Nenoriu trukdyti vyrui gyventi toliau - Puslapis 2 - Kai įsimaišo trečias...

Sapoznike

Atkaklus dalyvis

Sapoznike

Atkaklus dalyvis

2013-07-23 07:15

23 liepos 2013 - 07:15

Tai zinoma, negi gadinsi dabar ir jo, ir savo gyvenima.. Ir taip jau pakankamai viskas pagadinta Dabar reikia greiciau susirinkti save

QUOTE(*Change* @ 2013 07 22, 20:24)

Sunkiausia susitaikyti su tuo,kad tikrai viskas baigta,kiek suprantu,tu jau ta padarei

,o toliau bus lengviau ir lengviau

.Juk pati sakai,kad jau senai buvo blogai,kas is to,kad gris,ir vel veliau blaskysis,turi suprasti,kad jums kartu nebus gerai,nei jis bus laimingas,nei tu,tavo laime dar tik laukia taves,pamatysi

<{POST_SNAPBACK}>

maja32

Atkaklus dalyvis

maja32

Atkaklus dalyvis

2013-07-23 08:25

23 liepos 2013 - 08:25

QUOTE(Sapoznike @ 2013 07 21, 13:58)

Sveikos,
gal teisit, o gal ir ne

Skiriuosi su vyru, greitai viskas bus padaryta. Turim metuku vaikeli. Mano vyras (vis dar ofcialus vyras) turi drauge, su kuria leidzia laika, kuria myli ir su kuria nori ateities. As tikrai suprantu, nepriestarauju, netrukdau, nors ir be proto sunku su tuo susigyventi. Kankina pyktis, noras trukdyti, nervinti ji (ir ja, zinoma). Tikrai to nedarau samoningai, gal kartais netycia gaunasi visgi....

Kaip tai isgyvendinti? Kaip jauciates jus, mano likimo drauges?

Nenoriu nei pati zemintis, nei uzstrigti tokioje pakopoje.

<{POST_SNAPBACK}>

Skaitau jusu istorija ir matau save, savo situacija (lygiai pries metus), tik tada vaikui buvo 3 men. Visko buvo, bandymo gelbeti santuoka ir t.t., bet jis isejo pas kita, nors aiskino, kad nieko neturi. nenorejau nei kersyti, nei trukdyti. Tada lb pasineriau i darba, dirbau iki negalejimo plius auginau vaikuti. tai padejo, negrauzti saves, negalvoti, negaileti saves.
Tik rodos zinojau, kad manes smugis lauks kada nors, kai juos pamatysiu kartu. ir jis atejo po metu. Db mano stadija tokia ir pykcio, ir nuoskaudu, ir asaru. aisku viskas vyksta viduje many, niekas to nemato. Bet praejo metai ir jauciu, kad nelabai man pagerejo. Neina tos meiles per sekunde nutraukti. Nepadeda ir tai, kad ji nuolat matau, ne ateina aplankyti vaiko.
Mano beda, kad neiseinu i zmones, nera, kur palikti vaiko, kad nors kazkiek prasiblaskyti, gal su kuo kavos isgerti...

Sapoznike

Atkaklus dalyvis

Sapoznike

Atkaklus dalyvis

2013-07-23 08:34

23 liepos 2013 - 08:34

Laikykites maja32...

Gal jau nebemylite, o tik nuoskaudos, pyktis islindo? Zinot, taip buna, kai neturi (ir nebegali tureti), tada labai sukyla emocijos, ego ir pan. Netraktuokite tu jausmu, kaip meiles... Kaip kazkuri cia rase, vistiek nebegaletumete buti kartu (as bent jau tikrai ne)

Ech, kaip as jus suprantu, net skauda

As su jumis

Issiskyrete oficialiai?

QUOTE(maja32 @ 2013 07 23, 09:25)

<{POST_SNAPBACK}>

maja32

Atkaklus dalyvis

maja32

Atkaklus dalyvis

2013-07-23 08:39

23 liepos 2013 - 08:39

QUOTE(Sapoznike @ 2013 07 23, 08:34)

Laikykites maja32...

Ech, kaip as jus suprantu, net skauda

As su jumis

<{POST_SNAPBACK}>

laikausi

gali buti kad tai nuoskaudos, pyktis, nors negaliu teigti 100 proc., kad jo neemyliu. gal tiesiog po truputi sveikstu nuo tos meiles....

ir lb tikiuosi, kad kada nors galesiu i ji ziureti, kaip i vaiko teva, be jokiu jausmu, emociju, kai neislys jokie prisiminimai ir t.t.
Aciu jums

ne, oficilaiai dar neissiskyrem. is pradziu tiek kliedejo, kad nori greit issiskirti ir t.t. buvau ir pas advokata, viska sutarem ir preleminaria sutarti sudarem kas kam. bet kazkaip jis tilo tilo ir nutilo. galit durninti mane kvailinti kodel to nepdarau. Nezinau

nezinau ar tikiuosi ir ar noriu buti kartu.

Sapoznike

Atkaklus dalyvis

Sapoznike

Atkaklus dalyvis

2013-07-23 08:47

23 liepos 2013 - 08:47

Palengvetu susitvarkius, manau

As laukiu tos dienos, kai jau bus viskas

QUOTE(maja32 @ 2013 07 23, 09:39)

laikausi

gali buti kad tai nuoskaudos, pyktis, nors negaliu teigti 100 proc., kad jo neemyliu. gal tiesiog po truputi sveikstu nuo tos meiles....

ir lb tikiuosi, kad kada nors galesiu i ji ziureti, kaip i vaiko teva, be jokiu jausmu, emociju, kai neislys jokie prisiminimai ir t.t.
Aciu jums

nezinau ar tikiuosi ir ar noriu buti kartu.

<{POST_SNAPBACK}>

Sapoznike

Atkaklus dalyvis

Sapoznike

Atkaklus dalyvis

2013-07-23 21:01

23 liepos 2013 - 21:01

Kaip daznai leidziat matytis su vaiku?

maja32

Atkaklus dalyvis

maja32

Atkaklus dalyvis

2013-07-23 22:06

23 liepos 2013 - 22:06

QUOTE(Sapoznike @ 2013 07 23, 21:01)

Kaip daznai leidziat matytis su vaiku?

<{POST_SNAPBACK}>

as neriboju laiko, kiek nori, tiek mato, pakankamai daznai.

Sapoznike

Atkaklus dalyvis

Sapoznike

Atkaklus dalyvis

2013-07-24 07:41

24 liepos 2013 - 07:41

Mes tai esam susitare, kuriomis dienomis, bet irgi daznai. Tik as visai nenoreciau pati su juo bendrauti ir jo matyti. Stengsiuos, kad jis neleistu laiko musu namuose, o geriau vaika pasiimtu. Kam man tie nervai

QUOTE(maja32 @ 2013 07 23, 23:06)

as neriboju laiko, kiek nori, tiek mato, pakankamai daznai.

<{POST_SNAPBACK}>

Ramunita

Super senbuvis

Ramunita

Super senbuvis

2013-07-24 10:41

24 liepos 2013 - 10:41

sirdyje ir smegenėlese skirybos su žmogum,kurį mylėjai (o gal dar ir myli) vyksta palaipsniui,visi jie jausmai-ir pyktis,ir pagieža, ir keršto norėjimas visai normalu. tiesiog visą tai reikią išgyventi ir tiek.
Turiu draugę,kuri visą taiperėjo,iš praždių labai verkė,paskui labai pyko,niekino,kerštaut norėjo (nu bet nieko tokio nedarė,tik norėjo),dabar tam žmogui visiškas abejingumas,o tas abejingumas atėjo tada,kai jinai tikrai nustojo jį mylėti,nes... visgi netgi jaučiant neapykantą žmogui,kurį kažkada mylėjai,dar yra ir tas meilės jausmas kažkur šalia. O vakai jau palieki abejinga,tai nebegraudina ir nebejaudina nei jo kažkada statyti pasakų rūmai,nei tas faktas,kad tie rūmai sugriauti nepataisomai. Bet tam abejingumui reikia laiko. Mano draugei reikėjo nemažai,gal kokių 4 metų.

Olytee

Atkaklus dalyvis

Olytee

Atkaklus dalyvis

2013-07-24 13:54

24 liepos 2013 - 13:54

laba diena,
labai,tikrai labai retai komentuoju tokiose temose, bet šįkart negaliu nutylėt. Medalį jums įteikčiau, tikrai. kiek daug moterų žlugdo sau ir vaikams gyvenimus, kankinasi, tūkstantąjį kartą aiškinasi su vyru, kuriam jau nerūpi niekas visiškai, žeminasi, kerštauja. žodžiu gyvena ne savo, o svetimą gyvenimą, jėgas ir mintis atiduodant tam, kuris to nevertas. o jūs - šaunuolė. pavyzdys visoms panašią situaciją išgyvenančioms moterims. jūsų vaikutis dar mažas, būtinai susirasite vyrą, kuris mylės ir jus ir jūsų vaiką. kad skaudu - tai suprantama, turite ir šį etapą praeiti, bet tikrai tikiu, kad laikas (ir, kaip jau rašė, nauja pažintis) išgydys jūsų širdį. linkiu jums šito nuoširdžiai

maja32

Atkaklus dalyvis

maja32

Atkaklus dalyvis

2013-07-24 21:00

24 liepos 2013 - 21:00

QUOTE(Sapoznike @ 2013 07 24, 07:41)

<{POST_SNAPBACK}>

As irgi nenoriu, kad jis butu namuose, noriu kd pasiimtu pas save, nes dar vis sunku ji matyti taip aarti saves

flight

Neaktyvus dalyvis

flight

Neaktyvus dalyvis

2013-07-24 23:57

24 liepos 2013 - 23:57

QUOTE(maja32 @ 2013 07 24, 22:00)

As irgi nenoriu, kad jis butu namuose, noriu kd pasiimtu pas save, nes dar vis sunku ji matyti taip aarti saves

<{POST_SNAPBACK}>

Ten dadar - kita moteris, matomai, pati dar savo vaikų neturinti. Ar esate tikra, kad jūsų vaikui ten gerai, kad jis jaučiasi ne "trečias nereikalingas"?

Pabūsiu pesimiste ir parašysiu - kai kurioms moterims šis skausmas nepraeina (žinau pavyzdžių).
Bet reikia tikėtis nepapulti į tą liūdną procentą.. Gyvenimas ir šalia esantys negali būti prognozuojami ir neateina pas mus su garantiniais lapais...Priimi meilę - tuo pačiu tenka priimti ir galimą išsiskyrimą. Ir, iš kitos pusės - jei pamilai tą žmogų, vadinasi, yra šansas, kad galėsi pamilti ir kurį nors kitą. Ateityje.
Viskas praeina, ir viskam - savas laikas...

Laikykitės

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis