Merginos, su baltasparniais kovoti, kaip su vejo malunais, nepasitikiu nei vienu preparatu

Del degtines jau anksciau rasiau, tik bereikalo girdysit

Nebijo jie nieko, tik lipnios juostos, butinai geltonos, geltoni ryskus indeliai su feiriu kokiu, ir pirstukais traiskot, lapus skainot, kiek imanoma, kurie jau nebebutini. Papurtai kruma, jie prie siltnamio sienu susiburia, o ten juosteliu prikabiti reikia, kuo daugiau. As visas kabinau prie siltnamio sienu, nes kitaip ir plaukai prilipdavo bevaikstant, ir pati, po to slykstus tas sekretas tarp ranku veliasi. Pas mane kai buvo, derlius nenukentejo, bet tai buvo rugpjuty. Kasdien po kelis kartus eidavau i siltnami ir zaizdavau su tom zarazom. Ryskiai apmazejo, veliau tik po viena kita rasdavau, jau zinodavau, ant kokio lapo megdavo tupeti, zodziu tikrai bjaurus padarai. Jei nieko nebuciau darius, manau, kad pakenktu jie vaisiams, nes ciulpdami krumo sultis jie ji alina. Kantrybe apsisarvuokit

Symet kazkaip dar ju nesimato, bet kaskart vis pasiziuriu, kad tik neuzsiveistu vel