Epilepsiukai

Aišku priima, ten gi ir stovyklos būna ir popamokinė veikla. Skambinkite ir klauskite.

Sveikos,
senai čia besilankiau, penktadienį kli.nikose buvom, yra dar "nešvarių" bangų, tad gydymas tęsis...
Dar buvome pas psichiatrę, dėl hyperaktyvumo bet, po vizito pas psichiatrę jaučiuosi š......nai. Aš jau negaliu ramiai kalbėt apie jos elgesį, braukiu ašaras, o tarp eilučių aš kalta, aš nemoku ribų nubrėžt, nemoku elgtis, nevežioju ištisai pas psichologę. Po velnių, stengiuosi, darau ką galiu, Alytuj sulaukt, gaut pagalbos tokiam vaikui sunku... Aš irgi ne robotas.... Vienu žodžiu...

Būna... ir su sveikais vaikais būna, atrodo su vienu susitarti moki ir gali, ir vaikas klauso, o su kitu, elgiesi taip pat, nenusileidi, o vis tiek nesąmonė gaunasi...

Nesikrimsk, ne tau vienai nesiseka, ir negalvok, kad esi nevykėlė, darai ką gali, kaip gali. Sunku ir kai požiūris yra smerkiantis, tada išvis išmuša iš vėžių ir visos tavo pastangos atrodo ne tai, kad bevaisės, o netgi kenkėjiškos...


Esi pati geriausia mama savo vaikams, nepamiršk to

Sveikos mamytes, perskaiciau visa jusu temuke, nes nuo streso ir liudesio negaliu nei miegot nei valgyt, asaros tik sruva....
Kovo menesi pagimdziau ilgai laukta dukryte, nestumas buvo labai sunkus tiek fiziskai bet dar labiau psichologiskai, nes pirmas musu vaikiukas mire teisgyvenes viena diena, todel sito vaikelio laukem kaip kazkokio stebuklo. 2 savaitem anksciau laiko gime labai grazi mergyte, tik mazo svorio ir labai nevalgi. Pirmus menesius mergyte buvo labai nervinga, labai rankytes drebedavo, smakriuka pavirpindavo, nors verkdavo tik tada kai valgyt noredavo, be priezasties asaru nebudavo. Kazkur kai buvo beveik 2 menesiu pastebejau kestas grimasas, sukdavo rytais galvyte i viena puse ir atrodydavo kad nevalingai, tuo metu dar kaisiodavo liezuveli ir dar kazkas uztrige buvo, bet dabar jau ir nebepamenu. Konsultavomes pas neurologus, niekas nieko blogo nemate, atseit visi kudikiai taip daro ir viskas gerai. Tam kartui apsiraminau, nors kirminas sirdeleje liko. Toliau augom, stiprejom, sunkiai sekesi, nes labai nevalgi mergyte, rado zarnyne auksini stafilokoka, klebsiela ir padidejusia uzkrucio liauka, bet sake kad su tuo nieko nereikia daryti. Tada kazkokios nuojautos vedama paprasiau vitamino d tyrimo is kraujo ir rado pervirsi, tai dabar vitamino d nebegeriame. Sunkokai sekesi su galvytes laikymu ir gulejimu ant pilvuko. Dabar 4,5 menesiai o galvyte netvirtai laiko, linguoja, gerai gal yte palaiko tik kai labai kazkuom susidomi, dar kai persukineja galvyte is vienos puses i kita tai paknapsi su ja ir vis tokiu keistu judesiuku turejo, pvz laiko zaisliuka rankose, kis ji i burna, zaidzia ir staiga atmeta rankytes ir zaisliukas iskrenta, bet kai as neturiu su kuo palyginti tai vis atrodydavo kad gal cia normalu o sestadieni buvom prekybos centre dideliam, nors paprastai vaiko i tokias vietas nesivezame, nes jautri mergyte, saugojom iki siol. Prekybos centre ji pradzioje miegojo, o atsibudus pradejo verkti ir tetis iseme ja is vezimo ir pasieme ant ranku, o as tuo metu uzejau i rubu parduotuve nupirkt pupai rubeliu. Grizom namo kaip ir viskas gerai, o va vakar sekmadieni pradejo skescioti rankomis, nervinga pasidare, nei sio nei sto verkia, krupcioja nuo garsu ivairiu ar jei pasilenki arciau ir atsirado traukuliuku kuriu neimanoma nepastebeti, atmeta rankytes virs galvos, sukrutina kojytes ir persikreipia veidukas ir bunant dar ant ranku tai isitempia tai lyg biski atsipalaidoja ir pradeda verti, pasidare nervinga vakar spejau nufilmuot tuos traukuliukus ir palyginau si filmukais youtube, tai atitinka gavau rytojaus rytui taloneli i santariskes pas gydytoja Asta Judickiene, labai pergyvenu ka mums pasakys vyrui ka sakau viska neigia ir durna vadina, sako ieskau vaikui ligu visa nakti nemiegojau, skaiciau info internete, skaiciau jusu tema ir stebejau savo mazyte, nezinau kaip reiks istverti jei pasitvirtins tevai gyvena kitam mieste, vyras nekalbus o dar bijau kad pasmerks mane, jog del mano nervu nestumo metu pakenkiau savo mazylei (( as yra cia mamyciu is vilniaus turinciu maziukus leliukus su sita liga, noreciau rats su kuo pabendrauti kad neisprotet, nes dabar tai slysta viskas is ranku, toks jausmas kad gyvenimas baigesi...jau geriau as kad ir baisiausias ligas istverciau, kad tik mano nuostabiai mazylei butu gerai

Mylimukai, kad ir kaip baisu atrodytų - nepanikuok. Viską darai teisiningai - stebėk mažytę, gerai, kad nufilmavai. Papildomi tyrimai nepakenks, geriau išsitirti be reikalo, negu pražiopsoti ligą ir paskui graužtis, kad kur buvau anksčiau.

A.Judickienė labai gera gydytoja, dėmesinga ir atsakinga. Susirašyk klausimus, nes gali nuėjus iš jaudulio ką ir pamiršti. Greičiausiai pasiųlys gultis ligoninėn, nes kai kurių tyrimų neįmanoma padaryti poliklinikoje per dieną.

O dėl vyro - čia labai natūrali reakcija jo, daugelis taip reaguoja, nes jiem atrodo, kad mes išsigalvojam, kad nesąmones kalbam. Jie turi patys įsitikinti, tokia jų natūra yra.

Visi mes praeinam standartines 5 streso fazes:

neigimo, pykčio, derybų, depresijos ir susitaikymo.

Vyras dar pirmoje, o tu jau į trečią perėjai neužsibūk ketvirtoje

Sveikatos tavo mažytei

Sveika.

Apsiramink, tavo nervai tikrai nieko nepadės nei dukrytei, nei Tau, nei Tavo šeimai. Ir, jei diagnozė pasitvirtins- ką tai pakeis?? pati ramiai pagalvok- jei pasitvirtins turėsit mielą mažą dukrytę, tokią ir dabar turit. Mylėsit, - juk ir dabar mylit. Bet.. žinosi realią padėtį, gal skirs gydymą- teks vartoti vaistus. nes, jei tai epilepsija- nevaldomi priepuoliai smegenyse gali tokių didelių pakitimų sukelti, kad ojojoj. Jei paneigs- būsit ramūs, kad padarėt viską. beje- ar kokias mankšteles lankot?

Kadangi as nevairuoju pati tai kvieciuosi i namus kuneziterapeute is pukiokirpykla.lt, ten yra dvi kineziterapeutes, man labai patiko Zivile, labai labai sauni, tikrai rekomenduoju, po jos manksteliu mazyle ismoko apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir rankytes truputi pralaisvejo, nes budavo pritraukusi prie saves. Mes turejom 10 seansu, o dabar padarem pertrauka, dabar pati su ja manksteles darau, bet tarsiuosi su neurologe, gal reikia pratesti manksteles, kineziterapeute vistiek geriau padaro, plius vis ko nors naujo iveda i mankstas nes mato ko reikia labiau.

As tik gailiuosi kad antra menesi nejau ragais nagais ir nereikalavau tyrimu vaikui, padare tik galvos echo ir nieko nemate, bet tada mane visi durnino ir vyras ir tevai, o ir keli gydytojai patvirtino kad viskas ok su vaiku, o as matyt labai labai labai norejau tuom tiketi

Per kiek jus susitaikete su vaiko liga? Kaip vyrai, ar susitaike?

Oi vaikeli, greitai staigiai. Mano merginos priepuolis buvo toks, kad maniau- miršta mano vaikas- nekvėpuoja, mėlsta, traukuliuoja. Kai pasakė diagnozę- atsikvėpiau- tik epilepsija. MB buvo tas, kuris pirmas pamatė-taigi- irgi laikom svarstymams nelabai buvo. Pasiskaityk ramiai apie pačią ligą- pamatysi, jei suvaldomi priepuoliai- nieko baisaus ta liga.

Perejau jau del pirmo savo angelelio visas stadijas, labai nervai ir sveikata paslijo, sirdis pradejo streikuoti iki dabar pasekmes yra

Labai ir del vyro pergyvenu, jis ziauriai ziauriai sito vaiko lauke, po pirmojo mirties delseme del mano sveikatos kol sitos mergytes susilaukem, o ir nejaunikliai esam, jau seniai vaiku norejom. Baisu kad jis palus, nes matau kad tiesiog dievina sita mergyte ir jam bus skaudu kad jo princese kencia

Del literaturos tai vakar ir sianakt perskaiciau daug ir lietuviskai ir angliskai. Visada norisi tiketis kad isaugs vaikas tai, arba kad vaistai pades, ar dar kazkas is auksciau. Del vaistu irgi baisu nes prisiskaiciau apie salutinius poveikius, kad vaiko raidai smugis buna, kad daug visokiu salutiniu efektu ir taip baisu pasidare bijau, kad neuzstresuociau ir nesuskysciau, nes mano vaikui reikes labai dideles mano pagalbos.

O siaip tikrai zinau kad yra kas gyvena normalu gyvenima su epilepsija, mano pavaduotojas pries kokiu 4 metus buvo vyiskis sergantis epilepsija, bet per metus laiko kiek dirbome kartu tik viena karta jam buvo tikrai bloga, drebejo rankos, vos laikesi ir sake kad jaucia kad uzeis priepuolis, tai isgere vaistu ir isleidau ji namo. O siaip kad kazkas jam netaip galedavai suprasti tik is virpanciu ranku, o jis pats ir masina vairavo ir seima buvo sukures, vaiku turejo ir aukstaji moksla pabaige. Palepindavau as ji, stengdavausi nenuvarginti per daug darbu neduoti nes labai uzjausdavau ji del ligos, siaip labai geras darbuotojas buvo.

Tiek rasau, kad atsibos jums skaityti, bet dabar ta stadija, kai reikia kazkam issilieti, nes vyras tai visiskai nekalba su manim

Jei tai epilepsija- priepuolio metu neskauda. O šiaip- dabar neskaityk jokios internetinės "literatūros." Rašykis klausimus gydytojai. Kai ( jei patvirtins diagnozę) bus aišku- tuomet žinosi, ko ieškoti, nes dabar tik gasdini save ir tiek.. Mano dukra nuo 3- jų su epi "draugauja", buvo priepuoliai dingę, buvom baigę ir medicininį gydymą, išlindo migrena, vėl vaistai. dabar jau ir tuos baigėm gerti. Gyvenam laukime- bus kas , ar nebus. Tikimės, kad nebus. Baigė pradinę mokyklą, baigė muzikos mokyklą. dabar bus šeštokė. Mokosi gerai ( net labai gerai)- protinga mergiotė auga. ir niekas iš pašalinių net nežino, kad su tokia liga gyvena. Ji pati sako- Aš nesergu, aš turiu epilepsiją.

Žinoma- ji šitoj temoj vienas iš lengvesnių atvejų. bet manau, kad kiti "lengvesni" papraščiausiai nesilanko.

-------------------

Nauja tema http://www.supermama...howtopic=978921

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.