Kaip faina, kad pagaliau radau ir mylimų corsiuku skyrelį ^^ Prisistatysiu savo meiles. Su draugu Vilniaus rajone auginame net 3 išdykėlius - Agatą (8), Thoras (3), Vega (5). Kokia jų atsiradimo istorija? Mano mylimasis gyveno Italijoje ir veisėjas pasiūlė jam įsigyti tikrą itališką šunį - cane corso. Taip pas jį atsirado Vega (marmurinė) - mielybės įsikūnijimas saviems, priešas svetimiems, tikra naminukė, vos sugebam ją ištempti reikalų atlikti. Klauso, prižiūri, jaučia visus šeimininko jausmus, aišku savotiško charakterio. Tuomet atsirado Agata (juoda su baltu kaklu), kurią tas pats veisėjas pasiūlė paimti, nes vargšė buvo kastruota netekus visų vaikučių... Ramesnio šuns nerasit niekur, akys pilnos meilės ir noro būti mylima. Po metų...spėkit kas?...ogi tas pats veisėjas.... atidavė Thorą, kurį Agata ir užaugino kaip savo vaiką. Thoras yra auksinės rudos spalvos, tad veisėjas atidavė jį mums, nes nenorėjo jo niekam parduoti (mat norės ateity jį sukirsti su panašios splavos kayte). Thoras yra aktyvus šuo, du kartus jau operavome galinių kojų raiščius, raumenų kalnas, tikrai aktyvus šuo. Taip mano apsišuniavęs mylimaisi apvažiavo su visais šunimis visą Europą ir liko Lietuvoje ir jau daugiau nei 2 metus čia gyvena

Visų corsiukų charakteriai labai skirtingi, tačiau geresnių šunų neįsivaizduoju (išskyrus tėvų mišrūną Lordą

)
Deja, nemoku nuotraukų įkelti, kad parodyčiau išdykelius