Vienatvė, meilė ir kiti demonai

perskaicius sita posta, o tokiu buvo ne vienas, apie prisitaikymus/kompromisus, nori nenori skamba musu vieno mastytojo zodziai: santuoka - tai be abejones kompromisas. i kompromisa turi eiti abi puses. ir ka tai reiskia? DU zmones tampa nelaimingi
vot taip. ar paguodzia tas faktas, tarkim: gerai, as nebendrausiu su savo drauge, bet ir tu nustok zvejoti...
ot tai laime.

as apie batus, jus apie ratus kaip visada, kiek zmoniu tiek nuomoniu. mano atveju, kompromisas - tai ne kazko atsisakymas, o kito zmogaus, tarkim, silpnybiu, keistenybiu toleravimas. niekada is nei vieno zmogaus nereikalavau atsisakyti didziausio pomegio, ar kito zmogaus. cia jau terorizmas, mano nuomone. o tai , kad as uzmerkiu akis i kojines ant zemes, tai tikiuosi, kad jis uzmerks akis i mano neplautus indus. (cia tik pavyzdziai, netaikykite ju tiesiogaiai man). o kompromisai, kad ir kaip skeptiskai jus i juos ziuretumete yra visur - darbe, seimoj, su draugais ir t.t. ir tai nedaro zmoniu nelaimingais, jei aisku, nereikalaujama nenormaliu dalyku.

[quote=given444,2013 09 14, 22:26]
1. o tavo vyraskoks? na charakteris, temperamentas? lygiavertis tau ar po padu?
2. oi aylin tau neatleis
Papildyta:

Joop. Tikriausiai jau is mano postu apie vyriski, su kuriuo gyvenu, spresti galima . Jis tas...Na, "po padu" liaudiskai, taip . Bet mes siuo klausimu - gera pora. As visada buvau valdinga ir paskutinis zodis dazniausiai mano. Aisku, pasitariam pasitariam ir as nusprendziu. Vyriskis mano - nera nei meme koks, nei mamuliukas. Motinos, tiesa, jis visai neturi, tik pamote, su kuria santykiu nepalaiko. Sugeba savimi pasirupinti, dirba - uzdirba, kojiniu jam nelopau, apatiniu neperku, valgyt, kaip jau minejau, negaminu beveik. Bet va visais svarbiausius klausimus sprendziu as. Vaiko varda rinkau as. I kokia mokykla eis vaikas (na, dar anksti, tik pakalbam) - as. I koki miesta, i koki busta ir net i kokia sali kraustysimes ir kur apsistosim - sprendziu as. Kur atostogausim, kokiam viesbuty gyvensim ir ka veiksim - sprendziu as. Kur vakarieniausim - as (ne visada), jo stiliu formuoju as, filmus renku as ir tt, ir tt. Tikiu, kad kazkam tai ziauriai nuskambes. Bet mus abu tokia situacija tenkina. As sunkiai sugyvenama ir nemegstu kuomet man priestarauja. O jis neturi fantazijos ir jam smagu, kuomet as parenku uz abu. Jei buciau namu seimininke, gal butu nuobodu. Bet mano darbas - reikalaujantis ypatingos fantazijos ir ismones, gana ekstremalus, turiu islavinta vaizduote, be to, daug diskusiju ir pokalbiu darbe. Tai man nesunku paplanuot ir puikiai patinka, kad namie galiu ir atsipalaiduot ir nereikia su niekuo diskutuot ir gincytis. O ir gyvenu kaip noriu. Mano vyras - geras zmogus, turintis skurdzia vaizduote. Bet mane ir vaika myli ir palaiko besalygiskai. Nesiskundziu.

as kai santuokoj gyvenau, irgi viska pati sprendziau. privalejau. labai labai nepatiko. daugiau to nenoreciau. pati but po padu irgi nenoreciau. man norisi vyro - brolio. na, pagaliau esu toki sutikusi. nes anksciau manydavau, kad toks, kokio as noreciau, neegzistuoja. . nesamone man tas poziuris, kad vyrai kaip mazi vaikai ar dar kokie debilavoti sutverimai.

Kas tamsta per žmona, kad vyro su tapkėm dantyse nepasitinkat?
Ne, iš šono viskas susiskaito normaliai, jei tik abiems gerai. Mano tėvai gyveno (gyvena) panašiu principu, ir nieko - lyg nei vienas nesiskundžia. Aš taip negalėčiau, arčiau širdies lygios (su mažomis išimtimis) partnerystės principas. Bet čia gi į lankas.

Pamąsčiau apie autorės padėtį. Atvirai - pirma mintis buvo tokia, kad net neįsivaizduoju, kur šiuo metu būtų galima ieškotis vyro. Per laiką sugalvojau dvi galimai strategines vietas - parkas, pro kurį grįžtant namo pasitaiko šunis vedžiojančių ir maloniai besišypsančių vyriškių. Ir kažkoks dviratininkų (na, primečiau, kad tokie ~30+ metų, kad jaunesnis - nieko blogo) susirinkimas, pro kurį netyčia prabėgau ir užžiūrėjau, kad vyrų gerokai daugiau, nei moterų. Tiesa, turbūt sunku būtų pasakyti, kiek iš pastarųjų kategorijų nėra vedę ar kitaip įsipareigoję. Bet gal kažkokios grupinės tikslingos „užklasinės“ veiklos ėmimasis būtų visai nebloga išeitis?

O dar, kadangi iš pavydo kone paspringau, bandžiau sumąstyti, kas per dėstoma disciplina, leidžianti susikrauti 16 tk., per mėnesį. Tokia, kuri turėtų paklausą, kurią rinktųsi ir suaugę uždirbantys žmonės, ir būtų galima mokyti grupėmis po kelis. Nesugalvojau. Humanitariniai lyg ir atkrenta, bet negi kažkas iš suaugusiųjų sugalvotų mokytis tiksliųjų?

[quote=GiuliettaMasina,2013 09 15, 19:43]
[quote=given444,2013 09 14, 22:26]
1. o tavo vyraskoks? na charakteris, temperamentas? lygiavertis tau ar po padu?
2. oi aylin tau neatleis
Papildyta:

Joop. Tikriausiai jau is mano postu apie vyriski, su kuriuo gyvenu, spresti galima . Jis tas...Na, "po padu" liaudiskai, taip . Bet mes siuo klausimu - gera pora. As visada buvau valdinga ir paskutinis zodis dazniausiai mano. Aisku, pasitariam pasitariam ir as nusprendziu. Vyriskis mano - nera nei meme koks, nei mamuliukas. Motinos, tiesa, jis visai neturi, tik pamote, su kuria santykiu nepalaiko. Sugeba savimi pasirupinti, dirba - uzdirba, kojiniu jam nelopau, apatiniu neperku, valgyt, kaip jau minejau, negaminu beveik. Bet va visais svarbiausius klausimus sprendziu as. Vaiko varda rinkau as. I kokia mokykla eis vaikas (na, dar anksti, tik pakalbam) - as. I koki miesta, i koki busta ir net i kokia sali kraustysimes ir kur apsistosim - sprendziu as. Kur atostogausim, kokiam viesbuty gyvensim ir ka veiksim - sprendziu as. Kur vakarieniausim - as (ne visada), jo stiliu formuoju as, filmus renku as ir tt, ir tt. Tikiu, kad kazkam tai ziauriai nuskambes. Bet mus abu tokia situacija tenkina. As sunkiai sugyvenama ir nemegstu kuomet man priestarauja. O jis neturi fantazijos ir jam smagu, kuomet as parenku uz abu. Jei buciau namu seimininke, gal butu nuobodu. Bet mano darbas - reikalaujantis ypatingos fantazijos ir ismones, gana ekstremalus, turiu islavinta vaizduote, be to, daug diskusiju ir pokalbiu darbe. Tai man nesunku paplanuot ir puikiai patinka, kad namie galiu ir atsipalaiduot ir nereikia su niekuo diskutuot ir gincytis. O ir gyvenu kaip noriu. Mano vyras - geras zmogus, turintis skurdzia vaizduote. Bet mane ir vaika myli ir palaiko besalygiskai. Nesiskundziu.
[/quote]
ir viskas labai puiku,gyvenimas netaps kancia nes jus vienas kita papildot

jezaumarija. bet cia tas pats.
ar jus nuo to laiminga??? vis tiek ne GILIAI SIRDYJE!!!!
Papildyta:



GM, nemanau kad vyras po padu. as esu panasi, esu aktyvesne, ir daugelis moteru tokios..norejot pasakyt matomai kazka naujo, bet nepasaket

TAIP, nes man kojines tos netrukdo. tada, kai prades trukdyti, vadinasi ir tas vyras man jau trukdo. pazistu save, kai pradeda erzinti kojines, tai kaip valgo ir apskritai, tai, kad yra cia, tada jau viskas - nepades niekas. mano laime nepriklauso nuo kojiniu ar indu.
ir apskritai, kaip jus isvis galite sakyti, kad giliai sirdyje AS nelaiminga? ar sedejote mano kailyje? aisku, buna momentu kai as nelaiminga, bet tik idiotai visada viskuo patenkinti.

Sveikos.



Iki tobulybės man kaip iki mėnulio pėstute. Kažkas minėjo, kad greičiausiai esu per daug skrupulinga, griežta. Darbe tam tikra tvarka, disciplina turi būti, (kaip ir visur, manau), tačiau pabaigus darbus mėgstu atsiplaiduoti, o su draugais išvis nelabai patinka bendrauti darbinėmis temomis, mokymo ir taip mano gyvenime daug, todėl laisvalaikiu noriu atsipalaiduoti.
Prieš kelias dienas gavau labai blogų naujienų - lyg iš giedro dangaus, todėl dabar išvis nieko nebesinori. Kelios dienos nei namų tvarkausi, nei lovą klojuoso ir pati pobaisė vaikštau. Nebėra jėgų, tai tokia iš manęs ir pedantė...

O man nieko gero is to, kai viska seimoje sprendzia moteris.
Ir tada kokia nasta ant jos peciu. Vaikai ir dar reikia galvoti , o vyras - tik dirba
Mes sprendziam abudu, aisku, jeigu as labai kazko noriu, itikinu, kad tai yra geriausias variantas. Vyras apgalvojes po to visada man pasako, kad buvau teisi
bet man nereikia tokio vyro-skuduro, kad su juo ar be jo eisiu kur noresiu, darysiu ka noresiu, nesitarsiu ir viska spresiu pati. jau sprendziau su exu, dabar po tokio mano gyvenimas -pasaka, auginu vaika ir nieko negalvoju... na galvoju, ka reikia nusipirkti, kur noretume atostogu, apie nauja busta, bet vyras del to stegiasi...

Bet ar jus nekartojate motinos klaidu dabar? nes is postu esat labai salta seimoje...

Valdingumas ir šaltumas - skirtingi dalykai, ypač šeimoj, aš, tarkim, ir valdinga, ir griežta, neauginu lepūnėlių mamyčiukų bet kartu kiekvieną dieną ir parodau, ir pasakau, kad juos abu myliu