Šiandien dalį dienos skiriame ratams. Iš pat ryto važiuojame į draugų servisą jų miestelyje. Pasirodo, atostogos, servisas nedirba ir nedirbs visą savaitę. Va taip va. Pavažiuojame iki padangų parduotuvės- jie tokių neturi, ir sako, kad jei turėtų, tai nebent tik rytoj. Yra pasiūlymas nuvažiuoti iki už kelių kilometrų esančio miestelio. Važiuojame ir patenkame į Opel atstovybę. Mūsų draugas irgi nori tuo pačiu palikti savo automobilį, kad pažiūrėtų jam kažkokį nepatinkantį dalyką. Mūsų mašiniukas apžiūrimas, surandami kompiuteryje ratai, užsakomi ir galime ramiai palikti automobilį. Draugo mašinėlė per tą laiką sutvarkyta, galime ramiai važiuoti namo, mums bus paskambinta.
Grįžę pusryčiaujame ir iš karto po pusryčių sulaukiame žinios, kad mašina jau gatava. Atvažiuoja ir draugai iš Vokietijos, turim planų kai kur dar palėkt, tad visa kavalkada važiuojam iki serviso. Nukrenta akmuo nuo pečių, ratai nauji, galėsim ramiai grįžti namo.
Reikia paskubėti, nes norime dar užsukti į pernai lankytą parduotuvėlę pas ūkininkus. Jiems paskui pietų pertrauka. Perkam kas dešryčių, kas šnapso, kas mėsytės rūkytos, o draugai iš Vokietijos marinuotų kepsniukų sau vakarienei. Šįmet pirkom ir riešutinio snapso. Jau koks stebuklingas skonis- pasilikau sau, ne vyrų gėrimas. O vienos dešrytės šį kartą macnos pasitaikė, tokios aštrokos.
Grįžtam į BadHall . Pasivaikštom po parką, patį miestelį ir nukrentam neilgam į bariuką alaus ir radlos.


Vokiškieji draugai ruošiasi aplankyti Kremsmiunsterio vienuolyną ( mes esam jį lankę). Ačiū jiems širdingas už tai, kad atvažiavo ir tuo pačiu pašefavo ir su savim į ekskursiją paėmė ir mūsų bendrakeleivius. Gaila tik, grįžę, nepasilieka pietų, bet tikimės, kad ir vėl ne taip už ilgo su jais pasimatysime.
Su bendrakeleive po pietų dar spėjame perbėgt parduotuves, nes reikia šio bei to, ir dar dovanų.
Einame anksčiau miegoti, nes ryt vėl anksti keltis. Mūsų svetingųjų šeimininkų irgi laukia kelionė- jie važiuoja į Lincą susitikti su jos seserimis, kurios plaukia kruizą Dunojumi ir su kuriomis nesimatė 11 metų.
13 diena Austrija- Lenkija.
Išvykstame. Pakeliui užsukam į išparduotuvių miestelį Parndorf netoli Vienos.


Ir paskui ilgas ir nelabai įdomus kelias iki mūsų nakvynės vietos netoli Varšuvos. Su tais ratais, tai tiesiog paranoja. Bet koks garsas nuo asfalto nelygumo ir jau viskas, klausa įtempta. Bet paskui ramini save, padangos naujos, normalioj atstovybėj ir šaly tvarkyta. Pakeliui Čekijoj sutojame nusipirkti marilku šviežios, kvepiančios ir pigios

bei pavalgyti sriubos. Čekija dar palydi karščiu, o jau Lenkijoj vakarop darosi žvarbu. Nakvynės vietą, kaip visada pasiekiam apie vidurnaktį. Ir kaip ir visada, dar paplepam su šeimininke apie gyvenimą. Jos sūnus lankėsi Toskanoj ir prie Gardos ežero, tad pomėgiai sutampa, tai kalbos vėl galėtų būti visą naktį.
Ir, aišku, šitie draugeliai laukia kiekvieno atvykusio

Papildyta:
14 diena
Lenkija- Lietuva
Kaip visada skaniai papusryčiaujam, dar kiek pasišnekam su šeimininke ir vėl į kelią.
Tvarkosi jie vis gražiau, kiekvieną kartą randam naujų balvonėlių






Brūžinam iki Varšuvos. Kaip visada, krentam apsipirkti maisto ir ko dar trūksta prekybos centre. Užsiplepėjus pravažiuoju posūkį, nors Vyciokas ir nervuojasi, tad tenka riedėti gabaliuką per Varšuvą. Bet kažkaip labai greit per ją susisukom. Pakeliui kažkokiam kabakėly papietaujam ir vakarop pasiekiam namučius.
Gaila, bet atostogų praktiškai nebelieka ir po kelių dienų tenka kulniuoti į darbą
