Knygų skaitytojų klubas, 86 laida

Filmas "Precious", net nežinojau, kad knyga yra, einu ieškot

Man taipogi. Manau, trecios net neskaitysiu. "Tukstantis skaisciu sauliu" pasirode pritemptas bandymas sugraudenti vakarietiska publika. "Begantis paskui aitvara" tai buvo daugmaz atleistina, nes pacios knygos uzmanymas atpirko visus "holivudinius" nesklandumus, taciau pasikartojimas lygiuojasi i serijine leidyba "ant bangos".


Tavo skaitytu net, atrodytu, paciu neidomiausiu knygu jausmingai exaltuoti aprasymai "prikeltu numirusiji" vien tam, kad jomis pasidometu. Dar po siolei prisimenu sioje temoje issiliejusius ispudzius apie Sampoljono gyvenima, kurio egzistencijos galbut nezinociau po siolei...


Dekui visoms uz "visokias tokias" nuorodas, kuriu be sios temos niekada neuztikciau.


Khe, khe - kaip pazistama. Nors atsigriebineju irgi ne per daugiausiai...

***

Geriausia (kol kas ) siu metu knyga - Agnes Desarthe "Suvalgykite mane". Tikras realiu emociju sedevras.

sveikos,

aš vėl pradėjau skaityt, ir grožinę literatūrą. Užsikabinau pagaliau ant P. Auster. Dabar skaitau Mr. Vertigo, šiek tiek erzina, matyt, man nors truputis iš fantastikos, magijos srities jau yra per daug, o čia levituot mokos.. prieš tai labai maloniai perskaičiau "Invisible". Veiksmas vyksta 6 deš. JAV ir Paryžiuj, literatūros studentai, svajonės, realybė, moterys, gyvenimo kelio paieškos, moralinės dilemos.. dar šiek tiek slaptų tarnybų darbuotojų, gadinančių gyvenimus padoriems piliečiams. Patiko tiek temos, tiek pati kalba, stilius.
Dar skaičiau P.Petterson "Jeg nekter" (Aš atsisakau). Gūdi, kaip ir "Vogti arklius", vaikystės traumos ir gyvenimas po to... vietos tos pačios, Oslas ir šiauriau esantys užkampiai. Reik pasidomėti rašytojo biografija galų gale Gera knyga, man Petterson vien dėl kalbos stiliaus labai patinka, tik vėlgi neįveikiau iš pirmo karto visos - buvau pasiėmus audioknygą, tai klausytis baisių vaikų istorijų vairuojant žiemą naktį kaimuose nesinorėjo..

Dar baigiau V. Papievio "Eiti" - aš matyt labai turiu atsargiai rinktis knygas pagal metų laiką pradėjau žiemą, nesiskaitė - vis tik vasaros, karščio nuotaika ten.. nelabai ką turiu pasakyti apie šią knygą - veiksmo ir siužeto nesugavau, veikėjų gyvenimo taip pat, bet nuotaika stipri, ir net nesinori gilintis, kas kam dėl ko įvyko, tiesiog skaityti ir galbūt išeit kur nors, kol dar vasara..

Forget, tavo skaitoma akių serija įdomi. Tikrai kada nors norėsis kažko panašaus. Tik dabar ne ta nuotaika, išlįsiu su klausimais po metų kitų

kaip miela, kad taip rūpiniesi mano dvasine sveikata

Taip kaip? iki galo pasižiūrėjai? ar visgi iškilo problemos su virškinimo sistema?

kaip tik per atostogas perskaičiau keletą knygų iš sąrašų:

Z.Smith "Balti dantys" - apie mažai tikėtiną anglo Arčio ir bengalo Samado draugystę, šiek tiek antrojo pasaulinio karo įvykių, apie jų gerokai jaunesnes žmonas: nuo perdėtai religingos motinos pabėgusią jamaikietę Klarą ir bengalę Alsaną (šeimų sutartos vedybos), vaikus, religijas, norą pritapti ir norą išsaugoti savo tautiškumą, svetimumo jausmą, nepritapimą, savęs ir savo vietos ieškojimą svečioje šalyje, rasizmo apraiškas. paminėtas, nors ir netiesiogiai, skandalingasis Rushdie romanas (nors ir neįvardytas). žodžiu, bandoma užgriebti labai daug temų, jautrių ir opių temų. bandoma žvelgti į imigraciją, pirmos ir antros kartos imigrantų gyvenimus ir išgyvenimus. beskaitant kilo noras palyginti su originalu, nes kai kurie posakiai tiesiog suskambėdavo galvoje angliškai, (pvz, nėštukės pilvas vadinamas "kupstu", greičiausiai bus vertimas iš angliško "baby bump" ir kt.), kiti priešingai labai lietuviškai nuskambėjo (mintinai nepamenu, o knyga jau grąžinta). nepatiko pabaiga, labai jau viskas pasirodė pritempta, labai jau gražiai susidėliojo, daug "sutapimų".
bet apskritai knyga patiko, gal dėlto, kad nesu visai šališka. mano pačios "parduotos vasaros" studijų metu buvo anglijoj, sukilo prisiminimai, nostalgija, atpažinau tą norą pritapti ir tuo pačiu suvokimą, kad ką bedarytum vis tiek būsi svetimas...

V.Nabokov "Žvelk į arlekinus" - ne visai išgalvotas romanas, bet ir ne visai autobiografija, aprašymas gyvenimo, kurį galėjo nugyventi (galbūt nugyveno?) autoriaus ne visai alter ego – rusų kilmės angliškai rašantis rašytojas Vadimas Vadimovičius. Pirmoji mano skaityta šio rašytojo knyga. Skaitėsi sunkiai, neužkabino, neįtraukė taip, kad nesinorėtų knygos iš rankų paleist. Pasakojama apie Vadimo gyvenimą Amerikoj, jo moteris, dukrą, šiek tiek apie Rusiją. Nežinau, ko man pritrūko šioje knygoje. Panašu, kad tai tiesiog ne mano rašytojas.

J.M.Coetzee "Nešlovė" - labai patiko. Apie baltaodį universiteto dėstytoją Deividą, turėjusį romaną su studente, dėl to kilusį skandalą, jo pasitraukimą iš pareigų, atvykimą pas dukrą į ūkį. Paliečiamos įvairios temos: senstančio vyro supratimas, kad sensta, bandymai su tuo apsiprasti, susigyventi; darbo ir gero vardo praradimas, laisvo laiko užpildymas, naujos veiklos poreiki; santykiai su lesbiete dukra; rasistinės problemos PAR (dukters ūkį užpuola, ją išprievartauja, jį primuša ir padega), kur engiamieji ir engėjai pamažu keičiasi vaidmenimis.

Per tris dienas pažiūrėjau, bet liko labai slogus įspūdis, socializacijos procesai buvo visiškai sutrikę. Pabaiga optimistinė, bet vienoje vietoje tiek gyvenimiško mėšlo man buvo per daug.

Labos
Neturedama laiko grozinei literaturai, vis dar skaitineju "Vienuoles paslapti"

Pajauta, gi dar idomiau kokios knygos tau nepatik, pasidalink sia patirtim, kad ir mes neuzkliutumem uz tokiu

Vilnietes, laikas derinti rudens susitikima Busiu LT jau si ketvirtadieni, butu labai malonu rugseji su jumis susitikti

Pradėjau "Absoliučiai tikrą pusės etato indėno dienoraštį" (tiesa, dar nesupratau, kodėl pusės etato). Atrodo, tema panaši kaip ir "Push", nes rašoma apie socialinių paribių likimo nuskriaustų vaikų gyvenimą ir jų bandymą išsikapstyti iš aplinkos liūno. Liūdna tema, ironiškas stilius, žaismingi pastebėjimai. Knygą skaityti geriau nei žiūrėti filmą - ne taip tiesiogiai prisilieti prie bjaurasties, lieka barjeras - stilius.

labai gerai išsireiškei - aišku, kai kuriose knygose šūdometras nebeturi skalės, tad ir ten pasijaučia, bet daugumoje atveju taip - stilius gelbsti skaitytoją nuo aprašomos bjaurasties.
kadangi Klopedija maloniai priminė man, ką gi rašiau apie "Trolį", prisimenu, beje, ir aš - kad ir tie nuolatiniai kūno skysčiai visose vietose - filme ir žinoma, realybėje, jau purtytų, bet kai stilius toks puikus - visai maloniai skaitosi

Ačiū už nuorodą
Supratau, kad man artimiausias turėtų būti E. Kačkutės rekomenduojamas knygų sąrašas. Net 3 autorių - Margaret Atwood , Emma Donoghue ir, žinoma, Tea Obreht (visos moterys ) - knygos pastaruoju metu paliko didžiausią įspūdį.
Reikėtųir man paruošti vasaros skaitinių apžvalgą. Kad jūs žinotumėt, kokio šlamšto prisiskaičiau....

Vasara tam ir yra, kad lengvus dalykus skaitytume.

Toliau detektyvinuosi:
Dona Leon "Nepažįstamas venecijietis". Šį kart transvestitai ir gėjai. Ir vėl įvarūs etiniai pasvarstymai apie gėrį ir blogį gero maisto, vyno ir šiltų šeimyninių santykių fone. Ir visgi koks jis tobulas tas Brunetis. Net per labai.

Ir jau noriu paskaityti Henrį Džeimsą

Pradėjau skaityti M. A. Schaffer ir A. Barrows "Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija" ir niekaip neatsižaviu. Labai norėčiau turėti savo šitą knygą. Jau tokie man mieli veikėjai , ir tas angliškas jumoras. Kas nuostabiausia, taip gražiai rašoma apie knygas, skaitymą. Ir juokiuosi, ir dūsauju. Kažin, ar be rekomendacijų mane ji būtų prisitraukus? Tas pavadinimas taip savotiškai skamba, net nežinau... Žinau, kad kažkas gyrė šitą knygą, bet neprisimenu kas, gal klopedija? Antidepresinė, šilta, graži knyga.