Vienatvė, meilė ir kiti demonai

be komentaru
Papildyta:

jooo. tai agal jusu apbrezima, kaip tik laimingiausia turi buti moteris, kuri kaip tik apturi laisva seksa, o ne jus istekejusi, kokia garantija, kad neatsiras rutinos, neimsit myletis tik karta i savaite, ir tt. o laisva moteris gal apturi tiek pojuciu, tiek geidziamumo is visur, ir jis neblesta.
nemaisykite. neistekejusi - tai nebutinai senmerge.
neistekejusi tai nereiskia kad vyra nepazino.
autore juk apturi sekso - ir gal daug audringesnio nei jusu. (ilgainiui taip bus, nes iki 90m, su vyru nesvaigsit taip kaip iki dabar...)
vat pagal seksa palyginot ir praloset.

Turbūt neverta čia burnos aušint, vis kartojant kad žmonės buvo ir bus skirtingi.

Diskusija tikrai nukrypo nuo temos, o išsivystė ji tarsi iš minties, kad galima ir niekada nesutikt to vyro, kuris panorėtų moterį vesti, ir už kuriuo ji tuo pat metu norėtų tekėti. Kodėl? Gal atsakymas kiekvienu atveju yra kitoks, visgi faktas, kad taip tikrai yra. Asmeniškai pažįstu ne vieną, ir ne dvi tokias moteris. Viena iš jų mano akim beveik tobula - labai gražios išvaizdos (smulki blondinė su dailia figūra), išsilavinusi, gerai uždirbanti, maloni ir korektiška. Ir viena. Kita - tarptautinio lygio specialistė savo srity, daug keliauja, sukasi tarp žmonių, labai įdomi, nestandartinė asmenybė - viena. Ir t. t., ir pan. Gal todėl, kad nors natūraliai širdy yra noras šeimos ir tam tikras liūdesys dėl vienatvės, gyvenimą daugiau ar mažiau užpildo tie kiti dalykai - ir ne kaip pakaitalas, o kaip svarbiausias jo turinys.

Vėlgi yra ta pati tendencija, kad mano aplinkoje daugiausia ištekėjo neypatingos ar net itin negražios moterys (įskaitant ir mane). Nes iškėlus sau tikslą ištekėti, galima to ir pasiekti. Bet vėlgi, ar verta?

hahaha
duok dieve, kad seksas butu karta I savaite

juokingi postai tiesiog ir viskas.
Atrodo as nezinau, ka reiskia buti vienisa ir geidziama. deja, visa gyvenima tuo nepasitekniksi..

vadinasi taves nera ju gyvenime?
jauciu, tu sau kalbi tau, nes tavo vaikai tuoj rinksis gyvenimus uzsieny...
as sakau - kas ir BELIEKA sakyti tevams, kurie nori buti modernus, nenori pasirodyti egoistai, ar pririsantys vaikus grandine tarsi sunis... bet jei ju paklaustu: ar noretum savo VAIKO, LAIMINGO CIA, SALIA TAVES, LIETUVOJ.....AR KITOJ SALY,,, TAI BE ABEJONES, LAIMETU PIRMAS variantas.



siaip cia ne i tema, bet ta emigracija, seimu darkymas, yra tikru tikriausia zaizda. kuomet svetimi mato tavo vaikus dazniau nei savi seneliai, proseneliai, geri artimi draugai, like gimtinej. o kur dar siaip aktyvi bendruomene, ar parapija. galim ir svetur pasinerti i bendruomenes, susikurti zmoniu rata, na o bet taciau...kaip forumiete rase: kokia teise as turiu is vaiku atimti senelius, ta rysi, tas dovanas, tuos pasakojimus, isvykas, pasakas, lepinimus, ir tai turi vykti ne dukart per metus, o daznai, labai daznai.
ziurekit kas is vis darosi su zmoniu rysiais..................ant skaipu kabo..............istisai, visi su visais.....


ir ka publicum sakys, ir ka aylintevai sakys? - kitaip ir sakyt NEGALI. negali: nes ju dukrele pasakys: tu, MAM, NESIKISK. NESIKISK-as noriu buti laiminga, tu atsok, ir privalai dziaugtis mano laime. o as tave mylesiu....uz 1000km...vot tep.

zinote, nesu ant tiek as dar vieidmaine. savo vaikams taip pat sakysiu: eikit, badykit laime kitur, bet...savo artimiems sielos draugams/ems - tikrai KITAIP KALBESIU... jau dabar pasiguodziu, nes mano pacios seima didele, ir mes pasisklaide sen bei ten - kad labai ir netgi labai jauciasi tas bendravimo stilius, ypatumai, kai tu tik parleki is uzsienio, atbuvi, prisibuciuoji, prisiglebesciuoji, pora naktu papliurpi, kazkur nueini - ir atgal visi grizta i savo gyvenimus. visgi atstumai daro savo, ne tiek atstumai, kiek tempas, kita patirtis, ir beveik visas. ima gautis taip, kad kitas nesupranta tavo problemu, o tu - jo.
taigi vaikams gali pasakyti viena, ir laimes palinketi. o su draugais - jei turi su kuo issikalbeti - kitaip kalbesi apie savo skausma. jis niekur nedings. zinosi, aisku, kad ne iseitis vaika verst gyvent toj pacioj saly, bet sakau, kaip jau aprasiau anksciau, - jei visi galetu rinktis, pasirinktu savo vaikui pirmaji varianta.


Papildyta:

su ja negerai tas, kad ateina ir bando primesti SAVO NUOMONE, kad buti be vaiku ir be vyro yra tragedija, ir taskas. ir ji nuolat tai sneka. tai cia su ja gerai? ko gini tik ja? nes mastai kaip ji...
as kaip tik rasiau kad yra tukstantis laimingu modeliu, ir visu pirma laime - tai vidine busena. vidine. o ne apturejimas daiktu, kas iprasta laime suvokti per vartototjiskumo savoka siais laikais: turiu/neturiu.

given444, as tiiesa paskaius nelabai idemiai skaiciau tavo posta, nes rasai bile rasyt.
jeigu neisvaziuociau I uzsieni, mano tevai neturetu dabar anukes
O mano toks amzius, kai tevai gali tureti vaikus ir toli ir tevai pagaliau nori pagyventi sau ir tureti ramybe. Vaikus uzaugini ir jie ir taip iseina, o sutuoktinis , tai tas zmogus, kuris lieka visam gyvenimui.

nu tai zinoma...galima ir latra sutikti, o alfonsu mazam autores miestely, galinciu pasinaudoti jos atlyginimu per akis. ka tuo nori pasakyti???? as kaip tik rasiau - autorei negalima karteles nuleist...
sakau, turejau pazistama kuri raudodavo, kad viena. sakydavo, geriau jau gyvenciau su alko, kuris mustu mane....laimiu laime
ta ir siulai...nes kalbi apie ta viena
Papildyta:

pilani sutinku. nes diskusijoje tu tik pati sau idomiausia ir tau patinka labiausiai klausyti saves puikumelis.
tikiuosi neapleisi savo kazkada pasiligojusiu tevu ir nenutrenksi ju i seneliu namus. nes tavo tevai ir negali kitaip tau sakyti --- nevaziuok - jie tu taip desperatiskai buvai nelaiminga lietuvoje...
Papildyta:

tai jus man neatsakete i mano klausima: ka dayri toms, kurios negali gimdyti, joms sokti nuo tilto??? i jas visi ziures su gailesciu, tai jas visas iskart isbrokuokim, turbut taip?

jei moteris sukurti buti motina, tuomet pirmyn ta kryptimi - kodel tuomet tu kalbi tik apie viena vaika? tipo, vienas yra, ir patenkinai savo gimties alki? ko ne 6 ar 10? kitose temose kaip tik aktyvistes kalba kad moteris neturi buti ikalinta savo fiziologiniam kune, ji ne gimdymo aparatas, ir tt.
motinyste beje pasireiksti gali ivairiais budais rupesciu kitais, kas beje ir buvo nuolat diskutuojama, ieskomos alternatyvos - jei jau to vyro neatsirastu. tai ir svetimi vaikai, darbas, pasinerimas i gera veikla, savanoryste, gyvunai ir tt. o cia ne turi gimdyti, nes visa kita tik melas, taigi ka siulot autore - uzsidepresuoti ir vis tiek nesutikus - nusokti nuo tilto?
man tikrai patinka tas poziuris, kur sakoma: galbut tikrai ne tavo kelias, nelemta ir tiek. nes vaika jei noretu turet autore, siaip jau senai butu pastojusi....

http://www.delfi.lt/...s.d?id=62291281

Labai abejoju, kad čia tas žmogus, kuris lieka visam gyvenimui. Tai atrodo tik bendro gyvenimo pradžioj, kai esi dar su tais rožiniais akiniais ir manai, kad būsi mylima amžinai. Realybė kitokia.

oi, pakėlė nuotaiką

Oho, įdomiai diskusija išsivystė - įvairiais aspektais Ačiū už palaikymą ir patarimus Pakomentuosiu žinutes "savo adresu". Man buvo primestas nenuoširdumas ir kažko slėpimas. Nei patvirtinsiu, nei ginsiuosi. Neslepiu kažkokių esminių faktų, kurie padėtų į situaciją pažiūrėti plačiau, tačiau manau yra taip: vienaip žmogus save mato, o šiek tiek kitaip jį mato aplinkiniai. Aš galiu apibūdinti save, girti, peikti, tačiau kokia nors mano artima draugė, gal būt rašydama atsiliepimą apie mane, paminėtų dar tam tikrų detalių, charakterių bruožų, kurių aš gal būt neakcentuoju. Visuomet iš šono matosi geriau, gali būti, kad tikrai aplinkinius atstumia kokia nors mano maniera ar pan Ne kartą to klausiau draugių, deja, jos atšauna, kad "viskas su tavim gerai, nesuprasi tų vyrų" ir tiek, bet nemanau, kad bėda vyruose - su manim kažkas negerai, jei nieko netraukiu . Galų gale, man išvis sunku pasakyti, kaip mane mato vyrai, įtariu, kad, jeigu per tokį laiko tarpą niekas manęs nemylėjo ir net nesimpatizavo, yra kažkokia rimta problema. Bet per tiek laiko taip ir nesupratau, kas su manimi ne taip. Ėjau pas psichologą, daug skaičiau literatūros apie bendravimo meną, savęs atskleidimą, galų gale ir mano darbas reikalauja nuolat dirbti, "šlifuoti" savo asmenybę. Niekada nesakiau ir nesakysiu, kad esu super moteris, be trukumų. Tokių nėra, o jei ir yra panašių - tai aš ne iš jų. Trūkumų, minusų yra, bet nejaugi nė viena mano geroji savybė nežavi, nepritraukia kitų?
P.S. Kas dėl mokytojos įvaizdžio... sakyčiau stereotipai ir tiek. Na taip - aš senmergė, bet senmergių yra ir gydytojų, ir verslinininkių, ir politikių tarpe.

Autorė labai primena mano draugę.Metų jai panašiai kiek ir Jums. Išsilavinusi, beje, irgi mokytoja, dabar jau pakilusi iki direktoriaus pavaduotojos, graži, gražiai ir skoningai besirengianti. Gerai uždirbanti (dirba dar ir korepetitore, tad pajamos tikrai nemažos). Turinti puikiai įrengtą savo butą, mašiną, sodybą. Labai aktyvi, komunikabili, visuomeniška asmenybė. Ir viena. Jei ir atsiranda koks vyriškis, labai greitai dingsta iš jos gyvenimo. Dažnai pagalvoju, kas joje netaip, jog vyrai šalinasi . Padariau tokias išvadas.
Arogancija (aš daug gyvenime pasiekusi, daug dirbu, daug uždirbu. Vyrai šalia jos jaučiasi nepilnaverčiai).
Deja, bet "mokytojos etiketė". Man iš šono labai gerai jaučiasi, jog bendraujant išlenda griežtumas ir kategoriškumas, net pati nejausdama pradeda kalbėti mokytojos tonu ir kitus mokyti. Koks vyras tai pakęs.
Cinizmas. Metams bėgant, visi aplinkui, ypač mažiau pasiekę netiesiogiai pašiepiami. Jei vyrams tai ir nesakoma tiesiai į akis, ilgiau pakalbėjus ta gaida tikrai išlenda.

Beje, ji ir pati sako, jog metams bėgant jai būtų vis sunkiau ir sunkiau prisitaikyti prie kito asmens, apsišlifuoti. Suprantama, apie žmogų šalia ji irgi dažnai pasvajoja ir labai to nori.

Siūlyčiau pasidaryti asmeninį horoskopą pas gerą astrologą. Kažkada buvau, puikiai pasakė, kokie aspektai lemia vienus ar kitus dalykus, pvz. vėlyvą santuoką, ar ko trūksta, kad būtų taip ar kitaip, ko reikėtų vengti ir pan. Kur padirbėti savyje.
Vis gi besigilinantis žmogus į save mato savo trūkumus ir privalumus, būtent vidinius, bet ir tam reikia didžiulio darbo, savidisciplinos, savistabos ir nuoširdumo su savimi.

Sėkmės.