažą mergaitę, ėjusią per perėją. Ir nuvažiavo. Užtat sustojo pora. Pažiūrėjo, kaip mergaitė (be sąmonės), iškvietė greitąją, laukė kol atvažiuos. Netrukus pradėjo rinktis žioplių minia. Po akimirkos atbėgo ir mergaitės tėvas, klausdamas, kas partrenkė jo vaiką. Po bobelių pareiškė (vėliau paaiškėjo, kad melavo, jos atėjo jau po įvykio), kad matė jog mergaitę partrenkė jaunasis vairuotojas. Tėvas - vyras iš stuomens ir liemens - pradėjo mušti vaikiną. Regis, žandikaulį sulaužė. Jei būtų su savimi turėjęs ginklą - tikėtina, vaikiną būtų užmušęs.
Nežinau, ką tuo metu darė vaikino draugė, bet jei taip būtų užpuolę mano vyrą (galim įsivaizduoti, kad sūnų - nesvarbu), man būtų nusispjaut, kad tėvas suklaidintas, tikėtina, patyręs šoką, daryčiau viską, kad jis liautųsi. Kad ne tik liautųsi, bet, kad jam skaudėtų. Net jei būtinosios ginties riba būtų peržengta (neužmušant). O vėliau padaryčiau viską, kad vyras tą tėvą (kuris, beje, vėliau atsiprašė, kad vaikiną sužalojo, kai sužinojo, kad ne jis jo dukrą partrenkė) užtampytų po teismus.
Agresija gimdo agresiją.

P.S. partrenkta mergaitė pasveiko.

Didesnes nesamones matyt net neimanoma buvo sugalvot. Idomu kuris zmogus gali atsakyt, kaip jis tiksliai pasielgtu stresineje situacijoje. Jei visi butu 100% uztikrinti, tai gyvenimas butu sviesesnis. Tarkim ir avariju butu maziau, nes visi juk zino kaip teisingai elgtis, bet kazkodel pasielgia priesingai.

Su visa pagarba drįstu pasakyt,kad žiauriai iškraipėt mano postą arba absol nieko nesupratot arba jums tiesiog patinka provokuoti,kad sukeltumėt šaršalą...
be abejo,jei tūlas pilietis trenktųsi makaule šaligatvin ir liktų tysot,kviesčiau policiją-nepaisant to,kad rizikuočiau dėl kiekvienos šiukšlės atsidurt teisme.
Ir pyktis čia visai nė prie ko-tai savigyna.

Jei ką TIKRAI už tai reikia užtampyt po teismus - tai tas dvi bobulkas iš serijos "Aš paliudysiu! Beje, o kas atsitiko?". Už sąmoningus melagingus parodymus.
Gintis tikrai reikėtų ir nuo mergaitės tėčio...

Sorry, jei ne taip supratau, ką norėjote pasakyti.
Norėjau tik pasakyti, kad savigyna savigynai nelygi. Ir veiksmų vertinimas visuomet priklauso nuo individualių įvykio aplinkybių.

nieko...
na,savigynos pobūdis priklauso nuo žmogaus psichikos-jei žmogaus psichika stabili-jis ginsis tol,kol neliks grėsmės...agresyvaus iš prigimties žmogaus veiksmai gali tęstis ir toliau...na,stresas visus veikia skirtingai...o peržengt ribas tokioje situacijoje,manau,labai lengva-juolab,kad pas mus įstatymai palankesni puolančiajam...
pavyzdžiui, prieš keletą metų senolį tąsė po teismus,kai jis panaudojo šaunamąjį ginklą,kai vienas svolačiukas lindo pas jį per langą...na,žinom,kuo baigėsi J.Kairio ATA tėvukui,kai jis ginklo panaudot nespėjo...
tai pagal tokią logiką teisiamas diedulis turbūt turėjo gražiai atsiklaust,ar jį bandys užmušt ar ne...

Bet ir bausmės už peržengimą yra ženkliai mažesnės, nei už paprastą nužudymą. Negi manot, kad tai neturėtų būti baudžiama? Kad kiekvienam turėtų būti leidžiama gintis taip, kaip jis supranta ir pagal jo nervų stiprumą? Gi taip galima nužudyt ir už tai, kad kažkas į snukį davė... jei nervai labai silpni.

Tas požiūris į "tąsymus" priklauso nuo to, kurioj pusėj stovi. Vienam tąsymas, kitam gi teisybės ieškojimas. Negi manot, kad tokių atvejų tirt nereiktų? O kas, jei prie to lango - jums artimas žmogus. O gal jis ne per langą veržėsi, o pagalbos ieškojo? O kas, jei jis tik beldėsi kelio paklaust, o senukas sutrikusio mąstymo šautuvą išsitraukė? Atrodo durni gal klausimai, bet tai žmogus gi miręs. Kad ir koks jis ten būtų buvęs, negi jo mirtis nenusipelno tyrimo? Nu ne medį nulaužei... jei jau atsitiko taip, kad teko tą žmogų nušaut, nu negi iš tikro neteisinga atrodo, kad kažkas nori išsiaiškinti kaip ir kodėl viskas iš tikro įvyko. Ne visada būna tiesa ta, kuri akivaizdžiausia atrodo.

na,aš ne visai apie tai...aš apie tai,kai kyla reali grėsmė gyvybei ir žmogus,panaudojęs būtinąją gintį yra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn.Tada jau jis ginasi kaip supranta, ir va ta dalis ieškot subinėj razinkų lieka nesuprantama
Aiškintis galima,bet kartais nusivažiuojama į pievas...na,būtų J.Kairio tėvukas pašovęs savo žudiką-būtų likęs gyvas.Bet tada būtų buvęs žmogžudžiu,teisiamu už tariamą nusikaltimą.Tai va čia mano akim ir yra amoralu,nes visiškai iškraipoma teisingumo samprata.

Nu bet ar tikrai 100 proc. įmanoma iš pirmo žvilgsnio atsakyti - taip, tikrai būtinoji gintis. Ar tikrai galite garantuoti, kad tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip būtinoji gintis, nėra kažkas daugiau? Ar padėtumėt parašą, kad prisiimat asmeninę atsakomybę be išsamaus tyrimo pasakydama, kad Jums nepažįstamas žmogus tikrai gyvėsi ir nieko tirt tikrai nereikia?

Aš nežinau, ar kartais nusivažiuojama į pievas. Tam reiktų atskirą atvejį nagrinėt. Ir kas būtų buvę jei būtų buvę dabar pasakyt neįmanoma. Bet mano nuomone geriau persistengt betiriant, negu numot ranka ir lengvabūdiškai atsakyt, "ai, greičiausiai gynėsi, tai nebaudžiam ir nieko nesiaiškinam ". Tas miręs tai irgi žmogus gi. Jis irgi kažkieno tėvas, mama, brolis, sesuo, mylimasis... Jau vien dėl jų dvasios ramybės negi neverta ištirti visas jų artimo žmogaus (kad ir koks jie gyvenime būtų buvęs) mirties aplinkybes?

Įsivaizduokim tokią situaciją, gatvėje užpuolą moterį, parverčia ant žemės, pradeda plėšti rūbus, rėkia kad išprievartaus. Moteriai po ranka pasitaiko nemažas akmuo. Ką jai daryti: 1. Trenksi per galvą - užpuolikas gali numirti. Po teismus 4 metus vaikščiosi. Gal paaiškės, kad tai žinomas žmogus, jo artimųjų advokatas įrodys, kad pilietis išgėręs taip juokauja, realiai nebaustas nė už ne vietoje pastatytą automobilį, tad tikrai nieko prievartavęs nebūtų. 2. Trenksi į stuburą. Užpuolikas lieka neįgalus. Iki gyvenimo galo moki išlaikymą nedarbingam likusiam užpuolikui. Nes "jūs gi moteris, reikėjo šauktis pagalbos, o ne akmenimis trankytis", sužalojot žmogų, kuris gal tik pajuokavo. 3. Nesiginti. Įtariu, kad policijoje pasakytų: pagal paliktus biologinius pėdsakus mes ji greit sučiupsim ir kaltę įrodysim. Jis jau mums žinomas. Jūs ne pirma auka, tai dar porą metelių jam teismas pridės.
Baisu, kad užpultas žmogus turi bijoti gintis.

Nesu tikra, bet, regis, JAV po savigynos atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jeigu nieko įtartino nenustatyta, kaltinimai apsigynusiam pateikiami nebūna. Tai reiškia ir jokių kelis metus trunkančių teismų.

Ko bijoti? Tyrimo? Teismo? Kodėl jų reikia bijoti? Kas ir kodėl Jus gąsdina? Man asmeniškai geriau keturi metai tyrimo, nei amžinybė po velėna. Kiekvienam savo turbūt. Nelabai supratau, ką Jūs šituo pavyzdžiu man norėjote parodyti? Kad savigynos atvejų tirti nereikia? Ko tai moteriai bijoti? Nebent vidinių demonų

Jūs gal pasiskaitykite, kas yra būtinoji gintis plačiau, tada nieko bijoti nereiks O dabar žinomos tik nuotrupos iš keletos straipsnių, kuriuose tiesos ir realios situacijos atspindėjimo gal koks 10 proc. ir bijoma paskui nežinia ko Būtinoji gintis yra leidžiama ir niekas jos nebaudžia. Tai, kad yra vienetiniai atvejai, kuriuos paskelbia spauda, ir kurie atsiduria teisme, dar nereiškia, kad gintis negalima. Tai, kad dauguma atvejų teismo ir žiniasklaidos nepasiekia, nereiškia, kad jie neegzistuoja. Absoliuti dauguma būtinosios ginties atvejų išsprendžiami be teismo.

"Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pagrindu ikiteisminį tyrimą nutraukti taip pat galima, kai nustatomos Baudžiamojo kodekso V skyriuje numatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės (pvz., būtinoji gintis; būtinasis reikalingumas; [...])." Šaltinis

Dėl tos JAV -ką tas pavyzdys įrodo? Kad tiriama? Tai Lietuvoj irgi tiriama ir jei nustatoma, kad tikrai būtinoji gintis, irgi į teismą niekas neina. Teisman patenka tik tie atvejai, kuriuose tyrėjams ir prokurorams atrodo, jog galėjo būti peržengtos būtinosios ginties ribos (jeigu Jūsų minėta moteris tik trenks užpuolikui per galvą, tikėtina, kad tai bus būtinoji gintis, tačiau jei ji trenkusi jam sąmonę praradusiam dar ir gerklę perrėš, tai jau gali būti nebelaikoma būtinaja gintimi ir dėl to gali tekti po teismus pasivaikščioti) arba kad tai buvo ne gintis, o puolimas.