QUOTE(Publicum47 @ 2013 09 11, 12:02)
Aš kažkaip manau, jei vaikai yra gyvenimo prasmė, tai kalbėjimas apie kažkokį investicijų atsipirkimą neitų. Ir negalėjimas dažnai būti su vaikais, būtų nustelbtas žinojimu, kad jie laimingi, kad
jie sveiki ir kad jie patenkinti savais gyvenimais.
vadinasi taves nera ju gyvenime?
jauciu, tu sau kalbi tau, nes tavo vaikai tuoj rinksis gyvenimus uzsieny...
as sakau - kas ir BELIEKA sakyti tevams, kurie nori buti modernus, nenori pasirodyti egoistai, ar pririsantys vaikus grandine tarsi sunis... bet jei ju paklaustu: ar noretum savo VAIKO, LAIMINGO CIA, SALIA TAVES, LIETUVOJ.....AR KITOJ SALY,,, TAI BE ABEJONES, LAIMETU PIRMAS variantas.
siaip cia ne i tema, bet ta emigracija, seimu darkymas, yra tikru tikriausia zaizda. kuomet svetimi mato tavo vaikus dazniau nei savi seneliai, proseneliai, geri artimi draugai, like gimtinej. o kur dar siaip aktyvi bendruomene, ar parapija. galim ir svetur pasinerti i bendruomenes, susikurti zmoniu rata, na o bet taciau...kaip forumiete rase: kokia teise as turiu is vaiku atimti senelius, ta rysi, tas dovanas, tuos pasakojimus, isvykas, pasakas, lepinimus, ir tai turi vykti ne dukart per metus, o daznai, labai daznai.
ziurekit kas is vis darosi su zmoniu rysiais..................ant skaipu kabo..............istisai, visi su visais.....
ir ka publicum sakys, ir ka aylintevai sakys? - kitaip ir sakyt NEGALI. negali: nes ju dukrele pasakys: tu, MAM, NESIKISK. NESIKISK-as noriu buti laiminga, tu atsok, ir privalai dziaugtis mano laime. o as tave mylesiu....uz 1000km...vot tep.
zinote, nesu ant tiek as dar vieidmaine. savo vaikams taip pat sakysiu: eikit, badykit laime kitur, bet...savo artimiems sielos draugams/ems - tikrai KITAIP KALBESIU... jau dabar pasiguodziu, nes mano pacios seima didele, ir mes pasisklaide sen bei ten - kad labai ir netgi labai jauciasi tas bendravimo stilius, ypatumai, kai tu tik parleki is uzsienio, atbuvi, prisibuciuoji, prisiglebesciuoji, pora naktu papliurpi, kazkur nueini - ir atgal visi grizta i savo gyvenimus. visgi atstumai daro savo, ne tiek atstumai, kiek tempas, kita patirtis, ir beveik visas. ima gautis taip, kad kitas nesupranta tavo problemu, o tu - jo.
taigi vaikams gali pasakyti viena, ir laimes palinketi. o su draugais - jei turi su kuo issikalbeti - kitaip kalbesi apie savo skausma. jis niekur nedings. zinosi, aisku, kad ne iseitis vaika verst gyvent toj pacioj saly, bet sakau, kaip jau aprasiau anksciau, - jei visi galetu rinktis, pasirinktu savo vaikui pirmaji varianta.
Papildyta:
QUOTE(Siaip111 @ 2013 09 11, 12:57)
Viskas su Ailyn yra gerai, matosi, kad rašo gyvenimu patenkinta moteris. O kai patarimus pradeda žarstyti tokios pačios vienišės, išsiskyrusios ir visokios kitokios nusivylusios gyvenimu, vyrais, vaikais ir t. t. ir dar jaučiasi labai teisios, tai iš šalies atrodo truputį juokinga. Jei aš neturiu vaikų, tai neinu aiškinti mamoms, kaip vaikus reikėtų maitinti, tai čia lygiai taip pat...
su ja negerai tas, kad ateina ir bando primesti SAVO NUOMONE, kad buti be vaiku ir be vyro yra tragedija, ir taskas. ir ji nuolat tai sneka. tai cia su ja gerai? ko gini tik ja? nes mastai kaip ji...
as kaip tik rasiau kad yra tukstantis laimingu modeliu, ir visu pirma laime - tai vidine busena. vidine. o ne apturejimas daiktu, kas iprasta laime suvokti per vartototjiskumo savoka siais laikais: turiu/neturiu.