Na kam tie kraštutinumai aš nesuprantu

1. Mano vaikas ištisai miega lauke. Lovytėje dieną nemiega ir viskas. Aš jo ir neverčiu, man tie visi vaikų rikdymo metodai (pripras ir nustos verkt) nepatinka ir netinka. Jeigu nevežu į parką, tai migdau balkone. Bet balkone toli gražu nevisada pavyksta. Būna įsiklykia ir viskas. Tai vežu į lauką.
O atsijungia visada toje pačioje vietoje - kur didelis automobilių eismas (miesto vaikas

). Kiekvieną kartą matau, kaip nurimsta ir akys ima merktis pravažiuojant automobiliams. Tai juk čia tas pats baltasis triukšmas. O kaip jis paveiks jo psichiką? Kokia yra visų miesto vaikų psichika tada? Juk jie vienaip ar kitaip miega triukšme nuolatiniam (didesniame ar mažesniame).
2. Bendrai pagalvojus čiupltukas ar krūtis irgi sąmoningai duodama atsipalaidavimui, tai irgi dirgiklis. Kiek vaikų be to neužmiega. O mes visi suaugę atsipalaiduojam ne savaime, o su kažko pagalba - karšta vonia, rami muzika ir pan. Tik nepagalvokit, kad teisinu baltąjį triukšmą kaip migdymo priemonę. Aš jo nenaudoju

nors gal ir naudoju, nes kartais kai vaikaslabai neramus, sąmoningai ilgiau prie tos gatvės pastoviu ir jis nurimsta ir užmiega.
4. Niekas čia nekalba apie vaiko migdymą per prievartą. Niekada neužsiimu tokiais dalykais kaip vežimo kratymas su rėkiančiu vaiku. Bet jo ritmą jau kiek pažįstu, kad žinočiau, kada akyčių trynimas reiškia norą miegoti, o kada pernelyg didelę stimuliaciją iš aplinkos (pvz kai esi naujoje vietoje).
Savo vaikui skiriamo dėmesio neriboju: nuolat žaidžiam, mankštinamės, daineles dainuojam, knygutes vartom ir kitais dalykais užsiimam. Bet kai jis nori miego - jis nori miego. Tik užmigti pats nemoka, todėl migdau.
Beje, tikiuosi sutiksite, kad visi vaikai skirtingi. Maniškis ant rankų neužmiega niekada (nors aš gal ir norėčiau), o atrodytų, kur gali būti saugiau, nei pas mamą ant rankų

o ne visoms mamoms priimtina apskritai dainuoti (tame tarpe lopšines). Tai kam tai daryti per prievartą, manau, vaikas irgi jaučia, kada viskas daroma instinktyviai, o kada todėl, kad taip reikia.
O kur čia nepilnavertiškas ryšys su vaiku, jeigu aš jį panešioju, pasūpuoju, padainuoju jam, pamyluoju, tada paguldau (į vežimuką ar lovytę), duodu čiulptuką ar krūtį, ir įjungiu kažkokius garsus, kurie jį nuramina (nekalbu apie dulkių siurblį) ir šis saldžiai užmiega. Ar geriau dainuotin lopšinę, nes taip reikia, kol jis beverkdamas užmigs?