mano merginai buvo jau nuimti vaistai.. Priepuolių nebebuvo ilgą laiką, be to vienu metu plaukai nei iš šio nei iš to kuokštais ėme slinkti. Galvojom apie jų trumpinimą- gal ne taip kraupiai būtų atrodę. Bet.. po kelių mėnesių susipažinom su Jos Didenybe Migrena. Priepuoliai būvo baisūs- tęsdavosi paromis.. Žodžiu vėl tyrimai. Ir grįžom prie vaistų... Dabar va turim pasirodyti gegužės mėnesį.
mano merginai buvo jau nuimti vaistai.. Priepuolių nebebuvo ilgą laiką, be to vienu metu plaukai nei iš šio nei iš to kuokštais ėme slinkti. Galvojom apie jų trumpinimą- gal ne taip kraupiai būtų atrodę. Bet.. po kelių mėnesių susipažinom su Jos Didenybe Migrena. Priepuoliai būvo baisūs- tęsdavosi paromis.. Žodžiu vėl tyrimai. Ir grįžom prie vaistų... Dabar va turim pasirodyti gegužės mėnesį.
taigi- mano merginai darė kas metus tyrimus, jei nebuvo kokių priepuolių ar pnš. bet rekomendavo du kartus per metus tirti kepenų fermentus. Aš tą patį ir Tau patarčiau. Jei turi gydytojos tel pasiskambink dėl tolimesnių veiksmų. mes darydavom taip- artėjant numatytam terminui-mėnesis iki jo- užsirašydavom KMUk konsultacijai pas gydytoją. Ji paskirdavo datą EEG tyrimui. Iš vakaro atvažiuodavom ir guldavomės ligoninė. Bet tai buvo jau senokai.
o įdomu kaip praktikoje, ar nurimus tam epileptiniam aktyvumui ir nutraukus vaistus būna, kad niekada gyvenime nebeatsinaujina ta liga viena ar kita forma? man baisiausi tie padariniai galimi po gydymo, kad gali liga taip ir nepaleisti mūsų. Aišku svarbu optimizmas, taip širdy norisi, kad nereikėtų visą gyvenimą ant vaistų būti.
o įdomu kaip praktikoje, ar nurimus tam epileptiniam aktyvumui ir nutraukus vaistus būna, kad niekada gyvenime nebeatsinaujina ta liga viena ar kita forma? man baisiausi tie padariniai galimi po gydymo, kad gali liga taip ir nepaleisti mūsų. Aišku svarbu optimizmas, taip širdy norisi, kad nereikėtų visą gyvenimą ant vaistų būti.
man atrodo, net ir nuėmus vaistus vis tiek karts nuo karto rekomenduoja tikrintis, maža ką...aš tai ir pati tikrinčiau vaiką, kad nepražiopsočiau kokio pablogėjimo...Juk visko būna.
o įdomu kaip praktikoje, ar nurimus tam epileptiniam aktyvumui ir nutraukus vaistus būna, kad niekada gyvenime nebeatsinaujina ta liga viena ar kita forma? man baisiausi tie padariniai galimi po gydymo, kad gali liga taip ir nepaleisti mūsų. Aišku svarbu optimizmas, taip širdy norisi, kad nereikėtų visą gyvenimą ant vaistų būti.
Na nuolatinis stebėjimas manau normalus dalykas, tad šitoj vietoj viskas suprantama. Pati aš turiu dėl tam tikrų buvusių problemų vis daktarams pasirodyt, maža ką. Labiausiai norėtųsi, kad ligai praėjus ji niekada nebegrįžtų.
Ar yra kas nors naudoje Depakine vaistus? Man idomu, kaip sie vaistai yra nutraukinejami. Kiek laiko uztrunka, kokiomis dozemis mazinama? Gal atsirastu, kas galetu pasidalinti patirtimi
Ar yra kas nors naudoje Depakine vaistus? Man idomu, kaip sie vaistai yra nutraukinejami. Kiek laiko uztrunka, kokiomis dozemis mazinama? Gal atsirastu, kas galetu pasidalinti patirtimi
mano panelė gėrė du kartus po pusę tabletės- tai pirma atsisakėm rytinės dozės, po to ( berods po savaitės) išretinom kas antrą vakarą- ir dar po savaitė s baigėm iš viso.. ( jei atmintis neapgauna)
Laikausi.Gyva į žemę nesulysi.Gyviems kapų nėra.Mano Karolis-angelėlis gimė su augliu pakaušio srytyje,maždaug kiaušinio dydžio.Tik gimusį nuo stalo išvežė Kaunan,manęs neėmė vietų nebuvo gulimuisi,tad kitą dieną gryžau namo,aš namie angeliukas ligoninėj ,nepaeinu sienas ramstau.po kelių dienų turėjo išaiškėti ar piktybinis auglys ar ne,jei ne operuos ir bus viskas gerai,o jei piktybini,s tada...Guliu lovoj stogą rauna ,bliaunu nesavo balsu,gerai kad vaikai buvo mokykloj.Vyras tiksliau buvęs........Pajuto antrą jaunystę,pasirodo man už akių susirašinėja su kažkokia ''žibute''todėl paskutinį nėštumo mėn.gyvenau viena su vaikais,tik jie mano brangiausias turtas ,jie vieninteliai mane slaugė ,plovė kojas ,padėjo renktis ir į gimdymą išleido.Vyrą išvyjau visam laikui.Kai tik atsilaisvino vieta klinikose ,kad ir sunkiai eidama išlėkiau pas savo Karoliuką.Dabar gryžom namo ir laukiam operacijos.Birželio 16d,išvykstam į klinikas tik nežinau ar jau guldys ar dar reiks paaugint klecką.Per tėvo dieną pakrikštysim namie pagranduką ,kunigas atvyks į namus. Vyrui pasidariau per sena ,kliša ir t.ttad nusprendžiau gyventi su vaikais ir likusį gyvenimą atiduoti tik jiems.O ex tegul gyvena su savo sažine.Jei žmogus sugeba išduoti pačiu sunkiausiu momentu,kada jam atidaviau gražiausius savo jaunystės metus ir padovanaojau 4 nuostabius berniukus ech kam jis man reikalingas.
Vienu žodžiu,ir toliau spardo mane gyvenimas per skaudžiausia vietą-vaikus.4 val.miego per parą ir kupinas vilties laukimas...AŠ NEBEŽINAU KAS YRA DAR SKAUDŽIAU IR KOKIA DIDESNĖ BEGALI BŪTI KANČIA..................tik žinau ,kad kada nors bus ir aušra graži laiminga .
Kiek supratau auglys nepiktybinis- vadinasi išoperuos, ir viskas bus gerai. Labai tikiuosi, kad Tavo vyras atsikvošės ir supras,ką daro. Tau linkiu stiprybės, apkabinu, bent virtualiai. Jei būsi Klinikose- brūkštelk- galėsiu atlėkti. Gal kokios pagalbos reiks ar šiaip kartu patylėti..
ir tikrai po audrų būna švarus, gaivus oras ir pievos kvepia ir imiškai.
