Įtariu, kad jums visai neįdomūs atsiliepimai apie knygas, kurios neišleistos lietuvių kalba, bet skaitau tik angliškai, ir iš temos iškristi nenoriu
Taigi-
Latifa "My forbidden face" (mano uždraustas veidas).
Viršelis iš
akių serijos, bet knyga ne tokia.
Latifa gyvena viduriniosios klasės Afganistano gydytojų šeimoje. Jai 16, jos sesuo stiuardesė, kita žurnalistė, ji pati svajoja būti žurnaliste ir to mokosi. Tuomet užeina talibanas. Viskas pasikeičia per vieną dieną... Niekuomet nesidengę nei veidų nei plaukų, merginos privalo dėvėti burkas, negali dirbti, mokintis ir išeiti iš namų. Pradžioje dar rusena viltis, kad viskas greitai baigsis, bet ji greitai dūžta. Mama negali gydyti žmonių oficialiai, priiminėja pacientus namuose. Merginos atidaro nelegalią mokyklą, kur mokina kaimynų vaikus. Netgi leidžia kas mėnesinį žurnalą, vienu egzemplioriumi, kuris eina iš rankų į rankas...
Pasauliui pradėjus suprasti Afganistano tragediją, 2 seserys ir mama, pakviečiamos į Paryžių, duoti interviu Elle žurnalui. Viskas pasikeičia ir grįžti atgal jos nebegali. Taip atsirado knyga, Elle žurnalistų pagalba.
Ne per daug jausminga, ne banali. Patiko pats paskaojimo stilius, lyginami sovietų laikais su Talibano laikais. Graudenimų ir žiaurybių, mažai. Išlaikytas žurnalistinis stilius
Kadangi Afganistano likimai mane itin domina, knyga labai patiko.
Tubūt geriausiai knygą atspindi ši nuotrauka: