Kaunas - 9

kokias atvejais geriau naudoti inverterini SS zeme-vanduo ir kuriais neinverterini? Butu akumuliacine talpa 500l.

Kiek pamenu pas giedruole yra neinverterinis, bet neprisimenu priezasties del ko toks sprendimas pasirinktas, kazkaip buvo kalba kad geriau su akumuliacine ja prisildyti ir kad siurblys atsijungtu, nei prisildyti ir kad siurblys dirbtu minimaliu resursu rezimu.

dar vienas klausimas apie siurblius. yra du variantai trifazis ir vienfazis. Vienfazis yra su svelnaus paleidimo kontrole, t.y kompresoriaus pasileidimo momentu gaunasi sroves suolis, todel reikalingas soft starteris. Kas geriau: ar trifazis ar vienfazis? Trifazis mano nuomone geriau nes apkrova pasiskirsto tolygiau ant faziu, nera soft starterio tai reiskias nera galimybes sugesti. Trifazis be softstarter pigesnis.

kitoje temoje parašiau.



Giedruolės pasirinkimo priežasties nežinau, bet turiu įtarimą, kodėl ji taip rinkosi.

Inverteriniam nereikalinga buferinė talpa, jis gali dirbti tokiu pajėgumu, kokio tuo metu reikia, taigi galima taupyti ant talpos, bet inverteriniai siurbliai brangesni, tai iš dalies išlygina bendrą kainą, taigi žiūrint iš finansinės pusės įsigyjant abi sistemas kaina būtų apylygė su nedidele inverterio persvara.

Kita medalio pusė yra ta, kad inverteris, kai reikalingas šildymas dirba nuolatos, taigi nuolatos eikvojamas kompresoriaus resursas. Neinverterinis pradėjęs dirbti, kadangi iškart dirba maksimaliu režimu, šildo viršydamas šilumos poreikį, perviršiu užkraudamas buferinę talpą ir užkrovęs nustoja dirbti. Jeigu akumuliacinė talpi, tai šilumos siurblys galės įsijungti ir po dienos kitos, priklausomai nuo šilumos poreikio. Tokiu būdu, su akumuliacine talpa pasiekiama, kad ŠS dirbs ženkliai trumpiau nei inverterinis ŠS ir taip bus taupomas kompresoriaus darbo resursas.

Neinverteriniam bėda ta, kad jam reikalinga buferinė talpa. Jei daryti be jos ar su per maža, nors resursas bus išnaudojamas panašus, kaip ir su buferine, bet bus daug įsijungimo išsijungimo ciklų, ir šilumos siurblys greičiau suges dėl jų, nei išnaudojęs savo resursą. Mano supratimu, čia tas pats kaip su kaitrine lempute, ar visais kitais elektros prietaisais, kol įjungta - tol dega, o kaitinimo siūliukas perdega įjungimo metu, nes tada sueikvojama daugiausiai elektros energijos. Matavau savo giluminio siurblio elektros sąnaudas, tai įjungimo metu jis sueikvoja vos ne dvigubai daugiau elektros energijos nei dirbdamas vėliau, pastoviu režimu, o kur dar pneumo smūgis darbo pradžios metu, kuris kompresoriaus atveju taipogi turėtų jį gadinti.

Sveiki, pradejau ieskoti stogo siltinimo medziagu ir susiduriau su tokia dilema.

Buvo suplanuota deti 18NEPS + 5Pir, taciau siulo tik su abieju pusiu laiuminio folija ir kvadrato kaina iseina 29lt

Kadangi as turiu aukscio siltinimui galiu deti vietoj 5PIR - 10NEPS ka sumoje islosiu 10lt pigiau uz kvadrata ir netgi gaunu geresne R.

Kaip manot ar nebus blogai 18cm tarp gegniu, is apacios dar 10cm ir prideti dar atskirai aliuminio folija?

Jei pasirenku pastaraji buda ar nesusiduriu su kokiomis nors montavimo problemomis atskirai sukant NEPS ir paskui atskirai plevele??

Trifazis motoras dirba švelniau nei vienfazis, jam nereikalingi kondensatoriai, kurie sensta. Bet tai ne esminis skirtumas.
Sraigtinis kompresorius dirbdamas su dujomis neveikiamas pneumo smūgių.
Reikia atkreipti dėmesį, kad dauguma šilumos bus kaupiama ne akumuliacinėje, o grindų betone. 1m3 grindų betono atstoja ~500Ltr vandens akumuliacinėje talpoje. Pas mane bus 18m3 šildomo betono grindyse.
Aš pasirinkau neinverterinį trifazį ŠS ir planuoju 1-2 įjungimo/išjungimo ciklus per parą patalpų šildymui su priimtinu 1-2 laipsnių oro temperatūros svyravimu gerai apšiltintame name. Jis pigesnis ir tikėtina ilgaamžiškesnis su sąlyga, kad ciklų skaičius mažas. Darbo valandų skaičius bus ~5 kartus mažesnis (kompresorius ir cirkuliaciniai, tikėtina, tarnaus daugiau metų) mano atveju ir bus naudojama daugiausia naktinė elektra, nors COP bus panašus kaip ir pastoviai veikiančio inverterinio ir gal net kažkiek lenks. Bet reikalingas didelis boileris, kad pakaktų jį užkrauti vieną kartą per parą.

Inverterinis būtų labiausiai reikalingas lengvame karkasiniame name.

o ka su saldymu planuoji daryti? as tai galvoju apie fancoilus, bet nelabai suprantu kaip ta sistema igyvendinti. Yra du variantai, tiesiogiai varineti glikoli per faincoilus pries siurbli, kitas variantas jei siurblys su saldymo funkcija tai saldyti akumuliacine ir is tenvarineti vandeni. Bet maciau kad pvz 2kW fancoilus debitas turi buti 500 lt/val, tai labai daug, praktiskai visa akumuliacine talpa. Nelabai isisvaizduoju kaip atrodytu sistema kai varinejamas tiesiogiai glikolis is grezinio. Ir pats cirkuliacinis turi buti valdomas kazkaip kad kai nereikia jis butu isjungtas. Kiek maciau schemose pagrinde fancoiluose valdomas ventiliatorius, t.y jo greitis, ir uzdarymo atidarymo voztuvas su pavara, taciau dar turi valdyti ir pagrindinis cirkuliacinis glikolio. Internete kazkaip mazai info apie tokiu sistemu idiegima.

Gal kas turit parduoti 10 storio geoporo 2 klubus, gal liko nuo statybu. Laukiu žinutes i az.

Fancoilų neplanuoju. Ketinu atvėsinti grindis iki 18-19 laipsnių su požemyje cirkuliuojančiu ŠS glikoliu kai tikrai karšta (čia nepakenktų ir sienos su pravestu vamzdeliu skysčiui, kas yra sunkiai įgyvendinama). O šiaip bus tiekiamas vėsus 16-20 laipsnių oras iš kaip tik šiuo metu įrenginėjamo 22 m2 drėkinamo, apšiltinto žemės šilumokaičio, kurio ypač reikės antrame aukšte, kur bus keli dideli stoglangiai. Taip išeina, kad vėsinimui nieko papildomo nebus įrenginėjama.

Cia 22 kvadratai skaiciuojant vamzdziu sieneliu plota ar toks kaip pas Viliene ZS?

kas liecia grindu saldyma tai esmine problema suvaldyti rasos tasko atsiradima. Kaip ta igyvendinsit?

Sveiki statybininkai. Matau dar vis krutat. Jei krutėsit nesušalsit

Pas mane quik step laminatas su orginaliu QS paklotu šildomom grindim. Esam labai patenkinti. Nesielektrina lyg ir... O kaip tas turi atrodyti? PVZ darbe mane visur krečia, langai, durų rankenos, kranas, net per vandenį gaunu jei prieš tai krano neliečiu ai dar sienų kampai krečia nes ten metaliniai kampukai sudėti Namie kol kas niekas nekračia, gal geras įžeminimas
PAs mus darbai nepasakyčiau, kad nevyksta, nes nuolat vis ką nors nuveikiam. Plokštes užsakėm, tai jau vieną drabužinę sukurpėm, dabar pagrindinę reikia ištuštinti nuo maišų ir sukonstruoti plokštes. Apšvietimą vis papildom. Pusrūsiuką savo ištepliojom su super duper hidroizoliacija, tai kol kas sausut sausutėlis- lauksim pavasario atolydžio Prisigaminau krūvas gėrybių slovikuose tai jie sėkmingai atrado savo vietą rūsio lentynose. Trūksta tik laiptų į rūsį reiks matavimus daryti ir paišymais užsiimti.
Kas dar... Lauke štilis, taip ir nesusitvarkėm iki galo. Sakiau pavasarį reiks kviesti brigadą ir kad viską nuveiktų nuo trinkelių iki žolytės, nes patys neatradom pakankamai laiko .
Ai jau tris peliukus garaže sugavom Ne tik rūpužės ieško šilumos

Hmm man šią vasarą vėsinimo spec labai neprireikė. Gyventi buvo galima. Naktį rekupas, dieną uždari langai, durys. Lyg tais 27 buvo vienu metu užkilę, kai naktim net šiluma laikėsi.

http://www.manonamai...a.d?id=63020578

kaip pas jus pajungti gyvatukai, nuo boilerio ar nuo sildymo sistemos?

Kažkuo panašus kaip pas Vilienę (tūrinis), tik plonas, nes sudėtas iš kiaurymėtų blokelių. 22 m2 yra 10m x 2,2m. Šiandiena kaip tik užpylėme su smėliu. Virš blokelių dar 30cm smėlio tada 10cm putplasčio, PE plėvelė ir dar 80cm smėlio. Gruntinis vanduo 20cm po aktyvia zona.
Mano nuomone skaldos gabaliukai liečiasi labai mažu plotu, šiluma nepakyla aukštyn ir tik apatinis skaldos sluoksnis veikia efektyviai. O viršutinis viekia tik po pertraukos, kai viena atšaka ilsėjosi, o kita dirba. Todėl pasirinkau pigesnį variantą iš blokelių.

Rasos tašką grindyse stebėsiu ir pagal situaciją pamatysiu kokios temperatūros geriau neperžengti. Manau 18-20C bus pats tas, bet dar pažiūrėsim.