skaityta tik "Vilko valanda", bet kaži ar iki Metų knygos statuso tempia...
QUOTE(Gemma @ 2013 11 09, 15:00)
Aš dar Radzevičiūtę turiu, tik neskaičiau, o Kisarauskaitės knygą visai norėčiau perskaityti.
Atrodo, labai skirtingos knygos pasiūlytos - nuo atsiminimų iki fantastikos.
Neskaičiau nė vienos. 
Gal balsuosiu už Parulskį "iš lempos". Tai paskui nors jausiu pareigą perskaityt. 
Gal balsuosiu už Parulskį "iš lempos". Tai paskui nors jausiu pareigą perskaityt.
Perskaičiau knygą lb banaliu neįdomiu pavadinimu (davė viena mergina, siūlė paskaityt man) Saulius Pečiulis "10 sėkmingo gyvenimo paslapčių. Ne tik asmenims, turintiems psichikos sveikatos problemų". Knyga išleista klaikiai - begalė grubių gramatikos ir kitokių klaidų, bet turinys buvo įdomus. Buvo teiginių, su kuriais nesutinku, tačiau šiaip tikrai gera knygutė, ypač tiems, kurie į kitokius žiūri keistai, su panieka ar šiaip jų nesupranta. Ypač buvo įdomu skaityt autoriaus asmeninę patirtį, įžvalgas apie ligas ir t.t.
Sveikos,
Prieš keletą dienų, antrą nakties, užverčiau Julian Barnes "Pabaigos jausmo" paskutinį puslapį. Ši buvo jubiliejinė 50-ji šiais metais perskaityta knyga.Labai patiko. Skaičiau su pasimėgavimu, leidausi tarsi vedžiojama už nosies, sprendžiau rebusą kas, kaip, kodėl, ir pabaigoje greit triokš pokšt keberiokš viskas apverčiama "aukšyn kojom", t.y. susirikiuoja viskas į vietas. Nežinau kaip jums, bet man pabaiga vistik paliko klaustuką
. Gal, kad naktį baigiau ar kažką praleidau.
Patinka man tokios knygos kurias perskaičius, jos dar neleidžia griebtis kitos skaityti, o dar kurį laiką gyvena tavyje ir verčia susimąstyti, kad ir apie tai
,kaip šioje knygoje, kaip žmonės veikia vieni kitų likimus.
Joje pagyvenęs vyras (Antonis) pasakoja savo prisiminimus iš jaunystės laikų, apie praradimus, patirtus jausmus, ir kad kartais susidaryta nuomonė apie kitus, po daugelio metų, buvo klaidinga.
Knygos moralas gabūt būtų toks:neskubėkime teisti ar smerkti,nepasiduokime pirmam įniršiui, pykčiui,ar nuoskaudai.
Liūdna,kupina pabaigos jausmo ir išjausta knyga.Rekomenduoju.
Labai taikliai ir gražiai tu čia parašei.Tik pamąsčiau , o gal kaip tik reikia ją pasiūlyti ir jauniems žmonėms,kad jaunystės klaidos neatsirūgtų senatvėje.
Savo atsiliepime parašiau,kad "Knygos moralas gabūt būtų toks:neskubėkime teisti ar smerkti,nepasiduokime pirmam įšniršiui, pykčiui,ar nuoskaudai" manau tinka ir jauniem, nesvarbu,kad pagyvenusio žmogaus prisiminimai ir gal nelengvai perprantama.
Kitą dieną nunešiau dvi knygas kurias buvau palikusi namie,tai vis tik dar radau Marčėno "Sakinius"ir Donaldo Kajoko"Lapės gaudymą" . Lapę, tai jau ir "sugaudyt" spėjau.Pirma pažintis su D.Kajoko kūryba.Maloniai mažais "gurkšneliais" suskaičiau tuos mažus eseisiukus.Patiko.Reiks kada Ežerą pabandyt.
Mačiau dėl meeto kažką rašėt.Tai jei kada organizuosit prisijungčiau.Man visada mieliau gyvai kalbėtis apie knygas,nei rašyti. Nesigauna taip gražiai kaip kitoms jas aprašyti,nes visada jau kirba galvoje,kaip greičiau griebt knygą skaityti.
na labanakt
einu dar pora psl.paskaitysiu.Jau baigdinėju J.Evans "Filosofija kasdienai"
Prieš keletą dienų, antrą nakties, užverčiau Julian Barnes "Pabaigos jausmo" paskutinį puslapį. Ši buvo jubiliejinė 50-ji šiais metais perskaityta knyga.Labai patiko. Skaičiau su pasimėgavimu, leidausi tarsi vedžiojama už nosies, sprendžiau rebusą kas, kaip, kodėl, ir pabaigoje greit triokš pokšt keberiokš viskas apverčiama "aukšyn kojom", t.y. susirikiuoja viskas į vietas. Nežinau kaip jums, bet man pabaiga vistik paliko klaustuką
. Gal, kad naktį baigiau ar kažką praleidau. Patinka man tokios knygos kurias perskaičius, jos dar neleidžia griebtis kitos skaityti, o dar kurį laiką gyvena tavyje ir verčia susimąstyti, kad ir apie tai
,kaip šioje knygoje, kaip žmonės veikia vieni kitų likimus.
Joje pagyvenęs vyras (Antonis) pasakoja savo prisiminimus iš jaunystės laikų, apie praradimus, patirtus jausmus, ir kad kartais susidaryta nuomonė apie kitus, po daugelio metų, buvo klaidinga.
Knygos moralas gabūt būtų toks:neskubėkime teisti ar smerkti,nepasiduokime pirmam įniršiui, pykčiui,ar nuoskaudai.
Liūdna,kupina pabaigos jausmo ir išjausta knyga.Rekomenduoju.
QUOTE(Darbinga @ 2013 11 05, 19:37)
Paskutiniu metu man sunku rašyti apie knygas, kurios paliko didelį įspūdį. Nejaugi tai egoistinis noras pasilaikyti sau ir nesidalinti? Kita vertus, tokios knygos sukelia tiek minčių ir jausmų, kad juos sunku apsakyti... Profai kritikai bent jau gali remtis kokiomis nors teorijomis, bet o ką daryti paprastam skaitytojui Tokiu būdu "pasilaikiau" Saramago "Evangeliją pagal Jėzų Kristų" ir , bijau, kad nieko doro negalėsiu papasakoti apie J. Barnes'o "Pabaigos jausmą". Galbūt tai knyga apie atminties labirintus, prisiminimus, atsakomybę? Ji tobulai sukonstruota, sakiniai išbaigti, glotnūs, tačiau tai tik paviršius, o po jais marių marios emocijų, jausmų ir galvoskaudžio...
Perskaičiusi net pyktelėjau ant autoriaus, nes Barnes'as nebūtų Barnes'as, jei skaitytojui nepaspęstų spąstų - neužduotų rebuso, kurį gali dėlioti ir perdėlioti, bet vis tiek nesuvokti iki galo... O knygelėje viso labo apie 155 psl. ir paskaitoma ji lengvai, tik kažin ar lengvai perprantama. Ir dar galvoju, kad ši knyga neskirta jauniems žmonėms, ji labiau tiems, vyresniems, kurie jau pajuto tą šaltą pabaigos dvelksmą ir atminties reliatyvumą, kuomet prisimeni įvykį, kuris, rodos, vyko visai neseniai, tačiau gerai pagalvojęs suvoki, kad jau prieš dvidešimt metų...Manau, kad šią knygą skaitysiu dar ne kartą.
Kita vertus, tokios knygos sukelia tiek minčių ir jausmų, kad juos sunku apsakyti... Profai kritikai bent jau gali remtis kokiomis nors teorijomis, bet o ką daryti paprastam skaitytojui Tokiu būdu "pasilaikiau" Saramago "Evangeliją pagal Jėzų Kristų" ir , bijau, kad nieko doro negalėsiu papasakoti apie J. Barnes'o "Pabaigos jausmą". Galbūt tai knyga apie atminties labirintus, prisiminimus, atsakomybę? Ji tobulai sukonstruota, sakiniai išbaigti, glotnūs, tačiau tai tik paviršius, o po jais marių marios emocijų, jausmų ir galvoskaudžio...Perskaičiusi net pyktelėjau ant autoriaus, nes Barnes'as nebūtų Barnes'as, jei skaitytojui nepaspęstų spąstų - neužduotų rebuso, kurį gali dėlioti ir perdėlioti, bet vis tiek nesuvokti iki galo... O knygelėje viso labo apie 155 psl. ir paskaitoma ji lengvai, tik kažin ar lengvai perprantama.
Ir dar galvoju, kad ši knyga neskirta jauniems žmonėms, ji labiau tiems, vyresniems, kurie jau pajuto tą šaltą pabaigos dvelksmą ir atminties reliatyvumą, kuomet prisimeni įvykį, kuris, rodos, vyko visai neseniai, tačiau gerai pagalvojęs suvoki, kad jau prieš dvidešimt metų...Manau, kad šią knygą skaitysiu dar ne kartą.Labai taikliai ir gražiai tu čia parašei.Tik pamąsčiau
, o gal kaip tik reikia ją pasiūlyti ir jauniems žmonėms,kad jaunystės klaidos neatsirūgtų senatvėje.Savo atsiliepime parašiau,kad "Knygos moralas gabūt būtų toks:neskubėkime teisti ar smerkti,nepasiduokime pirmam įšniršiui, pykčiui,ar nuoskaudai" manau tinka ir jauniem, nesvarbu,kad pagyvenusio žmogaus prisiminimai ir gal nelengvai perprantama.
QUOTE(Akmenskeltė @ 2013 11 06, 17:35)
o aš kaip tik tas tas dvi (kajoko ir Marčėno) pagriebiau. Mėgaujuosi "Sakiniais" dabar
Kitą dieną nunešiau dvi knygas kurias buvau palikusi namie,tai vis tik dar radau Marčėno "Sakinius"ir Donaldo Kajoko"Lapės gaudymą" . Lapę, tai jau ir "sugaudyt" spėjau.Pirma pažintis su D.Kajoko kūryba.Maloniai mažais "gurkšneliais" suskaičiau tuos mažus eseisiukus.Patiko.Reiks kada Ežerą pabandyt.
Mačiau dėl meeto kažką rašėt.Tai jei kada organizuosit prisijungčiau.Man visada mieliau gyvai kalbėtis apie knygas,nei rašyti. Nesigauna taip gražiai kaip kitoms jas aprašyti,nes visada jau kirba galvoje,kaip greičiau griebt knygą skaityti.
na labanakt
einu dar pora psl.paskaitysiu.Jau baigdinėju J.Evans "Filosofija kasdienai"
QUOTE(Pajauta @ 2013 11 13, 01:33)
m
Kitą dieną nunešiau dvi knygas kurias buvau palikusi namie,tai vis tik dar radau Marčėno "Sakinius"ir Donaldo Kajoko"Lapės gaudymą" . Lapę, tai jau ir "sugaudyt" spėjau.Pirma pažintis su D.Kajoko kūryba.Maloniai mažais "gurkšneliais" suskaičiau tuos mažus eseisiukus.Patiko.Reiks kada Ežerą pabandyt.
Mačiau dėl meeto kažką rašėt.Tai jei kada organizuosit prisijungčiau.Man visada mieliau gyvai kalbėtis apie knygas,nei rašyti. Nesigauna taip gražiai kaip kitoms jas aprašyti,nes visada jau kirba galvoje,kaip greičiau griebt knygą skaityti.
na labanakt
einu dar pora psl.paskaitysiu.Jau baigdinėju J.Evans "Filosofija kasdienai"
Kitą dieną nunešiau dvi knygas kurias buvau palikusi namie,tai vis tik dar radau Marčėno "Sakinius"ir Donaldo Kajoko"Lapės gaudymą" . Lapę, tai jau ir "sugaudyt" spėjau.Pirma pažintis su D.Kajoko kūryba.Maloniai mažais "gurkšneliais" suskaičiau tuos mažus eseisiukus.Patiko.Reiks kada Ežerą pabandyt.
Mačiau dėl meeto kažką rašėt.Tai jei kada organizuosit prisijungčiau.Man visada mieliau gyvai kalbėtis apie knygas,nei rašyti. Nesigauna taip gražiai kaip kitoms jas aprašyti,nes visada jau kirba galvoje,kaip greičiau griebt knygą skaityti.
na labanakt
einu dar pora psl.paskaitysiu.Jau baigdinėju J.Evans "Filosofija kasdienai"
Ir poezija Kajoko šauni. Aišku, esė irgi. Bet jo romanas "Kazašas"- visiškas pravalas, nebaigiau skaityt, atidaviau pazistamui.
turi omeny meetą, kur rašėm, kad kalbėtume apie knygas, gertume arbatą, etc?
Galim organizuotis prieškalėdinį pasisėdėjimą su knyga
Beje, 28 dieną kviečiu visas į vyro knygos "Apvalyk mane isopu" pristatymą. Padainuosim kokias tris dainas, pristatymą ves bičiuls žurnalistas-rašytojas ir aš prisidėsiu. Dėl laiko ir vietos patikslinsiu, bet greičiausiai bus Venclovų namuose-muziejuje apie 18 val.
QUOTE(Akmenskeltė @ 2013 11 12, 18:36)
Perskaičiau knygą lb banaliu neįdomiu pavadinimu (davė viena mergina, siūlė paskaityt man) Saulius Pečiulis "10 sėkmingo gyvenimo paslapčių. Ne tik asmenims, turintiems psichikos sveikatos problemų". Knyga išleista klaikiai - begalė grubių gramatikos ir kitokių klaidų, bet turinys buvo įdomus. Buvo teiginių, su kuriais nesutinku, tačiau šiaip tikrai gera knygutė, ypač tiems, kurie į kitokius žiūri keistai, su panieka ar šiaip jų nesupranta. Ypač buvo įdomu skaityt autoriaus asmeninę patirtį, įžvalgas apie ligas ir t.t.
visa bėda, kad tokie tokių ir panašių knygų neskaito
QUOTE(Gemma @ 2013 11 09, 15:00)
Uiii, kokia gėda , nieko neskaičiau. Bet norėčiau. Radzevičiūte.
QUOTE(Brūkšniukas @ 2013 11 13, 10:06)
irgi jų reikalas
Papildyta:
QUOTE(Mamce @ 2013 11 13, 12:18)
Aš Kisarauskaitę suskaičiau. Tik įdomu, kodėl būtent jos knyga papuolė į sąrašą. "Prastumtieji" laimi.
QUOTE(klopedija @ 2013 11 09, 16:28)
Neskaičiau nė vienos. Gal balsuosiu už Parulskį "iš lempos". Tai paskui nors jausiu pareigą perskaityt.
Gal balsuosiu už Parulskį "iš lempos". Tai paskui nors jausiu pareigą perskaityt. Ė,taip gi nesąžininga
QUOTE(Akmenskeltė @ 2013 11 13, 09:38)
Bet jo romanas "Kazašas"- visiškas pravalas, nebaigiau skaityt, atidaviau pazistamui.
Aš šitą perskaičiau,bet kartais tokie kliedesiai.Bjaurūs gerokai.
Aš perskaičiau Kondroto Žalčio žvilgsnį.Pirma pusė knygos labai labai
,antra jau ne taip patiko.Ir stilius pasikeitė,ir atmosfera slegianti.Bet dėkui rekomendavusioms,gera knyga.Skaitau R.Gary Aušros pažadas.Anyta perskaitė pirmoji ir buvo sužavėta...
Sakau pavedžiosiu jus po literatūrinį Paryžių.
Monumentas toje pačioje gatvėje:
Ir kapas
Prustas:
Oscaras Wilde, jis aptvertas stiklu, nes visos moterys nori jį nubučiuoti su lūpdažiu, tagi paminklas pradėjo irti. Po restauracijos aptvėrė, bet bučinių vistiek neišvengia:
Papildyta:
Šiame name Joysas pabaigė "Ulisą":
kurio kaimynystėje gyveno Ernestas Hemingvėjus su Hadley Richardson. Šis butas aprašytas knygoje "Paryžiaus žmona"
Emilis Zola Montmarto kapinaitėse:
Aleksandras Diuma:
Ir Stendalis:
Jokių literatūrinių skirtukų nei šiaip ko neradau
Viskas truputi kitokiems turistams.
Monumentas toje pačioje gatvėje:
Ir kapas
Prustas:
Oscaras Wilde, jis aptvertas stiklu, nes visos moterys nori jį nubučiuoti su lūpdažiu, tagi paminklas pradėjo irti. Po restauracijos aptvėrė, bet bučinių vistiek neišvengia:
Papildyta:
Šiame name Joysas pabaigė "Ulisą":
kurio kaimynystėje gyveno Ernestas Hemingvėjus su Hadley Richardson. Šis butas aprašytas knygoje "Paryžiaus žmona"
Emilis Zola Montmarto kapinaitėse:
Aleksandras Diuma:
Ir Stendalis:
Jokių literatūrinių skirtukų nei šiaip ko neradau
Viskas truputi kitokiems turistams.
Forget, kaip tau smagu 
baltai pavydžiu
baltai pavydžiu
