Svočių nameliai LIV

Taip, tai vienas ir tas pats...pasigilinus giliau,karvojus išties visai ką kitą reiškia, (ne tortą)...nūdienai iš to žodžio mes atsinešėm tik skylę torte, kur dedamas butelaitis

radau siektiek info apie Karvoju reik tik siektiek pagoooglint

O iki tol - pluoštelis įdomios informacijos apie tradicinį karvojų:

Vienu žymiausių vaidmenų vestuvių apeigose tenka karvojui. Tai vestuvių apeiginė duona, turinti magišką galią. Ją kepant imamasi įvairių burtų - į tešlą pilama degtinė, kad jaunavedžių gyvenimas būtų linksmas, ant duonkepės uždegamos penkios žvakės, kad gyvenimas būtų šviesus.

Karvojus - būsimos jaunavedžių gerovės, buities, gyvenimo ir duonos simbolis. Senoliai sakydavo, kad karvojus turi sverti 9 mieras, būti iškeptas iš 7 rėčių miltų, gautų iš 7 stogų, išstovėjusių 7 metus.

Prie šių miltų turi būti pridėta 7 statinėlės sviesto ir 7 kapos kiaušinių. Vanduo, pasak dainos, turįs būti iš 3 šventų upių.

Į karvojaus vidų dedama pora kiaušinių ir pinigas - vaisingumo ir turtingumo simboliai.

Karvojus supintas iš tešlos tarsi kasa, simbolizuojanti nuotakos jaunystę, nykstančią su karvojaus suvalgymu.

Pyrago viršų puošia paukštukai (rojaus paukščių simbolis, kurie savo sparnais karvojų maišė), mėnuliai ir žvaigždutės (jie turi šviesti jaunavedžiams jų gyvenime), kryžiukai (reiškė naujo gyvenimo palaimą), rūtos, statinėlės, karvutės (turėjo simbolizuoti pasisekimą ūkyje), gėlės, šakutės ir t. t.

Ant karvojaus kadaise būdavo statomos ir dvi lėlės, papuoštos įvairiais popierėliais. Jos vaizdavo arba senovės namų dievukus, arba pačius jaunavedžius.

Senosios kepimo tradicijos

Paprastai karvojus kepamas porą dienų prieš vestuves. Jį kepa ištekėjusios ir visų gerbiamos moterys.

Prieš pradedant darbą, kreipiamasi į gimdytojus, ar su Dievu leis karvojų daryti ir namus linksminti.

Tada vidury pirkios stato lovį arba duonkepę (vieta, kur kepama duona) ir pradeda darbą.

Dirbdamos moterys geria degtinę, kurios dalį pila į tešlą, kad karvojus būtų linksmas, paskui šoka, dainuoja.

Paprastai į duonkepę miltus pila motina arba krikšto motina. Taip jos į vestuves kviečia Dievą.

Pasak senolių, karvojų reikia kepti saulėtą dieną. Kai kuriose apylinkėse karvojų kepa naktį, iki aušros. Kai tešla jau parengta, ją apdengia skara, o piršlys pakelia duonkepę iš keturių pusių (ją pakelia į šiaurės, pietų, rytų ir vakarų puses), kad visos merginos ištekėtų.

Kol tešla pasikelia, visi valgo, geria, šoka ir dainuoja. Tešlai pasikėlus, daro karvojų.

Pirmas dvi saujas išima kryžmai, iš kurių daro jauniesiems mažus karvojus. Paskui apdengia suolą balta paklode, ant kurios apverčia duonkepę, o ant jos deda kryžmai šiaudus, ant viršaus deda tešlą ir dirba karvojų.

Padirbę ir papuošę deda karvojų ant naujos lopetos (kepimo įrankis) ir dainuodami “lada, lada” sodina į krosnį. Paskui šoka su lopeta, muša triskart į lubas arba slenkstį ir išmeta lopetą ant stogo.

Karvojininkės ir piršlys pakelia duonkepę į viršų, suduoda triskart į lubas, bučiuojasi kryžmai, šoka ir dainuoja.

Iškepusį karvojų išima iš krosnies, deda ant duonkepės dugno, apipila avižomis, kartais apyniais arba šienu, puošia ir maršalkas (piršlys, supiršęs jaunuosius, vadovaujantis vestuvėms), užsidėjęs ant galvos, apeina triskart stalą ir išneša jį į kamarą (šalta patalpa).

Vestuvių pabaigoje karvojų iškilmingai įnešdavo į namus: priekyje eidavo piršlys, jam iš paskos jaunoji ir svočia, už jų jaunosios pabroliai. Jį padalindavo visiems vestuvininkams.

nu labai grazu, bet nerealu pagal visas tradicijas padaryti
geriausia vieta tai kad kepant reikia gerti degtine ir linksmintis, sokti smagiai moterytes ta karvoju kepdavo
as manau visgi paprasta torta ar pyraga uzsakysiu

pritariu as uzsisakiau sirdies formos simtalapi

o as bandysiu kept gal nepagal visas tradicijas bet ...
reiks pinigeliu pridet ir iskept su skylem pyraga

sveikos, svočiutės
noriu patarimo - sesės vestuvės vasarą, bet mus kvietė tik kaip svečius, nes maži vaikai ir t.t. - neturėsim laiko pasiruošt ir nenori užkraut darbų bet aš vistiek noriu kažką padaryt - nes taip turbūt ir nepabūsim niekada svotais galvoju gal man padaryti smėlio ceremoniją??? pirmą kartą matau ir labai užkabino
kaip iš šono atrodys, kad aš šiektiek įsikišiu savo trigrašį prieš šeimos židinio uždegimą

o pirsliu nebus visai?
jei jauties kad galesi susitvarkyt tai mesk seses uzuomena ir eikit pirsliaut... gal gales vestuviu diena seneliai, ar draugai vaikus priziuret.. o programai suruosti iki vasaros dar marios laiko, aisku neatideliojantt visko paskutinej savaitei..

Pritariu iki vasaros dar daug laiko ,
jei norisi ir yra galimybe tai pirmyn

bus piršliai....
pas ją didelės vestuvės su 70 žmonių bus ir vedėjai ir visa kita - taip, kad pati programa turėtų būt super
bet man ta smėlio ceremonija - tokia nauja aš jos neesu mačius ir labai užkabino piršliai - tokie biški jau su amžium virš 40m - tai nemanau, kad kažką pan. sumąstys padaryt nors aišku likus kokiam mėnesiui pasiklausiu, kad nebūtų ir jie tą pasiruošę

man labai grazu kai ne vien pirsliai kazka daro, o ir kiti sveciai prisideda, kazka nuo saves padaro, palinki. o ir pirsliam lengviau, tu gi ju pareigu neperimi, ta ceremonija tarsi dovana nuo jusu seimos butu

Na bent mano nuomone, tai reiktų pirmiausiai šitą reikalą suderinti su piršliais (ar su tais, kurie dėlioja vakaro programą), kad nesikartotų, neįneštų į šventę chaoso
Kadangi mes kaip piršliai, kuriam programa, tai mums svečiai, kurie paruošė kažkokį muzikinį ar kitokį sveikinimą iškart pasakė tam, kad galėtumėte viską sudėlioti ir nesukelti per vestuves sumaišties
O kalbant apie amžių, kad virš 40iems, tai dar ne pensininkai

na čia ir pasakėt
Toks amžius pats tas ir daug gražiau kai pirš;iai vyresni , o ne jaunsni už jaunuosius
Ir patikėkit kiek jie gali ir jei sutiko, ko gero daug r padarys, nenuvertinkit


Pritariu

man asmeniškai būtų nepatikę, jei iš nežinios kažkas kažką imtų organizuoti kai vestuvėse viskas apskaičiuota, para ne guminė, o norisi daug, bet nepamirškit,kad žmonės nori ir pasišokt, ir šiaip pasibendraut, o ne tik aklbų ir atrakcijų klausytis