Įkraunama...
Įkraunama...

Depresija.

QUOTE(Gotiša @ 2013 07 10, 12:27)
kiek dirbu, dirbu mechaniškai. bet man niekas nebūtų įdomu, manau...
vakarop kažkiek atsigaunu.


Bet tai savaime niekas nepasikeis. Aš irgi nelabai tikiu, kad tiek tu tų klaidų darai, ir vis tiek iš darbo niekas nemeta. Bet tebūnie, jeigu jautiesi blogai. Nu bet o ką daryt, arba dar kažkaip bandai taisyt savo būseną, arba susitaikai ir tempi kiek gali dirbdama taip kaip gaunasi, arba ieškai darbo ne tokio atsakingo. Nežinau.
Aš dabar dirbu darbą tikrai nesunkiai įkandamą, kaip depresikui. Bet ir tai, kai tik atsiranda kažkokių rimtesnių ir daugiau mąstymo reikalaujančių užduočių, iš karto stresas, migrena ir kas tik nori. Nesu kol kas padariusi kažkokių rimtų klaidų, bet dažnai atrodau be ūpo, vangi ir pan., bet man kažkaip dzin.
Atsakyti
QUOTE(Gotiša @ 2013 07 10, 12:27)
na gerai, būna ir ne visai tūpai. būna nedadielkos. visaip būna. aplamai yra to, kad aš dirbu atmestinokai. man nebėra įdomu. kiek dirbu, dirbu mechaniškai. bet man niekas nebūtų įdomu, manau...
vakarop kažkiek atsigaunu.

Sicia gausi imti save i naga, kitaip nebus. g.gif
Atsakyti
QUOTE(Madam Pelargonija @ 2013 07 10, 12:30)
Sicia gausi imti save i naga, kitaip nebus.  g.gif

nesusiima. verysad.gif ir va šian neramu. ir neramu ir neramu. keista, kad sugebu ir išsišiept, ir pakalbėt.
atrodo, slegia viskas. unsure.gif
išvis tas mano kaltės jausmas nuo to, kad, pvz., nespėjau į reikiamą autobusą, mintyse persifrazuoja į "kam mama mane gimdė? KAM????" ir pan....

šiaip nieko ypatingo man nėra. bet tas nerimas toks, kad kaip kokia neįgali... nieko negebu. arba dar būna ne nerimas, bet velniažin kas ten, kažkokia įtampa, prislėgtumas, nžn kaip pavadint unsure.gif

žinau, kad niekam čia neįdomu. biškį užsimirštu rašinėjant...
Atsakyti
QUOTE(Gotiša @ 2013 07 10, 15:09)
mintyse persifrazuoja į "kam mama mane gimdė? KAM????" ir pan....

variantai:
-kad būtum laiminga, laisva ir įdomiai pagyventum smile.gif
-arba, kad atitiktum kitų standartus, reikalavimus, prestižą ir visiems, o kartu ir mamai atrodytum gerai unsure.gif nerimo fonas niekam neįdomu...
- ko mama iš tavęs tikisi? Ko tu pati labai norėtum? Juk niekas pririšęs prie darbo ar prie mamos nelaiko? unsure.gif

na, čia tik mano pafilosofavimai, savo nuomonės neperšu schmoll.gif
Papildyta:
http://www.laikas.lt...tykiu-interviu/

Rekomenduoju paskaityti Vaivos Grainytės knygą "Pekino dienoraščiai". Man labai patiko smile.gif Jaučiuosi kaip paatostogavusi ir pakeliavusi, o gal ir įkvėpė kelionėms.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Surf7: 11 liepos 2013 - 12:28
QUOTE(Surf7 @ 2013 07 11, 13:38)

Rekomenduoju paskaityti Vaivos Grainytės knygą "Pekino dienoraščiai". Man labai patiko  smile.gif Jaučiuosi kaip paatostogavusi ir pakeliavusi, o gal ir įkvėpė kelionėms.

Perskaičiau straipsnį, ieškosiu ir knygos. Labai mėgstu tokio tipo knygas. Seniai buvau knygynuose, o gaila. Vis skaitau knygas internete. Dabar panorėjau "gyvos" knygos ir tos tikros geros būsenos, kai gali versti puslapius. rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(Surf7 @ 2013 07 11, 12:38)
variantai:
-kad būtum laiminga, laisva ir įdomiai pagyventum  smile.gif
-arba, kad atitiktum kitų standartus, reikalavimus, prestižą ir visiems, o kartu ir mamai atrodytum gerai  unsure.gif nerimo fonas niekam neįdomu...
- ko mama iš tavęs tikisi? Ko tu pati labai norėtum? Juk niekas pririšęs prie darbo ar prie mamos nelaiko?  unsure.gif

na, čia tik mano pafilosofavimai, savo nuomonės neperšu  schmoll.gif


Surf, tame ir esmė, kad pafilosofavimai. verysad.gif gal ir mama pan. atsakytų kaip pirmas punktas tavo... bet man labai gaila... viską man atiduotų, paskutines kelnes, kad tik man būtų gerai... tos mano mintys atsitiktinės, nes, tiesiog man sunku gyventi. gyvenimas yra kančia. norėčiau būti negimusi.
nefilosofuojant-juk tiesiog negalvojo. sugulė ir pasidariau aš. nei kam to reikėjo, nei ką. išperėjo nesigilinant bus laiminga-nelaiminga ir pan.
aš žiauriai myliu mamą, bet kad gimiau, priekaištas liks...
niekas iš manęs nieko nesitiki ir pririšęs nelaiko. aš pati nieko nenoriu seniai.
ai... verysad.gif ne tame čia esmė. esmė, kad nėra prasmės nei gyvent, nei mirt, nei egzistuoti išvis. man tokio pobūdžio mintys vienądien, tikiu, mane pasmaugs.
Atsakyti
Neseniai kalbėjausi su tokia pagyvenusia, bet labai jaunatviškai atrodančia faina moterim. man netyčia išsprūdo, kad taip esu pervargus, kad gyvent nenoriu. Ji paklausė, ar aš rimtai? Taip, sakau, būna tokių minčių. Ji labai nustebo, sako "aš gyvenime norėjau mirti tik vieną kartą, kai sūnų gimdžiau. Tokie buvo sąrėmiai, kad tuo metu tikrai norėjau numirt, kad nekentėt skausmo". Tai tada nustebau aš, nes man iki šiol atrodė, kad toks noras, kaip mano, kartais natūraliai atsiranda daugumos žmonių galvose. Pradėjau net atsargiai visų klausinėti. Pasirodo, kad tikrai ne. Dabar šitu klausimu daug galvoju, ir tikrai jaučiuosi kaip nesava, nes jau atrodė, kad kažkaip tvarkausi su ta depresūcha. schmoll.gif Bet tikrai kartais būna bloga, gal dėl nuovargio, ir dėl to, kad negaliu tiek ir taip daug ko padaryti, tai natūraliai išlenda noras "nebūti", kad kažko nekentėti. schmoll.gif
Atsakyti
as tai visada ta jausma savyje nesioju - nebuti
Atsakyti
QUOTE(Verbena.. @ 2013 07 11, 20:57)
as tai visada ta jausma savyje nesioju - nebuti

As irgi toki pati jausma nesioju. Ta tokia nezinia, nepajegumas, atrodo tokia ta beviltiska padetis, kad liudna verkti noris kiekviena bjauria diena.
Atsakyti
matyt, yra kažkas iš prigimties. man kažkas nepatiko, buvau gal dešimties, kai depresijom nekvepėjo. mamai išrėkiau kad nenorėjau gimti. man atrodo, nesureagavo būtent į tuos žodžius, sureagavo, kaip į elementarią vaikišką isteriją. pakartojau ir kokių aštuoniolikos. o kai prieš mėn mama tetai sakė, kad turėtum daugiau vaikų (turi vieną), dažniau aplankytų. nieko nesakiau, žinoma, bet taip nustėrau....... taip negera paliko. Viešpatie... aš turbūt dieną naktį melsčiausi apnėštėjusi ir gimus tam vaikui nuolat atsiprašinėčiau, kad teko šioj žemėj atsidurti. verysad.gif

aš pastebiu, kad kas kitiems normalu ir natūralu, mane liūdina, atrodo atvirščiai.

nežinau, ar čia depresija. nors nesu toka nūda iš prigimties, bet, kad ne vieneri meta TOkIE... man atrodo čia mano toka natūra, net ne depresija. tokia esu/tapau.
Atsakyti
QUOTE(Gotiša @ 2013 07 11, 21:35)
o kai prieš mėn mama tetai sakė, kad turėtum daugiau vaikų (turi vieną), dažniau aplankytų. nieko nesakiau, žinoma, bet taip nustėrau....... taip negera paliko. Viešpatie... aš turbūt dieną naktį melsčiausi apnėštėjusi ir gimus tam vaikui nuolat atsiprašinėčiau, kad teko šioj žemėj atsidurti.  verysad.gif

aš pastebiu, kad kas kitiems normalu ir natūralu, mane liūdina, atrodo atvirščiai.

nežinau, ar čia depresija. nors nesu toka nūda iš prigimties, bet, kad ne vieneri meta TOkIE... man atrodo čia mano toka natūra, net ne depresija. tokia esu/tapau.


Jaučiu, kad vienam vaikui daugiau atsakomybės užkraunama vis tiek. Juk nelabai galėtum pvz., išvykti į užsienį ir paieškoti geresnio darbo? unsure.gif Arba kaip nors neatsakingai ištekėti ar dar ką nors, na, ta prasme pridaryti klaidų, iš jų pasimokyti ir neimti į galvą, t.y. tai vadinasi gyventi gyvenimą. smile.gif

Aš irgi nūda iš prigimties, t.y. tokios natūros, intravertė.


Papildyta:
QUOTE(Pinot noir @ 2013 07 11, 19:43)
Perskaičiau straipsnį, ieškosiu ir knygos. Labai mėgstu tokio tipo knygas. Seniai buvau knygynuose, o gaila. Vis skaitau knygas internete. Dabar panorėjau "gyvos" knygos ir tos tikros geros būsenos, kai gali versti puslapius. rolleyes.gif


man patiko, kad toje knygoje toks labiau intravertiškas požiūris, mano nuomone, yra. Tik autorė daug drąsesnė smile.gif
Papildyta:
Dėl to jausmo - taip yra. Ypač paaštrėja, kai jaučiuosi , kad negaliu pati viską pakeisti ir pan., kai jaučiuosi, kad mane valdo aplinkybės, kažko negaliu, kažkur esu priversta ir pan. doh.gif
Kai jaučiu, kad veikiu tai, ką noriu - tuomet būna geriau smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Surf7 @ 2013 07 11, 22:56)
kai jaučiuosi, kad mane valdo aplinkybės, kažko negaliu, kažkur esu priversta ir pan.  doh.gif
Kai jaučiu, kad veikiu tai, ką noriu - tuomet būna geriau  smile.gif

Tikrai taip.
Tas įvaryto į kampą gyvūno jausmas.
Kai negali kažko pakeisti, kai niekas nepriklauso nuo tavęs.
Man kažkaip būklė pagėrėja fiziškai pailsėjus, kai netrūksta miego, nėra karštligiško skubėjimo, ramu aplinkui, kai D išvykęs kur nors biggrin.gif
Tada ir dūšioj kažkaip natūraliai ramiau.

Labai pasigendu Notmiau. Kur dingo? g.gif
Atsakyti