Įkraunama...
Įkraunama...

Namų fasadų apšiltinimas polistirolu

QUOTE(palang-mamyte @ 2007 07 07, 16:15)
sveiki, nera ko diskutuoti polisterolas ar vata nes varza panasi nu polisterolas biski siltesnis vata kvepuoja, bet bijo dregmes. kaip besuksi + ir - rasi visur.
uz frezuota putu polisterola 10cm storio uz 1m3 moku 170lt(klaipedoje) jei daryciau vata iseitu 220lt uz 1m3 - va kur didzioji esme, o beto dabar taip lyja(pliaupia) tik polisterolas gali atlaikyti paliktas ant sienos  smile.gif
prisegu savo namuko foto


per sitas liutis maciau priesinga vaizdeli- jakuose salia autostrados panasus vaizdelis, siltinamas namas ir murijamas klinkeris, tik siltinama vata, tai ji visa permirkusi,,, nezinau kaip jie ja dabar dziovins, manau kad niekaip, uzmuris ir paliks likimo valiai.. jei nesukirs tai speju vis tiek varza stipriai pabloges...
Atsakyti
nu bet ir oras doh.gif pradejom siltint.. tos dvi dienos nuplauke sad.gif soooodas.. bet jau kaip smagu su tuo putplasciu dirbt bigsmile.gif vyrai daro karkasa o as pjaustau ir dedu bigsmile.gif nu fainai thumbup.gif dvi sunkiausias ir pacias nelygiausias sienas iveikem.. dabar jau lengviau bus.. tik kad oras nors nusisauk doh.gif
user posted image
Atsakyti
QUOTE(akvilyte @ 2007 07 10, 17:36)
nu bet ir oras  doh.gif  pradejom siltint.. tos dvi dienos nuplauke sad.gif soooodas.. bet jau kaip smagu su tuo putplasciu dirbt  bigsmile.gif  vyrai daro karkasa o as pjaustau ir dedu  bigsmile.gif  nu fainai  thumbup.gif  dvi sunkiausias ir pacias nelygiausias sienas iveikem.. dabar jau lengviau bus.. tik kad oras nors nusisauk  doh.gif
user posted image



Hi. O is kur gavote palistirena su grafitu, juodos spalvos. Kiek zinau jis lietuvoje nesertifikuotas.

As ir is ten noreciau jo gauti. Gal galima adresiuka i privata.
Atsakyti
QUOTE(LT_United @ 2007 07 10, 18:32)
Hi. O is kur gavote palistirena su grafitu, juodos spalvos. Kiek zinau jis lietuvoje nesertifikuotas.

As ir is ten noreciau jo gauti. Gal galima adresiuka i privata.

nu anokia cia paslaptis g.gif kauno sile pirkom.. http://www.kaunosilas.lt/ 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(palang-mamyte @ 2007 07 07, 17:15)
sveiki, nera ko diskutuoti polisterolas ar vata nes varza panasi nu polisterolas biski siltesnis vata kvepuoja, bet bijo dregmes. kaip besuksi + ir - rasi visur.
uz frezuota putu polisterola 10cm storio uz 1m3 moku 170lt(klaipedoje) jei daryciau vata iseitu 220lt uz 1m3 - va kur didzioji esme, o beto dabar taip lyja(pliaupia) tik polisterolas gali atlaikyti paliktas ant sienos  smile.gif
prisegu savo namuko foto



thumbup.gif grazu... As irgi uz polisteroli.. Ziurekite kas darosi. Mano sienos kaip kempine pramirkusios doh.gif

Bandysiu ir as ikelti nuotraukas prie archipelagines temos
Papildyta:
QUOTE(akvilyte @ 2007 07 10, 17:36)
nu bet ir oras  doh.gif  pradejom siltint.. tos dvi dienos nuplauke sad.gif soooodas.. bet jau kaip smagu su tuo putplasciu dirbt  bigsmile.gif  vyrai daro karkasa o as pjaustau ir dedu  bigsmile.gif  nu fainai  thumbup.gif  dvi sunkiausias ir pacias nelygiausias sienas iveikem.. dabar jau lengviau bus.. tik kad oras nors nusisauk  doh.gif
user posted image


hihiihihhi. Pati?? Pavarai thumbup.gif thumbup.gif thumbup.gif Gal i kursus man uzsirasyti lotuliukas.gif ???
Atsakyti
QUOTE(Dario @ 2007 03 30, 21:46)
As apskritai deciau neopora, jis buna EPS70. EPS 50 kaina kazkas apie 150Lt/m3 jei gerai pamenu, o laidumas kaip oro, lygtais 0,040-0,041. Neoporo - 0,030-0,032. 15cm ir jau turit 5 varza. kaina 190Lt/m3 mazmenine, didmenine susitarsite uz 180.


Pirma: Oro silumos laidumo koeficientas yra 0,02 W/mK, prie 20 laipsn. temperaturos ir tai siame oro tarpe negali vykti konvekciniai silumos mainai, t.y. negali oras judeti, tuomet jo silumos laidumas bus jau minetos vertes.

Antra: Neoporo lembda 0,03-0,032 kazkaip truputi gamintoju, tiekeju ar importuotoju reklaminis triukas. Buna tokiu kurie uzsiraso truputi i savo puse. Pamatavus pasirodo truputi kitokie rezultatai. XPS dar buna mazesnis, o kad EPS butu 0,03 kazkaip nelabai tikisi.

Kazkas auksciau minejo kad vata yra degi, stiklo gal ir kazkiek degi, kuri dazniau naudojama atitvaru garso izoliacijai, akmens vata palyginus su polistireniniu putplasciu yra daug kartu maziau degi. O kas geriau sienoje? Akmens vata ar polistireninis putplastis. Pasakyciau 50 - 50, apie abi medziagas gali pasakyt tiek teigiamu tiek neigiamu savybiu, reiketu ziuret konkreciu variantu, konkreti atitvara, tuomet galima priimt sprendinius, kuriuos paprastai priima konstruktoriai kurie atlieka viena is statinio projekto daliu.
Atsakyti
QUOTE(dariushas3 @ 2007 07 27, 18:28)
Pirma: Oro silumos laidumo koeficientas yra 0,02 W/mK, prie 20 laipsn. temperaturos ir tai siame oro tarpe negali vykti konvekciniai silumos mainai, t.y. negali oras judeti, tuomet jo silumos laidumas bus jau minetos vertes.

Antra: Neoporo lembda 0,03-0,032 kazkaip truputi gamintoju, tiekeju ar importuotoju reklaminis triukas. Buna tokiu kurie uzsiraso truputi i savo puse. Pamatavus pasirodo truputi kitokie rezultatai. XPS dar buna mazesnis, o kad EPS butu 0,03 kazkaip nelabai tikisi.

Nu jau kai prilyginot, tai net nejuokinga. jei jau lyginat tai lyginkit prie vienodu temperaturu, o ne prie skirtingu. Be to oro tikrai ne toks laidumas kaip pateiket, nes apsiltinimo medziagu tada turetu but geresnis. Oro projektinis laidumas 0.041mK/W, neoporo 0.032. O kas jum tikisi ar nesitiki tai cia kiekvieno asmeninis reikalas. Niekas neliepia pirkti. mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Dario: 29 liepos 2007 - 20:42
na šiltinsime visą namą, kitos išeities neturime, aš jau geriau gulėsiu ant grindų, bet šiltai....
namas statytas 1999m. tai dar niekas per daug nesistengė šildyti namų, o dabar tai krūva pinigų, bet saku, gal atsipirks.Ant putų polistirolo dėsim tinką tai nežinau kas mums ten gausis. Labiausiai tai kainos padus svilina g.gif

Atsakyti
Šiuolaikinėje statyboje juostinį (ir bet kokį kitą) pamatą patartina šiltinti tiek esant rūsiui, tiek jam nesant. Standartiškai pamatas be rūsio šiltinamas 5 cm storio izoliacinės medžiagos sluoksniu. Čia geriausiai tiks putų polistirolas ar pakietinta mineralinė vata. Tačiau..
Turi būti užkirstas kelias šalčio tiltams, jei to nebus, šiltinimas beprasmis.
Paprastai aiškinant: Įsivaizduokime šilumos izoliaciją apjuosiusią visą namą nuo stogo iki pamato ir apatinių grindų, kaip vientisą. Tai reiškia, kad stogo ir sienų, sienų ir pamato, pamato ir 1a grindų (kalbėkime apie variantą be rūsio) izoliacijos turėtų būti tikrąja ta žodžio prasme susijungusios viena su kita, sudaryti vientisą izoliaciją. Taip būtų idealu. Tokiu atveju turėtume visą namą "įvilktą" į šiltą rūbą.
Tačiau ne kiekvienu atveju yra techninė galimybė tą visišką vientisumą gauti, o kartais net neįmanoma. Ypatingai tada, kai kalbame būtent apie pamato ir 1a grindų izoliacijų suvedimą.
Imkime mūrinį pastatą. Dažniausiai pamatas šiltinamas iš išorės. Imkime 5 cm storio izoliacinę medžiagą, o kiek cm izoliacinės medžiagos įleisti į žemę labiausiai apsprendžia vidaus grindų aukštis (altitudė).
Šiltinimo medžiagą leiskime į žemę tiek, kad tarp šios medžiagos apatinės dalies (kuri atsidūrė žemėje) ir vidaus grindų izoliacinės medžiagos apatinės dalies statmenai horizontui būtų ne mažiau kaip 70 cm arba jei leidžia galimybės daugiau. Šituo atveju įšalas, kad pasiektų 1a kambario grindų ir sienos sandurą turėtų įveikti 70 cm, o tai nemažas atstumas.
Dabar įsivaizduokime jei pamato nešiltintume. Šalčiui reikėtų įveikti tik sienos storį, o tai šalčiui ne kliutis. Tad jei patalpoje turėtume 20 lapsnių, o tarkime šaltis per sieną iki kambario per neapšiltintą grindų sienos sandųrą ateitų apie 11 šilumos, gauname šalčio tiltą, automatiškai susidaro salygos kondensatui, drėgmei ir grybams sienų apačioje.
Apšiltinus pamatą, šio izoliaciją suvedame su sienos izoliacija (10 ar 15 cm storio), kylame auktyn ir pastarają suvedame su stogo izoliacija taip tarsi apjuosdami visą namą.
Tai yra tik vienas variantas, kai pastatą šiltiname iš išorės, bet bet kuriuo atveju turime vadovautis tuo pačiu principu - konstrukcijų sandūrose nepalikti šalčiui kelio.

ND
Atsakyti
QUOTE(ND_ @ 2007 12 14, 23:08)
Šiuolaikinėje statyboje juostinį (ir bet kokį kitą) pamatą patartina šiltinti tiek esant rūsiui, tiek jam nesant. Standartiškai pamatas be rūsio šiltinamas 5 cm storio izoliacinės medžiagos sluoksniu. Čia geriausiai tiks putų polistirolas ar pakietinta mineralinė vata. Tačiau..
Turi būti užkirstas kelias šalčio tiltams, jei to nebus, šiltinimas beprasmis.
Paprastai aiškinant: Įsivaizduokime šilumos izoliaciją apjuosiusią visą namą nuo stogo iki pamato ir apatinių grindų, kaip vientisą. Tai reiškia, kad stogo ir sienų, sienų ir pamato, pamato ir 1a grindų (kalbėkime apie variantą be rūsio) izoliacijos turėtų būti tikrąja ta žodžio prasme susijungusios viena su kita, sudaryti vientisą izoliaciją. Taip būtų idealu. Tokiu atveju turėtume visą namą "įvilktą" į šiltą rūbą.
Tačiau ne kiekvienu atveju yra techninė galimybė tą visišką vientisumą gauti, o kartais net neįmanoma. Ypatingai tada, kai kalbame būtent apie pamato ir 1a grindų izoliacijų suvedimą.
Imkime mūrinį pastatą. Dažniausiai pamatas šiltinamas iš išorės. Imkime 5 cm storio izoliacinę medžiagą, o kiek cm izoliacinės medžiagos įleisti į žemę labiausiai apsprendžia vidaus grindų aukštis (altitudė).
Šiltinimo medžiagą leiskime į žemę tiek, kad tarp šios medžiagos apatinės dalies (kuri atsidūrė žemėje) ir vidaus grindų izoliacinės medžiagos apatinės dalies statmenai horizontui būtų ne mažiau kaip 70 cm arba jei leidžia galimybės daugiau. Šituo atveju įšalas, kad pasiektų 1a kambario grindų ir sienos sandurą turėtų įveikti 70 cm, o tai nemažas atstumas.
Dabar įsivaizduokime jei pamato nešiltintume. Šalčiui reikėtų įveikti tik sienos storį, o tai šalčiui ne kliutis. Tad jei patalpoje turėtume 20 lapsnių, o tarkime šaltis per sieną iki kambario per neapšiltintą grindų sienos sandųrą ateitų apie 11 šilumos, gauname šalčio tiltą, automatiškai susidaro salygos kondensatui, drėgmei ir grybams sienų apačioje.
Apšiltinus pamatą, šio izoliaciją suvedame su sienos izoliacija (10 ar 15 cm storio), kylame auktyn ir pastarają suvedame su stogo izoliacija taip tarsi apjuosdami visą namą.
Tai yra tik vienas variantas, kai pastatą šiltiname iš išorės, bet bet kuriuo atveju turime vadovautis tuo pačiu principu - konstrukcijų sandūrose nepalikti šalčiui kelio.

ND


thumbup.gif aciu, labai geri patarimai thumbup.gif
Atsakyti
QUOTE(ND_ @ 2007 12 15, 00:08)
Turi būti užkirstas kelias šalčio tiltams, jei to nebus, šiltinimas beprasmis.
Paprastai aiškinant: Įsivaizduokime šilumos izoliaciją apjuosiusią visą namą nuo stogo iki pamato ir apatinių grindų, kaip vientisą. Tai reiškia, kad stogo ir sienų, sienų ir pamato, pamato ir 1a grindų (kalbėkime apie variantą be rūsio) izoliacijos turėtų būti tikrąja ta žodžio prasme susijungusios viena su kita, sudaryti vientisą izoliaciją. Taip būtų idealu. Tokiu atveju turėtume visą namą "įvilktą" į šiltą rūbą.

Tai yra tik vienas variantas, kai pastatą šiltiname iš išorės, bet bet kuriuo atveju turime vadovautis tuo pačiu principu - konstrukcijų sandūrose nepalikti šalčiui kelio.

ND


mes ruošiamės taip ir daryti, kaip jus sakot, apšiltinti namą iš lauko ir pamatus.... pamatai mūsų aukšti, ir yra viena bėda - namas stovi drėgnoj, molingoj vietoj. po juo renkasi drėgmė. pamatuose buvo padarytos ventiliacinės angos. apšiltinus putu polistirenu pamatai bus izoliuoti, ar nekils grėsmė kad name bus drėgna? ką patartumėt?
Atsakyti
QUOTE(zuikis5 @ 2007 12 19, 17:14)
mes ruošiamės taip ir daryti, kaip jus sakot, apšiltinti namą iš lauko ir pamatus.... pamatai mūsų aukšti, ir yra viena bėda - namas stovi drėgnoj, molingoj vietoj. po juo renkasi drėgmė. pamatuose buvo padarytos ventiliacinės angos. apšiltinus putu polistirenu pamatai bus izoliuoti, ar nekils grėsmė kad name bus drėgna? ką patartumėt?



sunku butu pasakyti situacijos sprendima nematant, bet tais atvejais kai po namu auksti gruntiniai vandenys (beje mano sklype taip ir yra (apie 2 m. gylyje beveik nuolat vanduo, pavasari kyla dar auksciau ir mano rusys, kurio lubos 1.90 virsdavo baseinu)) arba dregme laikantis (pvz. molingas) gruntas, yra du sprendimo budai: drenazas ir/arba hidroizoliacija. Hidroizoliacija reiketu daryti bet kuriuo atveju, esant bet kokiam gruntui, o del drenazo butu galima pagalvoti (pagal situacija).
minite, kad pamatas aukstas, todel 1a grindys turetu buti virs zemes lygio. jei taip, tai grindu pogrindiniame sluoksnyje reiketu pilti skaldos (si atliktu drenazo fukcija) virs jos grunta kietinti smeliu ar zvyru, tada kloti hidroizoliacijos (paprasciausia medziaga polietilenas) sluoksni, veliau galima pabetonuoti kelis cm sluoksni (del grauziku ir tvirtumo), siltinti pvz. polisteriniu putplasciu ir betonuoti virsutini sluoksni. Cia pagrindine dirvos dregmes atkirtimo f-ja atliktu polietileno plevele. Be abejo yra ivairiu kitu hidroizoliaciniu medziagu, dangu ir pan., bet nesiplesiu.
Na o pamato ventiliacines angas (kiek suprantu jos yra zemiau grindu lygio) siulyciau palikti isvedus vamzdelius i isore pro siltinimo medziaga. Itariu jei jos buvo padarytos, matyt neveltui.
Zinoma turi buti hidroizoliuotas pamatas (pvz. bitumine mastika), hidroizoliuotas muras nuo pamato.
Jei grindys zemiau pamato (kas butu keista) reiketu hidroizoliuoti pamata ir is vidaus.
Atsakyti