Žindymas trukdo pastoti?

Nesąmonė, dėl žindymo tikrai niekas nenustoja vystytis, ginė gal pensininkė jau kokia nukvakus. Kitos gi žindydamos ir antrą pasigimdo ir abu kartu toliau žindo.

Siaip gine ne tik jauna, bet ir begale rekomendaciju prisirinkusi. As nei jai pritariu nei neigiu, esme, kad zindant veikia hormonai kurie cikla ir isreguliuot gali, o ir gleivines augimas itakojamas hormonu. Ir manau kiekvienas organizmas kitaip reaguoja. Siaip as juk pastojau kai mazam buvo 8men, bet po abrazijos viskas issibalamutino. Gleivine sunkiai augo, ovuliacija i ciklo pabaiga nusikele, menesines panasesnes i tepliojima buvo, ciklo trukme pailgejo. O va dabar jau du ciklai kaip nebezindau, akivaizdziai viskas pasikeite. Ciklas gryzo i 28d, ovuliacija i ciklo viduri, mm truputi gausesnes. Ir manau tai tik pradzia, po truputi viskas tvarkosi. Dar jei iki vasaros galo nepastosiu eisiu vel pas gine, ziuresim ka tada apie gleivine sakys. Jei jau bus tvarkoje, tada tikrai tai bus zindymo itaka. Kaip kitaip tai paaiskint

Aš sakyčiau, kad čia daugiau abrazijos pasekmė nei žindymo, juk kad nepastoti rekomenduojama žindyti kas 3val visą parą ir ne rečiau, praleidus nors vieną žindymą vieną kartą jau yra pastojimo tikimybė tai tikrai hormonai, išsiskiriantys žindant taip visko neįtakos. Jau netgi paneigta ir tai, ka spenelių dirginimas žindant gali iššaukti persileidimą (išsiskiria tas pats hormonas), nes to hormono pagaminama per mažai ir jis visas keliauja pieno gamybai ir neįtakoja gimdos susitraukimų. Pastot galima ir be mėnesinių, nes pirmiau vyksta ovuliacija, o po to tik ateina mmm. Tiesa organizmas po gimdymo atsistato tik po 2m ir tai gali turėt įtakos, o kad ovuliacija sudurniuoja tai nesiginčysiu, nes man jau buvo reguliarus ciklas, o per tą sudurniavimą (nes aš gi žinau kada gali užkibt, o kada ne) trečią netikėtai pasigavom