QUOTE(Ledireal @ 2014 01 14, 13:58)
O tai ką Jūs sakėt paskambinus į įmonę? Su kuo kalbėjot?
Nes manęs administratorė (arba tas kas ragelį pakelia) paklausia Kas skambina ir kokių klausimų, kai pasakai sako darbuotojų nereikia arba siųskit savo cv ir viskas, su nieko kitų nesujungia. Na pavyzdžiui su personalo specialistų ar vadovu. Ir be to paštą pasako bendrą t.y. info....
Gal man sekėsi?
Tiesa, aš jau nebesu visai jauna (nors širdy niekada ne ruduo

) Gal dabar darbo rinkoje daug kas pasikeitė.
Aš ištekėjau ir pagimdžiau, būdama labai jauna, neturėjau ir 20 metų (buvo gūdūs 91-ieji). Aišku, išsilavinimas mano buvo tik vidurinis, mama dėl tokio "prisižiadimo" (neplanuoto nėštumo) labai pyko, nes buvo įsitikinusi, kad "susigadinau gyvenimą", tad praradau galimybę tinkamai išnaudoti savo įgimtus gabumus. Būdama nėščia įsidarbinau eiline valytoja reabilitacijos ligoninėje, vien tam, kad gimus vaikui gaučiau išmokas.
Pagimdžiusi išėjau trims metams vaiko auginimo atostogų. Bet vis tiek padirbėdavau tai padavėja, tai pardavėja. Tais laikais dar nebuvo pažabotas nelegalus nedarbas. Bet kai artėjo vaiko priežiūros atostogų pabaiga, aš paskambinau į regioninę televiziją ir pasakiau, kad turiu idėjų naujoms laidoms. Ir mane pakvietė pokalbiui! Po savaitės apmokymų aš tapau vietinės reikšmės TV kanalo žvaigžde
Po to įsidarbinau Palangos laikraščio redakcijoje. Be jokio išsilavinimo. Tiesiog atėjau, pasakiau, kad noriu ir galiu, parašiau bandomųjų straipsnių ir priėmė.
Paskui įsidarbinau didžiausioje radijo stotyje Vilniuje. Irgi paskambinau, pakvietė, pabandė, priėmė.
O iki šiol, jei noriu ką nors keisti, tik pažįstamų pasiklausinėju, feisbuke pasiskelbiu, gal kas ieško, tada vėl tiesiai skambinuosi ir tariuosi.
Bet yra vienas BET. Manau, kad sėkmę lėmė ir lemia tai, kad aš tiksliai žinau, kokį darbą noriu dirbti. Tai yra neieškau bet kokio darbo, o tik tokio, kuris man teiktų malonumą. Dėl to ir potencialius darbdavius buvo paprasta įtikinti, juos sužavėdavo tas didelis spirgėjimas, entuziazmas

Nes visada ateidavau su pasiūlymais, ką konkrečioje įmonėje keisčiau ir kuo pati galėčiau prisidėti.
Krizės metais dirbau Turkijoje gide. Irgi praėjau didelį konkursą. Todėl, nusiuntusi CV, pažįstamos paprašiau patarpininkauti, kad mane pakviestų į pokalbį. Tiesiog buvau įsitikinusi, kad po pokalbio aš tą darbą gausiu. Ir gavau
Didesnėse įmonėse laimę bandyčiau ne per patį direktorių, o per skyriaus vadovą. Pasistengčiau gauti jo kontaktus ir paskambinčiau