Fotografijos pradžiamokslis

... o savaitgalio tema bus?...

gal ralis?

Dekui Suknele pabandysiu pasviesint. As dabar ziuredama i sia nuotrauka labai noreciau galva pasukt link juros, kad ne i objektyva ziureciau, bet tada atrode, kad taip reikia


Dekui Vyro foto man kartais atrodo, kad gal virsaus per daug, bet bijau, kad apkarpydama per daug suspausiu


Gal galima konkreciau?





Dekui


Gal Maggie paskelbs Nors dabar mazokai dalyvaujanciu. Man labai patinka savaitgalines temos, bet dabar visus savaitgalius dirbu, tai laiko nelieka sudalyvaut

Gizzy, na tiesiog nieko ypatingo .


Gal zinot su kuria programa galima rasyti lietuviskom raidem ant foto ? Su PhotoScape parasau lietuviskom, o ant nuotraukos nebelieka lietuvisku ...
Aciu.

( )

***
Tikiuos, kad Maggie nepasiduos spaudimui ir nenubaus mūsų raliu Šį savaitgalį liksiu tik su muiline, bet jei tema gerai taukštels per fantaziją, neatmetu galimybės sudalyvauti Beje, įstabų, truputį foggyšką peizažą mačiau sėdėdama pirty - rūkas sėlino pievom ant pirštų galiukų, keisdamas viską aplink, skandindamas medžius, pievoj varlinėjančius gandrus, ribą tarp dangaus ir žemės. Akimirką svarsčiau, gal čiupt fotiką ir nuogai basai pasileist į tą pievą. Bet nepasileidau (pasileidimas juk nuodėmė )

***
Na, jo, R.Kavos komentaras apie Gizzy foto irgi belekoks Tad lygiosios

na taip

Aisku galim kabinetis, bet man vat grazu

Gizzy - man irgi norisi žvilgsnio į jūrą, bijojau išsižioti, kad vėl per nosį negaučiau

Matyt kazka busiu praleidus, nes nezinau kodel turetum per nosi gaut

Emocija gal ir graži, bet neįtikina pilnai.. nuvagia dėmesį kiti dalykai: dangaus gerokai per daug, apačios per mažai, norisi truputėlį viską patraukti dešinėn pusėn. J/b kažkoks neaiškus, pilkokas, kai kur įspūdis, kad padegę. Su oda problemos, atreipk dėmesį į mergaites rankas, plaštaką. Vienu žodžiu, belekaip .
Juokauju.
Pafantazuojant, dar norėtųsi, kad moters rankos taip pat kalbėtų kaip ir mergytės
Na, ir logo per riebus mano subjektyvia nuomone

Kaip malonu savo gerves matyti
Vetra 123, negaliu nepagirti, puikiai patobulėjai, 3 ND ypač

(tikiuos, stuburas ir imunitetas nėra silpni? )

Yra tokie budintys posakiai, kaip kad "kiek žmonių, tiek nuomonių", "dėl skonio nesiginčijama", "kiekvienam savo" ir t.t. Tebūnie. Bet pasitaiko atvejų, kai net lakiausia vaizduotė ir atsižegnojimas nuo šališkumų menkai tegelbsti, kai vis tiek sunku patikėti, kad tokie vaizdai (kaip ir paveikslai iš gintarų, pliušinės širdelės ir pan.) vis tik turi savo nišą, paklausą, gerbėjų būrelį. Bet juk turi, tą puikiai įrodo autorės prierašas "man vat gražu". Į tai galiu atsakyti, atleisk, tik antonimų krūva
Negražu man, pigu, juokinga, noris paklausti - tu čia rimtai, a? Gana sunkiai įsivaizduoju situaciją, kai prilipdyti angelų sparnai (ar pan. analogai) priverstų žagtelėti, sukutentų kažką paširdžiuose, perkeltų į kitas dimensijas, panardintų į svaigų sapną. Mano galva, su butaforija apskritai itin slidus reikalas, nes ji - tiesmukumas, paviršius, kažkokia gan įkyri paaiškinamoji iliustracija, išnaša, pabaksnojimas pirštu. O man norisi rebusų, poteksčių, subtilių užuominų, klaidžių vingių, vandenženklių... Tarkim, kas liktų iš Ka seserijos, jei ji būtų metusi šalin visus savo įmantrius instrumentus ir tas seseris elementariausiai aplipdytų širdučių griliandomis..? Esu įsitikinusi, tas pats ir su angelais. Ir be karnavalinių sparnų įmanoma sukurti kažką angeliško, pasitelkiant ne daiktines priemones, o jausmą, judesių plastiką, nežemiško grožio šviesą, išsinėrus iš odos, įsijautrinus iki pamišimo, skverbiantis į gelmes, švelniai iškeliant pasąmonės slėpinius, juos apnuoginant, apglostant, apdainuojant... Viso to čia nėra ir nebus, net jei sparnuotumo padvigubintum, net jei virš galvų patupdytum žaižaruojančius nimbus, net jei iš to prasivėrusio dangaus leistųsi visas angelų choras su dirigentu viešpačiu priešakyje
Ok, palikim tuos sparnus. Mergaitė - pusė bėdos, pasistiebusi, apsikabinusi, lyg ir tvarka su ja (nors, būsiu atvirai, jei tai būtų mano vaiko fotosesija, šis kadras man nepasirodytų itin malonus, nes mergaitė su tais sparnais, ilgesingu apsikabinimu ir bučiniu vis tik asociuojasi su atsisveikinimu, negrįžimu, liūdesiu, netgi išnykimu...). O moteris? Visa savo esybe, kūno kalba ji rodo atsitolinimą, susvetimėjimą, gana vangų atsiliepimą į mergaitės jausmus. Ypač kliūna už nugaros atmestos rankos, kurios, pagal logiką, turėtų tiestis į mergytę, apgaubti ją meile ir šiluma - dėl šių neatitikimų linksmas moters nusiteikimas man skamba it sardoniškas juokas. Ranka, beje, ir šiaip ūkiška, negrabi, nerangi, dramblota dėl tokios padėties.
Niekaip nepateisinamas griūnantis horizontas, nukąsta apačia, akis badanti kokybės stoka (RK, ar ne metas jau būtų bent techninę pusę pateikti be didesnių priekaištų..?). J/B pilkas kaip vargo pelė, išblukęs, neraiškus, nekontrastingas, Prasivėręs dangus turėjo būti foto vinis, bet spragtelėta taip, tarsi tie dangaus vartai būtų lyg tarp kitko, smulkmena kažkokia, atsitiktinai patekusi į šį paveikslėlį. Oda - negerai. Kompozicija - tavo megstamas žodis - belekokia. Logotipas - mokyklinukiškas.

Tiek iš manęs išbandymų Tavajam stuburui Bet ačiū, kad įdėjai, pagyvinai gerokai apspangusią temą ir davei progos pačiulbėti nečiulbėt negalinčioms lakštingaloms