"Susidaro įspūdis, kad žmona valdinga, viską norinti žinoti, kontroliuoti, laikyti savo rankose, kad viskas būtų taip, kaip nori ji. Jei taip buvo visada, gal vyras pavargo nuo asmeninės laisvės ir erdvės nebuvimo, nuo nuolatinės kontrolės, savojo "aš" praradimo? Santuoka ir šeima nesuklijuoja dviejų į vieną. Žmonės eina vienu keliu, turi bendrų tikslų, darbų, siekimų, tačiau lygiai taip pat kiekvienas turi ir asmeninių."
Tepaluota, tu pamiršti, kad jis dar ir jos trijų vaikų tėvas, jos sutuoktinis, vis dar, ir tai tikrai labai didelis jos reikalas, kur ir su kuo bastosi šitas bledė. Kiekvienai moteriai tokioje kritinėje situacijoje būtų karštas pulsas, kas vyksta, dabar, tikiu, ten viskas karšta, draskomos šiltos mėsos. Tu taip rašai vienpusiškai, kad plaukai šiaušiasi. Trys vaikai, iš kurių du mažyliai. Ar tu apskritai suvoki protu ką tai reiškia moteriai, kaip ir ką ji šiuo periodu išgyvena, kokį skausmą? Galbūt ne visi veiksmai "teisingi", kaip nederėtų elgtis, bet kiekvienas žmogus yra gyvas, jis atsidūręs tokioje desperacijoje visko gali imtis. Labai lengva čia kritikuoti moterį su trim vaikais. Kodėl nekritikuoji kitos moters?
QUOTE(Subjektyvi @ 2013 10 11, 10:03)
"Susidaro įspūdis, kad žmona valdinga, viską norinti žinoti, kontroliuoti, laikyti savo rankose, kad viskas būtų taip, kaip nori ji. Jei taip buvo visada, gal vyras pavargo nuo asmeninės laisvės ir erdvės nebuvimo, nuo nuolatinės kontrolės, savojo "aš" praradimo? Santuoka ir šeima nesuklijuoja dviejų į vieną. Žmonės eina vienu keliu, turi bendrų tikslų, darbų, siekimų, tačiau lygiai taip pat kiekvienas turi ir asmeninių."
Tepaluota, tu pamiršti, kad jis dar ir jos trijų vaikų tėvas, jos sutuoktinis, vis dar, ir tai tikrai labai didelis jos reikalas, kur ir su kuo bastosi šitas bledė. Kiekvienai moteriai tokioje kritinėje situacijoje būtų karštas pulsas, kas vyksta, dabar, tikiu, ten viskas karšta, draskomos šiltos mėsos. Tu taip rašai vienpusiškai, kad plaukai šiaušiasi. Trys vaikai, iš kurių du mažyliai. Ar tu apskritai suvoki protu ką tai reiškia moteriai, kaip ir ką ji šiuo periodu išgyvena, kokį skausmą? Galbūt ne visi veiksmai "teisingi", kaip nederėtų elgtis, bet kiekvienas žmogus yra gyvas, jis atsidūręs tokioje desperacijoje visko gali imtis. Labai lengva čia kritikuoti moterį su trim vaikais. Kodėl nekritikuoji kitos moters?
Tepaluota, tu pamiršti, kad jis dar ir jos trijų vaikų tėvas, jos sutuoktinis, vis dar, ir tai tikrai labai didelis jos reikalas, kur ir su kuo bastosi šitas bledė. Kiekvienai moteriai tokioje kritinėje situacijoje būtų karštas pulsas, kas vyksta, dabar, tikiu, ten viskas karšta, draskomos šiltos mėsos. Tu taip rašai vienpusiškai, kad plaukai šiaušiasi. Trys vaikai, iš kurių du mažyliai. Ar tu apskritai suvoki protu ką tai reiškia moteriai, kaip ir ką ji šiuo periodu išgyvena, kokį skausmą? Galbūt ne visi veiksmai "teisingi", kaip nederėtų elgtis, bet kiekvienas žmogus yra gyvas, jis atsidūręs tokioje desperacijoje visko gali imtis. Labai lengva čia kritikuoti moterį su trim vaikais. Kodėl nekritikuoji kitos moters?
QUOTE(Subjektyvi @ 2013 10 11, 10:03)
tu pamiršti
Nepamirštu ir puikiai viską suvokiu. Bet kas pasikeis, jei ji kaip ligonė sekios iš paskos? Juk ji tik save skaudina.
QUOTE(Subjektyvi @ 2013 10 11, 10:03)
Kodėl nekritikuoji kitos moters?
Todėl, kad tai žmonos ir vyro problema. Jie DVIESE iki to priėjo.
O vyras nieko nedelsdamas išlėkė reabilituotis. 
Ar žinai ką reiškia trys vaikai namuose ir kokia ten atmosfera, ramybės niekada nebus, o kai du maži, tai chaosas. Turiu du vaikus, dvynius, tai tik jiems užaugus atėjo į namus ramybė. Tai man atrodo, kad tu nesuvoki realybės, ką reiškia, kai namuose auga trys arba du vaikai. Ir kiek visko su jais susiję. Vyras išėjo į darbą ir tiek žinių, parėjo, o jį reikia apšokinėti, pagalvytę papurenti, nes matai, jam labai sunku. 
Ir štai atsirado "gelbėtoja" ir "guodėja". Be vaikų, be rūpesčių, visada pailsėjusi.
Ar žinai ką reiškia trys vaikai namuose ir kokia ten atmosfera, ramybės niekada nebus, o kai du maži, tai chaosas. Turiu du vaikus, dvynius, tai tik jiems užaugus atėjo į namus ramybė. Tai man atrodo, kad tu nesuvoki realybės, ką reiškia, kai namuose auga trys arba du vaikai. Ir kiek visko su jais susiję. Vyras išėjo į darbą ir tiek žinių, parėjo, o jį reikia apšokinėti, pagalvytę papurenti, nes matai, jam labai sunku. Ir štai atsirado "gelbėtoja" ir "guodėja". Be vaikų, be rūpesčių, visada pailsėjusi.
aha, priejo tai abu,o visa kose tai vienai kazkodel srebti reikia,jis tai euforijoje.ir taip, as kazkiek galiu susitapatinti su autore,nes pati esu triju mazu vaiku mama,tai tikrai jei vyras noretu galetu ieskotis naujos meiles,nes priezasciu tikrai atsirastu,nes t su vaikais yra kas namie veikti,o dar as ir dirbu,tai kada jau tas pagalvytes purenti,buna ,kad uzmiegu pokalbio eigoje su vyru,o gal jis tuo momentu man norejo pasiguosti 
,nu ,zodziu as ne robotas, tik zmogus,darau tas klaidas kas diena ir visokias,bet tikiuosi ,kad maniskis supranta jog tai laikina,vaikai auga,as jam net kartais pasakau,kad pamatysi ,dziaukis,nes kai jos uzaugs pasiilgsi tu laiku,supranta ,atrodo, kol kas,bet i kito galva neilisi,gal jau ten koks planelis rezgasi. 
,nu ,zodziu as ne robotas, tik zmogus,darau tas klaidas kas diena ir visokias,bet tikiuosi ,kad maniskis supranta jog tai laikina,vaikai auga,as jam net kartais pasakau,kad pamatysi ,dziaukis,nes kai jos uzaugs pasiilgsi tu laiku,supranta ,atrodo, kol kas,bet i kito galva neilisi,gal jau ten koks planelis rezgasi.
Nebegaliu nepasisakyt, kai taip i pievas jau nusneka 
BULLSHIT!
Jau tos teoretikes moterys Iskart is posto aisku, kuri susidurusi su tokia situacija, o kuri peza hipotetiskai.
1. Tiek vyrai, tiek moterys neistikimi tampa arba ne del asmeniniu priezasciu, priklausomai nuo savo noru ir moraliniu vertybiu. Bet ne visi tai drysta pripazinti net sau, o juo labiau kitiems. Aisku lengviau apkaltinti kita, nei pasiieskoti priezasciu savyje. Apkaltinti kita (ypac zmona) juoku darbas: nepaglostei palei plauka, todel isejau kad paglostytu kita; per daznai glostei palei plauka, per gera buvai, nuobodu pasidare, isejau ieskoti nuotykiu ir adrenalino; ir t.t. ir pasaka be galo
Nepermetinekit atsakomybes! NIEKAS kitas nebutu kaltas uz MANO elgesi. Kad ir ka as gyvenime padaryciau, tai yra MANO ATSAKOMYBE, niekieno kito!!! Jei as buciau neistikima vyrui, tai MANO PASIRINKIMAS IR SPRENDIMAS. Lygiai tas pats galioja seimos vyrui. Jo pasirinkimas buti neistikimu, tai JO PASIRINKTAS ELGESYS IR JO ATSAKOMYBE. ZMONA CIA NE PRIE KO. (Man labai patiko cia tas Pauliaus pavyzdys apie dauzoma vaza.) Visada yra galimybe PIRMA ISSISKIRTI, TADA SU KITA/KITU ATSIGULTI Kodel "nuskriaustajam" nepasirinkus sio varianto? 
2. Lilit, AS JUS PUIKIAI SUPRANTU. Nes esu buvus praktiskai identiskoje situacijoje O tu teisuoliu teoretiku postus skaitykit kaip pasaka, kuria tik jos pacios tiki Bet as noreciau vienam sia akimirka uzkliuvusiam teoretikes postui su paryskintu klausimu pateikti atsakyma, jei jus ne pries
Koks zmonos reikalas? Jus gal netekejusi? Nesusidurusi su ISTATYMINE SUTUOKTINIU ATSAKOMYBE?? As kaip zmona, kol susieta bendrais issipareigojimais, TURIU TEISE ZINOTI VISKA, nes musu su vyru atsakomybe BENDRA, ne tik pavarde ir lova, jei ka Tai cia pirmiausia. Antra, jei as galvoju priimti vyra atgal gyventi kartu (apie atleidima kalbesim daaaug veliau), tai as turiu ZINOTI VISKA (arba kitaip tariant kiek imanoma daugiau), kad galeciau priimti teisinga sprendima. Nes kuo daugiau informacijos turesiu, tuo mano sprendimas bus objektyvesnis ir teisingesnis MANO PACIOS atzvilgiu. Ir apskritai auksine gyvenimo taisykle: KAS TURI INFORMACIJA, TAS VALDO. O valdyti as turiu teise, nes.. valdau SAVO gyvenima. Smulkmenose irgi slypi gyvenimo tiesa, todel zmona ir nori, ir turi zinoti kuo daugiau smulkmenu, nes primines sprendima, kur lems JOS gyvenima. Is kur zmona zino detales apie meiluze ir jos buvusi drauga: speju palaiko info rysius su tuo meiluzes buvusiu draugu.
Lilit, as puikiai suprantu kodel pirmu postu uzklausete/uzprasete paanalizuoti vyro psichologija. Nes jus ieskote atsakymu priimti sau vienokius ar kitokius sprendimus.
QUOTE(Tepaluota @ 2013 10 11, 09:11)
1. Parašėte tai, apie ką visąlaik kalbėjau 
Nebuvo nei laimingai vedęs, nei gražiai gyveno, tik žmonai arba atrodė, kad viskas gerai, arba tiesiog buvo užsimerkiama prieš problemas. Pabrėžiu - dvasines problemas tarp dviejų žmonių, ne buitinius dalykus. Žmonai gal ir buvo gerai: pinigus uždirba, ne pijokas, pati prapuolus buityje, su vaikeliais - žodžiu, kaip ir daugelis minėjo, buitis, kasdienybė, rutina... O ar liko vietos pačiai, vyrui, dviejų žmonių santykiams? Kur dingo romantiški pasivaikščiojimai, malonios staigmenos, pokalbiai dviese? Ar, kalbant telefonu, buvo sakoma myliu, pasiilgau? Galit rėkti - kokia čia romantika, kai pavargus nuo vaikų, skalbinių ir pan., tegalvoji kaip pasiekti lovą. Bet vėl pasikartosiu: santykiai - tai darbas. Ypač aplankius rutinai. Ypatingai tada žmogus ima ilgėtis ankstesnių išgyvenimų, šiltų jausmų, neretai aplanko mintys, kad šalia ne tas žmogus. Būtent tada, kai to nerandama šalia, imama žvalgytis kažko iš šono, kas suteiktų šiuos išgyvenimus. Ar buvo pastebėtas šitas momentas? Ar buvo atvirai vienas kito klausiama - kaip jautiesi, ar viskas nurašoma kasdienybei, vėliau, kitąkart? Matyt, nebuvo, jei rašoma, kad iki tol gyveno gerai ir gražiai...
2. O koks žmonos reikalas, ką dabartinė žino, ko nežino? Ko kištis? Ir apskritai - kelia nuostabą, iki kokių smulkmenų viskas išknista -kas, kam, ką rašė, su kuo kalbėjo, kaip gyvena, kuo tiki ar netiki... Iš kur žinote, kad "šiandien šita meilužė parašė savo buvusiajam"? Fantazuojate? Tikrinate "šitos meilužės" telefoną? Kokiu būdu? Kam? Susidaro įspūdis, kad žmona valdinga, viską norinti žinoti, kontroliuoti, laikyti savo rankose, kad viskas būtų taip, kaip nori ji. Jei taip buvo visada, gal vyras pavargo nuo asmeninės laisvės ir erdvės nebuvimo, nuo nuolatinės kontrolės, savojo "aš" praradimo? Santuoka ir šeima nesuklijuoja dviejų į vieną. Žmonės eina vienu keliu, turi bendrų tikslų, darbų, siekimų, tačiau lygiai taip pat kiekvienas turi ir asmeninių.
Dėl skambučių dukrai - džiaukitės, kad tėvas skambina vaikams, kad ir kokia to priežastis būtų (numanoma - greitos skyrybos). Būtų geriau, jei visai neskambintų? Norite skirtis su pasidrąskymais? Kam bus geriau nuo to, pačiai, vaikams? Manote, kad tokiu atveju sustabdysite jį, susigrąžinsite atgal? Smarkiai abejoju... Ar ne protingiau būtų laiką ir energiją, kurie skiriami seklio Morkos darbui, skirti sau?
Nebuvo nei laimingai vedęs, nei gražiai gyveno, tik žmonai arba atrodė, kad viskas gerai, arba tiesiog buvo užsimerkiama prieš problemas. Pabrėžiu - dvasines problemas tarp dviejų žmonių, ne buitinius dalykus. Žmonai gal ir buvo gerai: pinigus uždirba, ne pijokas, pati prapuolus buityje, su vaikeliais - žodžiu, kaip ir daugelis minėjo, buitis, kasdienybė, rutina... O ar liko vietos pačiai, vyrui, dviejų žmonių santykiams? Kur dingo romantiški pasivaikščiojimai, malonios staigmenos, pokalbiai dviese? Ar, kalbant telefonu, buvo sakoma myliu, pasiilgau? Galit rėkti - kokia čia romantika, kai pavargus nuo vaikų, skalbinių ir pan., tegalvoji kaip pasiekti lovą. Bet vėl pasikartosiu: santykiai - tai darbas. Ypač aplankius rutinai. Ypatingai tada žmogus ima ilgėtis ankstesnių išgyvenimų, šiltų jausmų, neretai aplanko mintys, kad šalia ne tas žmogus. Būtent tada, kai to nerandama šalia, imama žvalgytis kažko iš šono, kas suteiktų šiuos išgyvenimus. Ar buvo pastebėtas šitas momentas? Ar buvo atvirai vienas kito klausiama - kaip jautiesi, ar viskas nurašoma kasdienybei, vėliau, kitąkart? Matyt, nebuvo, jei rašoma, kad iki tol gyveno gerai ir gražiai... 2. O koks žmonos reikalas, ką dabartinė žino, ko nežino? Ko kištis? Ir apskritai - kelia nuostabą, iki kokių smulkmenų viskas išknista -kas, kam, ką rašė, su kuo kalbėjo, kaip gyvena, kuo tiki ar netiki... Iš kur žinote, kad "šiandien šita meilužė parašė savo buvusiajam"? Fantazuojate? Tikrinate "šitos meilužės" telefoną? Kokiu būdu? Kam? Susidaro įspūdis, kad žmona valdinga, viską norinti žinoti, kontroliuoti, laikyti savo rankose, kad viskas būtų taip, kaip nori ji. Jei taip buvo visada, gal vyras pavargo nuo asmeninės laisvės ir erdvės nebuvimo, nuo nuolatinės kontrolės, savojo "aš" praradimo? Santuoka ir šeima nesuklijuoja dviejų į vieną. Žmonės eina vienu keliu, turi bendrų tikslų, darbų, siekimų, tačiau lygiai taip pat kiekvienas turi ir asmeninių.
Dėl skambučių dukrai - džiaukitės, kad tėvas skambina vaikams, kad ir kokia to priežastis būtų (numanoma - greitos skyrybos). Būtų geriau, jei visai neskambintų? Norite skirtis su pasidrąskymais? Kam bus geriau nuo to, pačiai, vaikams? Manote, kad tokiu atveju sustabdysite jį, susigrąžinsite atgal? Smarkiai abejoju... Ar ne protingiau būtų laiką ir energiją, kurie skiriami seklio Morkos darbui, skirti sau?
BULLSHIT!
Jau tos teoretikes moterys
Iskart is posto aisku, kuri susidurusi su tokia situacija, o kuri peza hipotetiskai.1. Tiek vyrai, tiek moterys neistikimi tampa arba ne del asmeniniu priezasciu, priklausomai nuo savo noru ir moraliniu vertybiu. Bet ne visi tai drysta pripazinti net sau, o juo labiau kitiems. Aisku lengviau apkaltinti kita, nei pasiieskoti priezasciu savyje. Apkaltinti kita (ypac zmona) juoku darbas: nepaglostei palei plauka, todel isejau kad paglostytu kita; per daznai glostei palei plauka, per gera buvai, nuobodu pasidare, isejau ieskoti nuotykiu ir adrenalino; ir t.t. ir pasaka be galo
Nepermetinekit atsakomybes! NIEKAS kitas nebutu kaltas uz MANO elgesi. Kad ir ka as gyvenime padaryciau, tai yra MANO ATSAKOMYBE, niekieno kito!!! Jei as buciau neistikima vyrui, tai MANO PASIRINKIMAS IR SPRENDIMAS. Lygiai tas pats galioja seimos vyrui. Jo pasirinkimas buti neistikimu, tai JO PASIRINKTAS ELGESYS IR JO ATSAKOMYBE. ZMONA CIA NE PRIE KO. (Man labai patiko cia tas Pauliaus pavyzdys apie dauzoma vaza.) Visada yra galimybe PIRMA ISSISKIRTI, TADA SU KITA/KITU ATSIGULTI
Kodel "nuskriaustajam" nepasirinkus sio varianto? 2. Lilit, AS JUS PUIKIAI SUPRANTU. Nes esu buvus praktiskai identiskoje situacijoje
O tu teisuoliu teoretiku postus skaitykit kaip pasaka, kuria tik jos pacios tiki Bet as noreciau vienam sia akimirka uzkliuvusiam teoretikes postui su paryskintu klausimu pateikti atsakyma, jei jus ne pries Koks zmonos reikalas? Jus gal netekejusi? Nesusidurusi su ISTATYMINE SUTUOKTINIU ATSAKOMYBE?? As kaip zmona, kol susieta bendrais issipareigojimais, TURIU TEISE ZINOTI VISKA, nes musu su vyru atsakomybe BENDRA, ne tik pavarde ir lova, jei ka
Tai cia pirmiausia. Antra, jei as galvoju priimti vyra atgal gyventi kartu (apie atleidima kalbesim daaaug veliau), tai as turiu ZINOTI VISKA (arba kitaip tariant kiek imanoma daugiau), kad galeciau priimti teisinga sprendima. Nes kuo daugiau informacijos turesiu, tuo mano sprendimas bus objektyvesnis ir teisingesnis MANO PACIOS atzvilgiu. Ir apskritai auksine gyvenimo taisykle: KAS TURI INFORMACIJA, TAS VALDO. O valdyti as turiu teise, nes.. valdau SAVO gyvenima. Smulkmenose irgi slypi gyvenimo tiesa, todel zmona ir nori, ir turi zinoti kuo daugiau smulkmenu, nes primines sprendima, kur lems JOS gyvenima. Is kur zmona zino detales apie meiluze ir jos buvusi drauga: speju palaiko info rysius su tuo meiluzes buvusiu draugu.Lilit, as puikiai suprantu kodel pirmu postu uzklausete/uzprasete paanalizuoti vyro psichologija. Nes jus ieskote atsakymu priimti sau vienokius ar kitokius sprendimus.
QUOTE(Tepaluota @ 2013 10 11, 09:15)
Nepamirštu ir puikiai viską suvokiu. Bet kas pasikeis, jei ji kaip ligonė sekios iš paskos? Juk ji tik save skaudina.
Todėl, kad tai žmonos ir vyro problema. Jie DVIESE iki to priėjo.
Todėl, kad tai žmonos ir vyro problema. Jie DVIESE iki to priėjo.
Pagal jusu logika, jei sutuoktinis uzlipa ant kito kad ir pvz. alkoholio ir aistros paveiktas (nes po 10 metu bendro gyvenimo aistra sutuoktiniui jau tikrai ne tokia pat, kaip drugeliu periode), tai yra ir isduotojo kalte? Be demagoginiu isvedziojimu, tiesiog taip ar ne.
Nes man skaitant jusu postus susidaro ispudis, kad jus arba perskaitete per daug populiariosios psichologijos knygu, arba niekada nesate isgyvenusi to, ka patarinejate/aiskinate praktikoje.
Kokia nauda dabar is jusu paplakimu: pati kalta, kad NEATSPEJAI, kuo nepatenkintas vyras?
QUOTE(Tepaluota @ 2013 10 11, 09:11)
Žmonai gal ir buvo gerai: pinigus uždirba, ne pijokas, pati prapuolus buityje, su vaikeliais - žodžiu, kaip ir daugelis minėjo, buitis, kasdienybė, rutina... O ar liko vietos pačiai, vyrui, dviejų žmonių santykiams? Kur dingo romantiški pasivaikščiojimai, malonios staigmenos, pokalbiai dviese? Ar, kalbant telefonu, buvo sakoma myliu, pasiilgau? Galit rėkti - kokia čia romantika, kai pavargus nuo vaikų, skalbinių ir pan., tegalvoji kaip pasiekti lovą. Bet vėl pasikartosiu: santykiai - tai darbas. Ypač aplankius rutinai. Ypatingai tada žmogus ima ilgėtis ankstesnių išgyvenimų, šiltų jausmų, neretai aplanko mintys, kad šalia ne tas žmogus. Būtent tada, kai to nerandama šalia, imama žvalgytis kažko iš šono, kas suteiktų šiuos išgyvenimus. Ar buvo pastebėtas šitas momentas? Ar buvo atvirai vienas kito klausiama - kaip jautiesi, ar viskas nurašoma kasdienybei, vėliau, kitąkart? Matyt, nebuvo, jei rašoma, kad iki tol gyveno gerai ir gražiai...
O čia tas staigmenas ir romantiškus pasivaikščiojimus, kuris kuriam turėjo daryti, nes skaitant , ką rašai, tai atrodo, kad tik žmonai priekaištai.
QUOTE(Tepaluota @ 2013 10 11, 09:11)
Dėl skambučių dukrai - džiaukitės, kad tėvas skambina vaikams, kad ir kokia to priežastis būtų (numanoma - greitos skyrybos). Būtų geriau, jei visai neskambintų?
Nu ką čia džiaugtis, čia krykštaut iš laimės reikia. Šitoks didvyris-paskambino. Trys vaikai, ūkis. O jis paskambino. Tikrai užtenka? Tėvui telefonu pabendraut su dukra? Dukrai gana? Paliko viską žmonai-ūkį, vaikus, jų problemas, ligas, 24 val. per parą priežiūrą ir t.t. Nu kaip žmonėms viskas lengva. Kažin pinigų duoda, išlaiko vaikus?
Skaitykit, kas parašyta, o ne tai, ką norit. Neteisinu nei vieno, nei kito. Abu kalti. Lygiai, vienodai kalti - tiek vyras, tiek žmona.
O kadangi čia moterų forumas, tai vyrą galima ir įprasta trypti su žemėm, neieškant absoliučiai jokių tokio elgesio priežasčių. Kaltas ir viskas. Nesigilinant į nieką...
O kadangi čia moterų forumas, tai vyrą galima ir įprasta trypti su žemėm, neieškant absoliučiai jokių tokio elgesio priežasčių. Kaltas ir viskas. Nesigilinant į nieką...
QUOTE(Tepaluota @ 2013 10 11, 12:35)
Skaitykit, kas parašyta, o ne tai, ką norit. Neteisinu nei vieno, nei kito. Abu kalti. Lygiai, vienodai kalti - tiek vyras, tiek žmona.
Nu ne. Nemanau, kad zmona kalta, jog vyras isejo pas kita. Galima surasti simtus tukstancius priezasciu apkaltinti. Palaikau ta nuomone, kad didziuma tu priezasciu slypi paciame taip pasielgusiame zmoguje.
QUOTE(pasikeitusi @ 2013 10 11, 12:42)
didziuma tu priezasciu slypi paciame taip pasielgusiame zmoguje.
Gali būti, niekada to neneigiau. Bet ne visos.
