Prie ko čia vieni64s gyvenimas ir senelių anūkų problemos ?
P.s. pradeda nervinti jaunesni vyrai su savo noru bendrauti , susitikinėti.
QUOTE(Patraukli ir Savarankiska @ 2013 09 11, 05:50)
Prie ko čia vieni64s gyvenimas ir senelių anūkų problemos ?
P.s. pradeda nervinti jaunesni vyrai su savo noru bendrauti , susitikinėti.
P.s. pradeda nervinti jaunesni vyrai su savo noru bendrauti , susitikinėti.
jeigu jus ieskote vyro internete, tai nesunkiai galima pakesist ten nustatymus, kad laiskai eitu is jums tikamos vyru grupes, na, amzius, vietove, padetis ir t.t. paziurekit nustatymus ir susitvarkykit ten. o jei nervina, iskart blokuokit. visur internetiniuose pazinciu puslkapiuose galima tai padaryti.
kai galutinai užknis , reikės tą filtrą susirasti.
Aš Ailyn suprantu. Pirmas vaikas, matomai, labai lauktas ir planuotas (kiek supratau iš pasisakymų -ir ne ansktyvas). Mergytė
, o mergaitės kūdikystėje dažniau būna ramesnės, jas gerokai lengviau auginti (tos, kurios neturi sūnų - gal ir nesupras, apie ką aš ), o ir vyrai dėl dukrų būna visiškai susileidę..Vienžo, šeimos idilija, pirmas vaikas, pirmi metai, euforija, pakilimas, gyvenimo prasmė susivedė į vieną tašką. Jai tiesiog nesuvokiama, kad galėtų būti kitaip, kad galbūt - pačiai bus kitaip.
Manau, taip ir turi būti, gamta mums duoda tam tikras hormonų injekcijas po gimdymo, kad motinos rūpintųsi savo vaikais be galo be krašto ir nieko daugiau, apart jų, nematytų.
Galima savo vaikus labai mylėti, bet nedaryti iš jų savo gyvenimo tikslo ir įprasminimo. Vaikams mes dovanojame galimybę pažinti šį pasaulį ir kurį laiką padedame jiems atsistoti ant savų kojų - tai viskas.

Manau, taip ir turi būti, gamta mums duoda tam tikras hormonų injekcijas po gimdymo, kad motinos rūpintųsi savo vaikais be galo be krašto ir nieko daugiau, apart jų, nematytų.

Galima savo vaikus labai mylėti, bet nedaryti iš jų savo gyvenimo tikslo ir įprasminimo. Vaikams mes dovanojame galimybę pažinti šį pasaulį ir kurį laiką padedame jiems atsistoti ant savų kojų - tai viskas.
QUOTE(flight @ 2013 09 11, 09:13)
Galima savo vaikus labai mylėti, bet nedaryti iš jų savo gyvenimo tikslo ir įprasminimo. Vaikams mes dovanojame galimybę pažinti šį pasaulį ir kurį laiką padedame jiems atsistoti ant savų kojų - tai viskas.
pasirasau po kiekvienu zodziu.
QUOTE(flight @ 2013 09 11, 09:13)
o mergaitės kūdikystėje dažniau būna ramesnės, jas gerokai lengviau auginti (tos, kurios neturi sūnų - gal ir nesupras, apie ką aš ),
oi kaip suprantu



Ir siaip teisingas postas

nu neturiu as sunaus,bet ir mergaiciu visokiu buna,jau maniskes tai ...........
,kazkaip netikiu,kad galima pagal lyti skirstyti.

QUOTE(perkunkieme @ 2013 09 11, 11:55)
nu neturiu as sunaus,bet ir mergaiciu visokiu buna,jau maniskes tai ...........
,kazkaip netikiu,kad galima pagal lyti skirstyti.


mano pana buvo šustresnė už du savo pusbrolius kartu sudėjus

miegodavo po 4 val.naktį, dieną po pusvalanduką, geriausiu atveju valandą (oho,spėdavau net kavos išgert

tikrai negalima skirstyt pagallytį.
QUOTE(given444 @ 2013 09 10, 19:14)
O TU SIAUbeli..nu va, cia vienas is graziu pavyzdiu. skaipiniai vaikai, skaipiniai anukai...va cia tai LAIMIU laime...palaukit, jusu vaikai irgi tuoj nuemigruos...
o kas belieka tevams sakyti....
siaurai mastot..ne visi savo laime randa Lietuvoje ir ne visi su lietuviais vyrais...

o jei mano vaikai butu laimingesni kazkur kitur, ar nepriestarauciau.
Papildyta:
QUOTE(flight @ 2013 09 11, 08:13)
Aš Ailyn suprantu. Pirmas vaikas, matomai, labai lauktas ir planuotas (kiek supratau iš pasisakymų -ir ne ansktyvas). Mergytė
, o mergaitės kūdikystėje dažniau būna ramesnės, jas gerokai lengviau auginti (tos, kurios neturi sūnų - gal ir nesupras, apie ką aš ), o ir vyrai dėl dukrų būna visiškai susileidę..Vienžo, šeimos idilija, pirmas vaikas, pirmi metai, euforija, pakilimas, gyvenimo prasmė susivedė į vieną tašką. Jai tiesiog nesuvokiama, kad galėtų būti kitaip, kad galbūt - pačiai bus kitaip.
Manau, taip ir turi būti, gamta mums duoda tam tikras hormonų injekcijas po gimdymo, kad motinos rūpintųsi savo vaikais be galo be krašto ir nieko daugiau, apart jų, nematytų.
Galima savo vaikus labai mylėti, bet nedaryti iš jų savo gyvenimo tikslo ir įprasminimo. Vaikams mes dovanojame galimybę pažinti šį pasaulį ir kurį laiką padedame jiems atsistoti ant savų kojų - tai viskas.

Manau, taip ir turi būti, gamta mums duoda tam tikras hormonų injekcijas po gimdymo, kad motinos rūpintųsi savo vaikais be galo be krašto ir nieko daugiau, apart jų, nematytų.

Galima savo vaikus labai mylėti, bet nedaryti iš jų savo gyvenimo tikslo ir įprasminimo. Vaikams mes dovanojame galimybę pažinti šį pasaulį ir kurį laiką padedame jiems atsistoti ant savų kojų - tai viskas.
Bet iki seimos sukurimo esu visko macius, draugystes su vaikinais, skyrybos, buvau vienisa, buvau su draugu vienisa, esme ne vaikai, ne seima, esme tame, kad tai ka dabar turiu yra didziausia mano laime, kokios niekada neturejau.

Papildyta:
QUOTE(miauksiuss @ 2013 09 10, 19:36)
Aš manau, nebūtina lankytis dažnai, kad palaikyti ryšį su tėvais, ypač gyvenant užsienyje. Yra bendravimas per skype, telefonu, aišku jei bėda atsitiktų, tėvai pasiligotų neduokdie, tai nemanau kad paliktų likimo valiai, tai gal nereikia teisti?

Pritariu. mano tevams ir man uztenka bendravimo. Turiu savo seima, savo gyvenima.
be to sakiau, kad ne visi apsiriboja LT ir gyvenimu ten. Laime galit rasti ir amerikoje.
O apie senatve, man nereikia, kad senatveje mane slaugytu, man svarbiausia, kad zinosiu, kad nors ir uz 1000 km., bet turiu vaikus, kurie mane myli... o kad myles, tai be abejones.
QUOTE(saulele72 @ 2013 09 11, 12:40)

mano pana buvo šustresnė už du savo pusbrolius kartu sudėjus

miegodavo po 4 val.naktį, dieną po pusvalanduką, geriausiu atveju valandą (oho,spėdavau net kavos išgert

tikrai negalima skirstyt pagallytį.
galima galima, o isimtys tik patvirtina taisykle


Bet cia ne i tema

QUOTE(Soled @ 2013 09 10, 19:25)
Aylin porina apie tai, kaip svarbu vaikų turėti, kad senatvėje vienišas neliktum, kad būtų kas aplanko, o pasirodo pati tik kartą per metus pas tėvus nuvyksta
Siaubas ir turėk dar gėdos taip šnekėti, kaip pati elgiesi priešingai.


ne ne, jeigu idemiau skaitysit, suprasit, kad turejau omeny svarbu zinoti, kad nesi vienas, kad yra zmoniu, kurie tave myli...
Nu sorry, man gaila moteru, kurios metais neturi sekso, neturi meiles, neturi demesio.... Gyvenimas del saves... jeigu tik atsirastu normalus vyras, visus savo itsitikimus moteris pamirstu - garantuoju

Papildyta:
QUOTE(Monmorensi @ 2013 09 10, 18:04)
skaičiau temą patyliukais, nes tikrai įdomi, bet čia jau nesusilaikiau
labiausiai senmergiškos mintys šitoj temoj Jūsų
kategoriškos, trumparegiškos ir net truputį pagiežingos
mano supratimu būtent taip senmergės ir mąsto
tarp kitko yra geras posakis - senmergėmis gimstama, o ne tampama 





pirma karta girdziu, kad senmergemis gimstama


Moteris , kuri bent seksa gyvenime turi - jai tikrai smegeneles nesuskystes I ta puse


QUOTE(Aylin @ 2013 09 11, 14:20)
ne ne, jeigu idemiau skaitysit, suprasit, kad turejau omeny svarbu zinoti, kad nesi vienas, kad yra zmoniu, kurie tave myli...
Nu sorry, man gaila moteru, kurios metais neturi sekso, neturi meiles, neturi demesio.... Gyvenimas del saves... jeigu tik atsirastu normalus vyras, visus savo itsitikimus moteris pamirstu - garantuoju
Papildyta:
pirma karta girdziu, kad senmergemis gimstama
hahaha 
Moteris , kuri bent seksa gyvenime turi - jai tikrai smegeneles nesuskystes I ta puse
Vis tik sakyciau, kad senmergemis tampama - su gyvenimu del saves 
Nu sorry, man gaila moteru, kurios metais neturi sekso, neturi meiles, neturi demesio.... Gyvenimas del saves... jeigu tik atsirastu normalus vyras, visus savo itsitikimus moteris pamirstu - garantuoju

Papildyta:
pirma karta girdziu, kad senmergemis gimstama


Moteris , kuri bent seksa gyvenime turi - jai tikrai smegeneles nesuskystes I ta puse


Leisiu sau paklausti: kas iš tos jaučiamos meilės, kai ji sėdi už tūkstančio kilometrų? Kaip tai nesi vienas, jei per šventes prie stalo nesusėda tavo vaikai, jei tarkim, jie gyvena tikrai toli ir jiems per brangu dažniau skraidyti? Jums pakanka to žinojimo ir Skype pokalbių? Jei vaikai man būtų gyvenimo prasmė, man to tikrai nepakaktų. Būtų kaip neatsipirkusi investicija.
Man tai gaila siaurai mąstančių žmonių. Maždaug, aš jaučiu tame laimę, jauskit ir jūs visi. O kas būtų buvę, jei nebūtumėte sutikusi dabartinio vyro ir neturėtumėte dukters? Ar gyventumėte beprasmį gyvenimą? Ar nebūtų gaila to vieno duoto gyvenimo, kai į jį prasmė neateina dėl nuo Jūsų nepriklausančių aplinkybių?