QUOTE(Kalastaja @ 2013 04 23, 18:59)
Ačiū

.
Skaičiau, kad stevia augalas ir Lietuvoje gali augti. Tai gal jis kaip natūralus ir tiktų? Bet nesu augalo balbdžiusi, tik tabletes

.
O kaip jūs pradėdamos paleo dietą "išsigydėt" nuo potraukio. Aš jau trys mėnesiai kaip atsisakius visokių kviečių, grūdų, bulvių, pupu/žirnių - ir žiūriu, kad man tai jokių problemų nesukelia, ir jų nepasiilgstu. Tačiau vietoj cukraus kol kas naudoju įvairius saldiklius, bet ne medų (na čia Dukano dietoje taip pas mus

) - ir nežinau kaip nuo saldumo atprasti. Nebent pradėjus valgyti vaisius kažkiek susitavrkys poreikis
P<S.: mačiau kai kuriom iš jūsų Dukano dieta pašaipą kelią - bet supraskit, žmonės turintys didelį nutukimą, tikrai turi ne didelį pasirinkimą kaip suliesėti ir įprasti sveikai maitintis.
Pas mus buvo toks metabolizmo nukrypimas, kai lengvai atsisakoma saldumynų, tačiau žinau kad tiems, kurie turi antsvorio, paprastai būna kitoks, priešingas sutrikimas- kai per daug insulino, per daug pažemina cukraus lygį kraujyje, ir savijauta pagerėja užkrimtus tik kažką saldaus ar krakmolingo. Tačiau tai užburtas ratas. Insulinas vėl neša gliukozę į riebalų atsargas, ir vėl bloga savijauta. Va tokie asmenys ir ieško ką čia saldaus
leistino rasti.
Lietuvoje stevijai per maža saulės ir ji nesukaupia tokio saldumo.Kas mėgino auginti- nusivylė. Tačiau man jau ir morka per saldi.
Vaisiai netinka metant svorį, nes tai cukrus -daugiausia fruktozė, kuri turi būti perdirbama kepenų, paverčiama riebalais, o iš atsargų riebalai sunkiai būna imami. Tam trukdo per dažnas ir per didelis insulino išskyrimas. Norint mesti svorį- pirmiausia reikia nustoti užkandžiauti ir kiek tik išeina suretinti valgymus. Max trys. Valgyti sočiai ir su daug riebalų(aišku sočiųjų).Tada sotumas būna ilgas, krenta insulino lygis ir galima pagaliau naudoti kūno riebalus energijai gaminti. Ir prasideda riebalų tirpimas...
yra tokia J Babkin knyga rusų kalboj.
QUOTE
Кaip lengvai ir paprastai sulieknėti insulino sumažinimo metodo pagalba.
Organizmas energiją gamina iš gliukozės ar riebalų. Kai žmogus valgo, gliukozės lygis pakyla. Veikiamas insulino, kuris išsiskiria valgant, organizmas ima deginti tą gliukozę, o taip pat dalį atideda į atsargas riebalų formoje. Gliukozės atsargų, sukauptų po valgio, paprastai užtenka tik trumpam laikui keletui valandų, o jei šalta, ar fizinio krūvio metu dar trumpiau. O jei energijos gamybai naudojami riebalai, vidutinis žmogus be maisto gali išbūti 30-40 parų be maisto, nesukeldamas didelės žalos organizmui. Palyginkim lieknėjimo procesą su degančia žvake. Kai žvakė sudega, vaškas, iš kurio ji buvo padaryta, daugiau neegzistuoja. Taip ir mes, jei norim numesti svorio, turim priversti riebalus degti, kad jie išnyktų, išsisklaidytų visatoje šilumos pavidalu.
Bet riebalų deginimas negalimas, kol insulino lygis aukštas, todėl kad insulinas tai augimo ir kaupimo (taip pat ir riebalų) hormonas. Tik kai po valgio praeina kažkoks laiko tarpas ir insulino lygis krenta, organizmas gali persijungti deginti riebalus.
o jei kažką, bent mažą trupinėlį tarp valgymų įsimeti burnon, vėl bus išskirtas insulinas ir riebalų atsargų naudojimas nutrūks.