Nors ir su vyru kartu jau 10 metu Buvo metas pries sventes 2011m. Gyvenome Airijoje, teko kraustytis i Anglija, kadangi vyras gavo nauja darba, po kurio laiko ir as gavau, taigi nauji darbai, naujos karjieros, nauji namai ir naujas gyvenimas, VAIKAMS DAR PER ANKSTI....
Atejus sventem, jas kaip ir priklauso paminejom nuo sirdies
kaip tik ir mano gimtadienis beveik per kaledas, taigi atsikelus po paskutines sventes, kita ryta, pastebejau, kad man labai jau negera (laipsniai daro savo ), tik kazkodel man tas negerumas ne toks kaip visada 
. Nezinau kodel, bet ta pacia akimirka pagalvojau apie nestumo testa (tikriausiai tiesa, kad daugelis sako, jog tiesiog pajunta apie tai).Taigi nusipirkus testa laukiau ryto, sako, kad rytiniai rezultatai yra tiksliausi, atlikus viska pagal instrukcija ziuriu akis ibedus kas darosi, pirmas pagaliukas paryskejo gan greitai ir ryskiai, antras - letai ir labai labai neryskiai
. Isejus is vonios be zodziu tik asarom akyse atsisedau ruostis i darba. Vyras pamate:-Kas atsitiko?
-Nieko.
-Kazkas atsitiko(nes niekada tokia rytais nebunu)
-Kas kas, prisidirbom!!
Jo reakcija buvo labai rami, atvirksciai nei mano (as jau tokia del visko baisiai sikalioju
), bandziau dar sakyti, kad mes juk nepasiruose, tik pradejom kabintis naujai i gyvenima, bet jis mane apkabino ir pasake: ''Nebijok, uzauginsim ir mylesim'', jo zodziai mane labai nuramino.Beje turiu geriausia drauge, kuri su vyru jau 2metai bande susilaukti vaikelio ir visada sakydavo, kad nori tureti vaiku tuo paciu metu, kad nori buti nescios tuo paciu metu. Kazkodel man jos tokios mintys, tuo metu, pasirode ne maziau nei vaikiskos.
Zinoma pirmas skambutis buvo butent jai, labai bijojau sakyt, nes galvojau ji labai nusimins, kadangi jie bande ir neisejo, o mes nebandem ir turim. Ji zinia prieme labai dziaugdamasi uz mumis. Po savaites sulaukiu skambucio is jos : ''Niekam nesakyk, bet nestumo testas rodo II, taigi sakiau, kad busim abi su leliukais tuo pat metu''. Na jau tada man tikrai kazkokia mistika pasirode
Taigi augant pilvukui, augo ir mano meile jam, tada pagalvojau, kokia buvau ziauri ir ne su dziaugsmu sutikau sia naujiena
. Visas nestumo laikotarpis buvo lengvas, nepykino buvau judri ir darbsti, na neskaitant ne rimtu nesklandumu. Vis bandziau moraliskai nusiteikti gimdymui, mokinau vyra masazu, ziurejom laidas apie gimdymus (vyras pries nestuma negaledavo ju pakesti, kai pastojau pats isujunges mane zadindavo, kad ziureciau 
).Sulaukus naujienu, kad tai mergaite, dziaugiausi dar labiau is karto ja pavadinome Kamila, nors visada pilva glostydami saukdavom maze. Maze buvo ypac judri, jei jau nejausdavau jos koki 20min, susirupindavau ar viskas gerai (pasirodo tas judrumas niekur ir nedingsta ). Dirbti galejau iki pat paskutines dienos, tik i darba reikedavo pusvalanduka kelio iveikt kiekviena ryta, tai 8tam menesy jau buvo sunku.Visada buvau isitikinus, kad pagimdysiu anksciau, tikriausiai cia buvo labiau mano noras, kadangi gyvenu UK cia jau pagarseje daktarai aplaidumu, nieko netikrina ir bet kokia problema yra siejama kaip normalus dalykas, viskas del nestumo.
. Taigi praejus mano termino dienai jokiu pojuciu, jokiu zenklu, per visa nestuma neturejau nei vieno paruosiamojo saremio. Kiekviena diena jaudindavausi vis labiau ir labiau, o jei mazei nebeuztenka deguonies ir maisto, o jei nepakanka vandenu, o jei vandenys jau zali 
, daktarai zinoma i prasymus daryti stebejimus nekreipia demesio ir pilnai leidzia pernesioti dvi savaites . Ir dar tie skambuciai kiekviena diena su klausimais, kada gimdysi, ar niekas nevyksta, kur tavo vaikas?....I tokius klausimus jau atsakydavau : ''Va imu ir issiimu vaika sau is klyno ir dziaugiuosi!!'' 
Pralaukusi beveik dvi savaites sulaukiau paskyrimo skatinamiesiems, kuriu baisiausiai nenorejau, bet jau galvojau darykit bet ka, kad tik greiciau ir, kad tik isitikint, kad mazei viskas gerai. Skatinamieji paskirti pirmadieniui 2012.10.02. Pagaliau kazkokios naujienos, su vyru megavomes paskutiniu savaitgaliu dviese. Dar karta (tikriausiai jau koki 100taji ) paklojau mazes lovyte, atidariau visus langus isvedinti jos paruosta kambari ir isuostinejau visus jos graziai sudeliotus drabuzelius.
Sestadieni gan anksti sugulem i lova, dar ziurejom TV,kadangi turim triuksminga kaiminyste, tai miegot tikrai neiseis. Atsibudau nuo mazes judesiu, ne pirma karta, bet si karta toks jausmas, kad ji ten zemai man krapsto praejima lauk , atsikeliau nuejau i tualeta, pakeliui atgal i lova tik pssss....and grindu ciurkslike nubego. Visada galvojau, kad kai pajusiu jog jau prasideda saremiai atsikelsiu ramiai, pasidarysiu pusrytcius ir nezadindama vyro palauksiu kol viskas pasistumes i prieki. Ta nakti visos tokios mntys pabego kartu su ta ciurksle
, vyrui iskart daviau zinot kas vyksta.02.00 nakties paskambinau i ligonine pranesiau, kad man jau nubego vandenys, kazkodel gavau klausima ar as isitikinus ar tai vandenys
. Kaip ir priklauso nuejau praustis po dusu, susirinkom tases, kurios jau pries pora menesiu sukrautos ir pries palikdami namus dar paskutini karta padarem nuotrauka su mano didziuliu pilvu, sakydami, kad jau grysim tryse.Nuvaziavus i ligonine sulaukiau patikrinimo su rezultatu - nieko, na gal 0.5cm
. Gavom vaziuot atgal namo.Parvaziavus kritom atgal i lovas ir bandem dar pailseti, pavyko truputi numigti, apie 10.00 ryto jau keliausi is lovos, kadangi pajutau maudima. Si karta kaip planavau taip ir padariau, atsikeliau tyliai ramiai nezadindama vyro, nusileidus i apacia pasidariau sumustinuka (paskui gailejausi, kad tik viena), dar atsisedau prie PC ir kaip tik parase drauge klausdama kaip man sekasi, si karta jos klausimas manes neerzino ir su dziaugsmu pasakiau, kad butent dabar sedziu ir saremiauju.
Viena taip besededama istempiau apie pora valandu, veliau jau verciau vyra is lovos pranesdama, kad viskas prasidejo. Namuose greitai pasidare didziulis bordakas, pagalves ant zemes, stalai isstumdyti, nes per kiekviena saremi vis bandziau rasti sau tinkama vieta, tik sedeti ir tegalejau. Taip su dar pakenciamu skausmu prabuvom iki 16.00val, tada jau skambinau i ligonine pranesti,kad mes jau atvaziuojam, nes saremius skaiciuoju kas 4min. Kelione i ligonine prisiminsiu visada, kas 4min stojom bet kur, nesvarbu eismas didelis ar ne, kiekvienas masinos judeys, kiekviena duobele man buvo kosmariskas. Susaukiu - Stok!! ir kvepuoju iskikibus kur tik galima rasti isikibti, ir vaziuojam, po 4min vel - Stok!! vel braizau masinos stoga (aplinkiniai ziurejo akis ispute kas cia daros).
Nusigave iki ligonines dar pasedejau pora min masinoj, nes zinojau, kad be saremio iki duru nenusigausiu, prie duru dar atkentejau i siena atsiremus. Pasitikus sesute aprode mums musu palata, nelabai jauku,apziurejusi mane pranesa, kad 5cm kurie man pasirode visai nedaug kenciant tokius skausmus (hm...tikejausi daugiau, optimiste).
Visa laika svajojau gimdyti vandenyje, mano laimei baseinas buvo laisvas, tik kazkodel ji pripildyti uztruko valanda laiko. Tuo tarpu gavau duju, kurios turejo nors truputeli padeti, kazkodel nei velnio jokios naudos nejauciau, traukiau is visu plauciu, bet nieko, net daviau vyrui pabandyti
, po poros itraukimu jis apsvaigo, sako neisivaizduoju kaip tu nieko nejauti. Sesute man ant peties priklijavo levandu kvapo aliejaus, sako padeda atsipalaiduoti ir greiciau atsidaryti gimdai, tik niekada negaledavau pakesti levandu kvapo, bet si karta sutikau su bet kuo, kad ir su smarve po nosim, kad tik greiciau. Pagaliau sulaukus savo svajotojo baseino turejau ruostis keliauti i kita palata, i ta palata gavau begti begom, kad tik neprasidetu saremis, parbegus kaip begemotas sokau i vandeni, uzejus saremiui supratau, kad vanduo man ne i gera, per saremius galejau tik sedet ir tik masazuojant vyrui man nugara, na masazu tai nepavadinciau, savaite laiko jam dar rankas skaudejo, bet man tai buvo siokia tokia pagalba.Mano mazyle buvo atsisukusi nugara i nugara, kas sukele skausmingesnius saremius. Taigi uzejus geeeeram saremiui jau baladojau i vonios krasta, kaip tiks sesute prasitare apie nuskausminamus, tabletikes, injekcija, morfijus....Susaukiau jokiu nesamoniu, tik epiduraaaa!!!, bet pries tai dar turejau buti patikrinta del progreso, sis dalykas man buvo baisiausias, ne atsigulti ant nugaros per saremi - kazkas baisaus. Rezultatas - 7cm. Vel begom is vonios i palata, mno laimei anesteziologas pasirode iskarto, tik kad man reikia sedeti ramiai nuleidus galva, kol man ileis i nugara, po velniu kaip tai padaryt?! Saremis sedint ramiai ir nuleidus galva praejo baisiai (mano vyro pasakojimas apie mano gimdyma: ''Atrode, kad is jos velnia varo'').
Iskentejus epiduro suleidima atsiguliau ir nurimau, jis gan greitai suveike, tik vistiek jauciau savo saremius ir galejau net uzpakali pakelt, bet paklausus apie padidinima vaistu dozes jos atsisakiau. Viskas pasidare taip ramu, taip gera, tik mano raminanti muzika, kuria klausydavausi namuose bandydama pasiruosti gimdymui, tamsa ir vras salia, mmm...tikra palaima, va tada ir prisiminiau, kad ryte tik viena sumustinuka suvalgiau, tik paprasius uzkasti is sesutes sulaukiau
, nes epiduras suleistas. Taigi vyras sedi salia valgo sokaladukus, o as sakau kaip jo nekenciu. Praejus trim valandom, per kurias ir nusnaust suspejau sulaukiau savo trokstamu naujienu, kad uztenka tinginiaut, laikas padirbet. Baisiai apsidziaugiau, nes labai nerimavau, kad del epiduro nesuletetu veikla, taciau viskas ejo kaip per grafika.Lovai susilankscius i reikiama padeti, gavau komanda stumti. Stumiau kaip reikalas, stipriai ir labai stipriai, vien noredama parodyt, kad as juk galiu, sulaukiau is sesutes:
- Tai cia vadini stumimu?
- O ka reikia dar stipriau?!
- Stumk stipriau ir dar stipriau, viska i apacia.
Niekada negalvojau, kad stumimas reikalauja sitiek pastangu, masciau, kad saremiai tai sunkiausia, o visa kita viens du ir viskas. Tada jau prasiau vyro kad man galva laikytu, as jam su kakta atsiremiu i ranka ir stumiu. Taip stuminejau valanda laiko, bet man patiko, kad nebuvo jokio streso, kadangi sesute negalejo fiksuoti mano stangu, as jas pati jutau ir pilnai reguliavau savo laika, kada stumt,o kada islestis, i tarpus dar su sesute apie gyvenima pasnekejom. Mazoji pasirode ranka i prieki, dar nespejus islysti jau mojavo mums, sirdi suspaude, kai pasirodzius nosytei ji jau bande ikvepti, tik girdejau, kaip snopuoja. Stumtelejus paskutini karta pasirode musu maze, o as laukiau to jos pirmo verksmo, vis klausiu sesutes kodel ji neverkia, i is manes tik pasijuoke : ''Duok jai laiko, nekantruole''. Vuuuaaaa....skardus balselis, tevelis nukirpo virstele ir ji atkeliavo tiesiai ant mano krutines, buvo labai zvali, didelem ispustom, bet nuostabiom ir tamsiom akim ji ziurejo tiesiai i mane,
nezinau kodel bet as neverkiau, buvau begalo laiminga bet nenubego nei viena asara. Nejutau nieko, net nemaciau nieko, kas ka man dare, placenta...kokia placenta?, nieko nepamenu, nes tik ziurejau i savo maze. Man besiruosiand ir besiprausiant maciau nuostabiausia man vaizda, teveli sedinti prietemoj su mazyle ant ranku ir kuzdanti jai kazka i ausi (galva dedu tai buvo meiles zodziai).Dziaugiuosi, kad gimdymo nepamenu kaip kazko siaubingo, nebuvo nei sukavimu, nei isteriju, nei komlikaciju,jokiu plysimu, viskas tiesiog ramiai skambant muzikai
