Nepamenu, ar pasakojau, bet, jeigu ne, tai papasakosiu. Žodžiu, "apturėjau" tokią įdomią situaciją prieš metus. Buvo vienos pažįstamos jubiliejaus šventė kavinėje. Kai kuriuos ten dalyvaujančius žmones pažinojau, kai kurių ne. Na ir per tą gimtadienį susipažinau su vienu vyriškiu. Jis panašaus amžiaus, kultūringas, įdomus, labai gerą humoro jausmą turintis. Pokalbis vystėsi savaime nei aš ten bandžiau vaidinti kokią super moterį, nei ką tiesiog užsikalbino ir pradėjom šnekėtis. Kalbėjomės praktiškai visą vakarą. Įvairiomis temomis tiek apie orą, tiek apie visokias gyvenimiškas peripertijas, kai viskas ėjo į pabaigą, maniau apsikeisim kontaktais, kadangi nuoširdžiai galvojau, jog mums pavyko neblogai susipažinti, jis rodė dėmesį t.y. domėjosi manimi, klausinėjo kokie vyrai patinka ir pan. Žodžiu durnelė prisisvaigau
Kažkur apie antrą nakties jis sako: "na gerai, reikia kviestis taksi ir lėkti namo, nes mergina supyks, kad taip ilgai negrįžtu". Ma tik akys ant kaktos iššoko, galvoju: "ką? kokia mergina?!". Juokinga, bet to dalyko per visą vakarą ir nepaklausiau, nes man susišvietė, kad tokią iniciatyvą bendrauti rodantis vyras nėra užimtas Atsisveikinom ir jis išvyko. Po gimtadienio, paklausiau draugės, ar jis tikrai yra įsipareigojęs, pasakė "tai taip, jau seniai, o ką jis tau nesakė?" Na žodžiu dužo mano viltys ir vienadienė simpatija. Daugiau su juo nebesusitikau ir nebendravau. Prisiminiau, nes tuomet buvo pakankamai "abydna".
