QUOTE(sharoonas @ 2013 08 28, 12:43)
Šeima esame jau penkeri metai.Svajojau apie vaikeli visus tuos metus kiek jau susituokę...ir štai atėjo ta diena,kai netikėtai apsilankiau pas ginekologę dėl vaisingumo..buvau nuliūdusi jog nepastojau tiek laiko ir nutariau eiti tirtis..ginė paskambinus po savaitės pranešė žinią,jog esu nėščia.. akys pilnos ašaros iš laimės,nežinojau kur dėtis.. nėštumas buvo sunkojas,vargau su migrenos priepoliais, turiu aurą migreną(kas nežino,tai migrena kai bet kada gali nutirpti skersai kūnas,užeina didelis galvos skausmas,vėmimas minimum tris dienas,guli aimanuoji ir pro retą miegi),turiu stiprių tablečių,kurios numalšina tą priepolį,bet nežinojau kad per nėštumą jų gerti negalima. 2012 m. gegužę užėjo tarsi priepolis,stengiausi negerti tų tablečių nuo migrenos,todėl įvyko priepolis..dar iš kažkur pasigavau gripo stiliaus virusą.gulėjau beveik komoje..ligoninėje pragulėjau apie dešimt dienų..tik vėliau aimanavau,gulėjau be samonės.nieko negėriau nieko nevalgiau..Bet kažkaip išsikapščiau ir dėkoju Aukščiausiajam už tai. Po atsigavimo pradėjo skaudėti pilvą,maldavau daktarų,kad tik gelbėtų kūdikėlį,kuris dar tik buvo ketvirtam nėštumo mmėnesyje. patikrinus sakė viskas gerai.. Gimdymo data buvo 2012 11 16.Na ka,laukėm mes tos datos..Dar sesers gimtadienį spėjom atšvęsti (gimė 2012 11 09) 17dieną,sesuo pakvietė sekančią dieną pietų,nu gi įžymiuosius cepelinus ruošė.. tad atvykom,nu ir sesei užstatant virt CEPELINUS prasidėjo didysis smagumėlis,sėdžiu,kaistu,nueinu į wc, vėl sėdžiu vėl į wv,pasirodė įtartinas gleivių kamuolys.. vėl sėdžiu laukiu kas toliau..staiga prasideda nugaros skausmas,tada persimetė į pilvą skausmas,tada jau buvo dar linksmiau skaudėt pradėjo abi puses,sėdžiu visa raudona ir sakau kažkas darosi,o cepelinai jau garuoja ant stalo, jau pradėjau skųstis jog kas penkias minutes skausmas užeina,cepelinų nebepavalgiau..seseuo su vyru valgo pusiau stovėdami ir nervuojasi,sako vežkim į ligoninę,maniškis vis dar sėdi ramiai ir valgo cepus,išgirstu iš jo:"tai tau jau ir taip paskaudendavo,tai ir dabar nieko tokio",atsipūtęs valgo,man skauskai kas dvi minutes užeina,sakau viskas,vežkit į ligoninę. Sesuo veža,stresuoja,sako nebegaliu vairuot kaip nervinuos,aš kenčiu skausmus,raminu sesę jog viskas gerai
aš kažkaip pasijutau kaip sako"ramus kaip belgas" o kiti daugiau jaudinasi...atvykus į ligoninę(mes gyvename vokietijoje tad čia ir gimdžiau) sako sarėmių nerodo aparatas,o man žiauriai skauda,gimd.kaklelis tik du cm..nu ka einu vaikščiot paeinu penkis metrus-skausmas suima vėl pilvą ir nugarą ir taip kokias dvi valandas pratempiau,paskui nuo skausmo nebeapėjo,ėjom į gimdyklą..aišku tu ten guli viena ir lauki tų gimdymo sekundžių..kai esu prisiskaičiusi apie gimdymus ir esu girdėjusi,tomis akimirkomis viskas atrodė kitaip..guliu riečiuosi iš skausmų,aimanuoju,"akušerės" sako viskas naturaliu budu..davė žvakučių kad vertusi gimda-iš to jokia nauda..vyras prabudėjo visą naktį prie manęs..aš vis dar kankinausi,nepadėjo man tos mankštos iš skausmo negalėjo ale "sportuot",pirmadienio rytas...aš vis dar gimdykloje..visa išsekusi nuo tokios nakties,atėjo sesuo pakeisti mano vyrą.negėriau nevalgiau tik vėmiau..kakleris nesiveria,skausmai milžiniški tad apie 12 val dienos įkalbima mane pasidaryti epidūrą.padaro.ėmiau šauktis ligoninės šefo,kad darytų ką nors,buvo beviltiška situacija,tad iškvietė vyr.gydytoją.girdžiu"nu ką kerpam vandenis",galvoju pagaliau.. ir iš to buvo maža nauda,bėga laikas buvo jau 16.00,vyras skambina lekia pas mane po darbo visas išsigandęs.. laukia sesuo su vyru.. aš aimanuoju,vemiu,nejaučiu pusę kūno...o skausmai vistiek jaučiasi artėjant 18.30 jaučiu kaip muistosi mūsų mažylis..aš jau ėmiau pergyventi ir maščiau kuo greičiau pagimdyti.. girdžiu gydytojai sako stumsim..nerėkiau,nes nebuvo kada..mažius buvo blogai įsistatęs gimdos kaklelyje,tad teko ištraukti vaakumu..žaidėm ilgokai.. kvėpavau stumiau..kol PAGALIAU gimė mūsų sūnelis Nilanas
2012 11 19 diena 19h 19 min svėrė 3800 gr.
kai gimė padėjo man ant pilvo,kažkaip tą akimirką neverkiau(tik pastebėjau kaip vyras su sese apsiverkė ir apsikabino pasveikindami vienas kitą,) greitai suregavau ir paklausiau kodėl nerėkia? akušerės išplovė burnytę ir išgirdau sūnyčio verksmą
tik tada nusiraminau,padėjo man ant krūtinės,mažiukas rėkdamas bandė prasimerkti ir žiūrėti kas įvyko.vėliau padaviau vyrui palaikyti sūnelį.
va tokia mūsų sūnelio istorija..dabar visada mums primins sūnelio gimimą cepelinai
QUOTE(sharoonas @ 2013 08 28, 12:43)
Šeima esame jau penkeri metai.Svajojau apie vaikeli visus tuos metus kiek jau susituokę...ir štai atėjo ta diena,kai netikėtai apsilankiau pas ginekologę dėl vaisingumo..buvau nuliūdusi jog nepastojau tiek laiko ir nutariau eiti tirtis..ginė paskambinus po savaitės pranešė žinią,jog esu nėščia.. akys pilnos ašaros iš laimės,nežinojau kur dėtis.. nėštumas buvo sunkojas,vargau su migrenos priepoliais, turiu aurą migreną(kas nežino,tai migrena kai bet kada gali nutirpti skersai kūnas,užeina didelis galvos skausmas,vėmimas minimum tris dienas,guli aimanuoji ir pro retą miegi),turiu stiprių tablečių,kurios numalšina tą priepolį,bet nežinojau kad per nėštumą jų gerti negalima. 2012 m. gegužę užėjo tarsi priepolis,stengiausi negerti tų tablečių nuo migrenos,todėl įvyko priepolis..dar iš kažkur pasigavau gripo stiliaus virusą.gulėjau beveik komoje..ligoninėje pragulėjau apie dešimt dienų..tik vėliau aimanavau,gulėjau be samonės.nieko negėriau nieko nevalgiau..Bet kažkaip išsikapščiau ir dėkoju Aukščiausiajam už tai. Po atsigavimo pradėjo skaudėti pilvą,maldavau daktarų,kad tik gelbėtų kūdikėlį,kuris dar tik buvo ketvirtam nėštumo mmėnesyje. patikrinus sakė viskas gerai.. Gimdymo data buvo 2012 11 16.Na ka,laukėm mes tos datos..Dar sesers gimtadienį spėjom atšvęsti (gimė 2012 11 09) 17dieną,sesuo pakvietė sekančią dieną pietų,nu gi įžymiuosius cepelinus ruošė.. tad atvykom,nu ir sesei užstatant virt CEPELINUS prasidėjo didysis smagumėlis,sėdžiu,kaistu,nueinu į wc, vėl sėdžiu vėl į wv,pasirodė įtartinas gleivių kamuolys.. vėl sėdžiu laukiu kas toliau..staiga prasideda nugaros skausmas,tada persimetė į pilvą skausmas,tada jau buvo dar linksmiau skaudėt pradėjo abi puses,sėdžiu visa raudona ir sakau kažkas darosi,o cepelinai jau garuoja ant stalo, jau pradėjau skųstis jog kas penkias minutes skausmas užeina,cepelinų nebepavalgiau..seseuo su vyru valgo pusiau stovėdami ir nervuojasi,sako vežkim į ligoninę,maniškis vis dar sėdi ramiai ir valgo cepus,išgirstu iš jo:"tai tau jau ir taip paskaudendavo,tai ir dabar nieko tokio",atsipūtęs valgo,man skauskai kas dvi minutes užeina,sakau viskas,vežkit į ligoninę. Sesuo veža,stresuoja,sako nebegaliu vairuot kaip nervinuos,aš kenčiu skausmus,raminu sesę jog viskas gerai
aš kažkaip pasijutau kaip sako"ramus kaip belgas" o kiti daugiau jaudinasi...atvykus į ligoninę(mes gyvename vokietijoje tad čia ir gimdžiau) sako sarėmių nerodo aparatas,o man žiauriai skauda,gimd.kaklelis tik du cm..nu ka einu vaikščiot paeinu penkis metrus-skausmas suima vėl pilvą ir nugarą ir taip kokias dvi valandas pratempiau,paskui nuo skausmo nebeapėjo,ėjom į gimdyklą..aišku tu ten guli viena ir lauki tų gimdymo sekundžių..kai esu prisiskaičiusi apie gimdymus ir esu girdėjusi,tomis akimirkomis viskas atrodė kitaip..guliu riečiuosi iš skausmų,aimanuoju,"akušerės" sako viskas naturaliu budu..davė žvakučių kad vertusi gimda-iš to jokia nauda..vyras prabudėjo visą naktį prie manęs..aš vis dar kankinausi,nepadėjo man tos mankštos iš skausmo negalėjo ale "sportuot",pirmadienio rytas...aš vis dar gimdykloje..visa išsekusi nuo tokios nakties,atėjo sesuo pakeisti mano vyrą.negėriau nevalgiau tik vėmiau..kakleris nesiveria,skausmai milžiniški tad apie 12 val dienos įkalbima mane pasidaryti epidūrą.padaro.ėmiau šauktis ligoninės šefo,kad darytų ką nors,buvo beviltiška situacija,tad iškvietė vyr.gydytoją.girdžiu"nu ką kerpam vandenis",galvoju pagaliau.. ir iš to buvo maža nauda,bėga laikas buvo jau 16.00,vyras skambina lekia pas mane po darbo visas išsigandęs.. laukia sesuo su vyru.. aš aimanuoju,vemiu,nejaučiu pusę kūno...o skausmai vistiek jaučiasi artėjant 18.30 jaučiu kaip muistosi mūsų mažylis..aš jau ėmiau pergyventi ir maščiau kuo greičiau pagimdyti.. girdžiu gydytojai sako stumsim..nerėkiau,nes nebuvo kada..mažius buvo blogai įsistatęs gimdos kaklelyje,tad teko ištraukti vaakumu..žaidėm ilgokai.. kvėpavau stumiau..kol PAGALIAU gimė mūsų sūnelis Nilanas
2012 11 19 diena 19h 19 min svėrė 3800 gr.
kai gimė padėjo man ant pilvo,kažkaip tą akimirką neverkiau(tik pastebėjau kaip vyras su sese apsiverkė ir apsikabino pasveikindami vienas kitą,) greitai suregavau ir paklausiau kodėl nerėkia? akušerės išplovė burnytę ir išgirdau sūnyčio verksmą
tik tada nusiraminau,padėjo man ant krūtinės,mažiukas rėkdamas bandė prasimerkti ir žiūrėti kas įvyko.vėliau padaviau vyrui palaikyti sūnelį.
va tokia mūsų sūnelio istorija..dabar visada mums primins sūnelio gimimą cepelinai
sekmes auginant savo stebukleli
