Rytėja,
Tik jau nereikia, sutapatinot vaikus su vyru, vaikai yra vaikai... O vyras visai kas kita, ir nei per daug aukotis, nei per daug nezmoniskai mylet, ta neprotinga meile, pamirst save kazin ar verta, po to tik skaudziai nusiviliat ir tiek...
Mylet zinoma reikia, bet save mylet reikia labiau, ir neperspaust su ta meile vyrui, uzdus zmogus...
QUOTE(Rytėja @ 2013 10 19, 00:52)
Ir autore gyvenimo su vyru neprilygina aukai. Teisingai ji sako, kabinejates prie zodziu apsimesdama kad nesupratote ar noredama nesuprasti, jog rasydama "aukojausi" turejo omeny "labai mylejau", kartais pamirsdama save ar nustumdama savo poreikius i antra plana. Na cia panasiai, kaip su meile vaikams, kai ju poreikius iskeliame prioritetu, o savo nustumiame i antra plana (nu buna), sakome ne "labai myliu vaikus", o "aukojuosi del vaiku, vaikams". Nei vienu nei kitu atveju tai nera auka tiesiogine ta zodzio prasme.
Isimine sie jos zodziai... " Sitas jo isejimas skaudus tik is moralines puses,nes tiek metu atiduota,tiek aukotasi,o jis to neivertino"... " bet buvo truputi tvirciau zinant,kad turi vyra,vaikai turi teva"...
Argi tai mylincio zmogaus zodziai??? Kazkaip tuo abejoju. Patogu ir tiek. O kas turejo ivertinti. Zmogus myledamas daro del kito ne del aukos,o del to,kad myli,ir priekaistauti,kad kazko kazkas neivertino
...skaitytuose Lilit postuose matau iskaudintos,bet nemylincios,o kuri tik buvo pripratusi,kad jis buvo salia. Na panasu,kaip is mazo vaiko atimsi zaisliuka,tai jis reks,nes tai jo. 
Nesikabineju,tik gal daugiau izvelgiu nei jus.
Autoriaus nežinau, bet mintis patiko: "Dažnai taip mylime žmogų, tokį, kokį įsimylėjome, jog nesugebame jo matyti tokio, kokiu jis yra dabar".
Autorei, sėkmės, kai jausmai sutaps su proto balsu, žinosi ką, kaip ir kodėl reikia daryti toliau.
Autorei, sėkmės, kai jausmai sutaps su proto balsu, žinosi ką, kaip ir kodėl reikia daryti toliau.
QUOTE(lillit @ 2013 10 18, 14:22)
Jis turėjo VISAS sąlygas gyventi dvigubą gyvenimą ir nė šuo nebūtų sulojęs.
Ar tikrai?
QUOTE(Rytėja @ 2013 10 18, 23:30)
Jums tikrai noretusi, kad vyras nuo jusu nusleptu savo neistikimybe?
Ką toks klausimas galėtų reikšti? Kad vyras pasisakęs taptų kažkoks geresnis, mažiau kaltas, nepraradęs garbės, negu nepasakęs?
Man tai vienodai. Be to aš manau, ne aš esu įsitikinusi, kad protinga moteris VISADA pastebės neištikimybę arba ją nujaus, VISADA, bet yra tokių aklų ir užsiliūliavusių, kurios realiai nenori matyti, tai ir nemato. Jei ne pats akivaizdžiai išsiduoda, tai šunys tikrai suloja,VISADA, tik reikia mokėti įsiklausyt į tą lojimą.
QUOTE(Ilgaplaukė @ 2013 10 19, 18:01)
Nesikabineju,tik gal daugiau izvelgiu nei jus.
O jūs kartais ne teisininkė? Skaitote ne tai KAS PARAŠYTA, o tai , ką pati norite įskaityti mano postuose. Dar kartą sakau - jūsų prielaidos ir įžvalgos yra visiškai klaidingos. Jūs pasisakote kaip gerai apmokama mano vyro advokatė, prikibote prie frazės ir laikotės jos įsikandusi, jį ginate, o mane kaltinate. Gal pati turite problemų su pasišventimu vardan kito gerovės, vardan šeimos? Labai jau sureagavote būtent į tuos mano žodžius, kuriuos, beje, interpretavote savaip...
Ilgaplauke tikrai kabinejasi prie fraziu, nesuprasdama esmes.
Na atmeskime kitus zmones, net gyvenantis vienas zmogus kai ka aukoja, kad pasiekti kitu tikslu. Gyvenime visada nagauname visko, renkames, kazka aukojame ir buna gaila, jei tai beprasmiska.
Jei susije su kitu zmogumi, tai vel aukojimasis reiskia, ne aukojimasi kitam, o aukojimasi BENDRAM tikslui ir vertybem, kurias aisku gali kitas ir isduoti.
Taip ivyksta ir versle, kur nesaziningas partneris neivertina kito triuso ir pasitikejimo ir sugriauna viska (sau turedamas naudos ar ne)
Juk nesiaukojame verslo partneriui, o bendram tikslui.
Taip ir sutuoktinis aukojasi bendro gyvenimo vertybems, o ne kitam asmeniui(tai jau butu vergyste ar priklausomybe).
Keista kad to nenorima suprasti
Na atmeskime kitus zmones, net gyvenantis vienas zmogus kai ka aukoja, kad pasiekti kitu tikslu. Gyvenime visada nagauname visko, renkames, kazka aukojame ir buna gaila, jei tai beprasmiska.
Jei susije su kitu zmogumi, tai vel aukojimasis reiskia, ne aukojimasi kitam, o aukojimasi BENDRAM tikslui ir vertybem, kurias aisku gali kitas ir isduoti.
Taip ivyksta ir versle, kur nesaziningas partneris neivertina kito triuso ir pasitikejimo ir sugriauna viska (sau turedamas naudos ar ne)
Juk nesiaukojame verslo partneriui, o bendram tikslui.
Taip ir sutuoktinis aukojasi bendro gyvenimo vertybems, o ne kitam asmeniui(tai jau butu vergyste ar priklausomybe).
Keista kad to nenorima suprasti
QUOTE(Aimeja @ 2013 10 21, 11:06)
Ką toks klausimas galėtų reikšti? Kad vyras pasisakęs taptų kažkoks geresnis, mažiau kaltas, nepraradęs garbės, negu nepasakęs? Man tai vienodai.
Be to aš manau, ne aš esu įsitikinusi, kad protinga moteris VISADA pastebės neištikimybę arba ją nujaus, VISADA, bet yra tokių aklų ir užsiliūliavusių, kurios realiai nenori matyti, tai ir nemato. Jei ne pats akivaizdžiai išsiduoda, tai šunys tikrai suloja,VISADA, tik reikia mokėti įsiklausyt į tą lojimą.
Man tai vienodai. Be to aš manau, ne aš esu įsitikinusi, kad protinga moteris VISADA pastebės neištikimybę arba ją nujaus, VISADA, bet yra tokių aklų ir užsiliūliavusių, kurios realiai nenori matyti, tai ir nemato. Jei ne pats akivaizdžiai išsiduoda, tai šunys tikrai suloja,VISADA, tik reikia mokėti įsiklausyt į tą lojimą.
Aš tai suvokiu taip: neištikimybė yra viena nuodėmė, o melas ir slapukavimas yra jau kita nuodėmė. Tai geriau, kad nuodėmių būtų mažiau.
Bet kitoms gal geriau nežinoti nieko, tai tada geriau šitą išsiaiškinti iš anksto: "ar tu norėtum žinoti, jeigu nueičiau į kairę?"; "ar tau pasakyti, jeigu nuklysčiau?".
Vat man geriau žinoti ir aš pati linkusi pasisakyti. Ir tai nebūtinai reiškia, kad iškart po prisipažinimo šoksi nuo sofos ir bėgsi krautis šmutkių. Bet jeigu slapukavimai vyksta, ar tai santykiai? ir kur tada susikišti pasitikėjimą tuo beslapukaujančiuoju?
QUOTE(lillit @ 2013 10 23, 13:28)
O jūs kartais ne teisininkė? Skaitote ne tai KAS PARAŠYTA, o tai , ką pati norite įskaityti mano postuose. Dar kartą sakau - jūsų prielaidos ir įžvalgos yra visiškai klaidingos. Jūs pasisakote kaip gerai apmokama mano vyro advokatė, prikibote prie frazės ir laikotės jos įsikandusi, jį ginate, o mane kaltinate. Gal pati turite problemų su pasišventimu vardan kito gerovės, vardan šeimos? Labai jau sureagavote būtent į tuos mano žodžius, kuriuos, beje, interpretavote savaip...
Nesu teisininke,galite buti rami
Net pacitavau jusu issakytas mintis.Ir kaip dar galima kazka kita izvelgti ??? Neginu nei jusu vyro,nei jusu,nes nei vieno nepazistu. Bet...kaip sakoma,veda du,skiriasi du,tai reiskia ir abu kalti. O jus tik matote jo kalte,o save tik gailite,ir reiskiate tik pretenzijas,kad "paliko tokia balta ir pukuota ir dar besiaukojancia..." Nusiraminkite,tikrai neturiu jokiu problemu
Sureagavau,bet neiterpretavau.Jusu postai nusako jusu jausenas. Tuo viskas ir pasakyta.
QUOTE(Maar @ 2013 10 23, 14:40)
Ilgaplauke tikrai kabinejasi prie fraziu, nesuprasdama esmes.
Na atmeskime kitus zmones, net gyvenantis vienas zmogus kai ka aukoja, kad pasiekti kitu tikslu. Gyvenime visada nagauname visko, renkames, kazka aukojame ir buna gaila, jei tai beprasmiska.
Jei susije su kitu zmogumi, tai vel aukojimasis reiskia, ne aukojimasi kitam, o aukojimasi BENDRAM tikslui ir vertybem, kurias aisku gali kitas ir isduoti.
Taip ivyksta ir versle, kur nesaziningas partneris neivertina kito triuso ir pasitikejimo ir sugriauna viska (sau turedamas naudos ar ne)
Juk nesiaukojame verslo partneriui, o bendram tikslui.
Taip ir sutuoktinis aukojasi bendro gyvenimo vertybems, o ne kitam asmeniui(tai jau butu vergyste ar priklausomybe).
Keista kad to nenorima suprasti
Na atmeskime kitus zmones, net gyvenantis vienas zmogus kai ka aukoja, kad pasiekti kitu tikslu. Gyvenime visada nagauname visko, renkames, kazka aukojame ir buna gaila, jei tai beprasmiska.
Jei susije su kitu zmogumi, tai vel aukojimasis reiskia, ne aukojimasi kitam, o aukojimasi BENDRAM tikslui ir vertybem, kurias aisku gali kitas ir isduoti.
Taip ivyksta ir versle, kur nesaziningas partneris neivertina kito triuso ir pasitikejimo ir sugriauna viska (sau turedamas naudos ar ne)
Juk nesiaukojame verslo partneriui, o bendram tikslui.
Taip ir sutuoktinis aukojasi bendro gyvenimo vertybems, o ne kitam asmeniui(tai jau butu vergyste ar priklausomybe).
Keista kad to nenorima suprasti
Kur izvelgiate mano kabinejimasi??? Butent esme ir izvelgiu.
Vertetu pasidometi apie tokiu besiaukojanciu moteru psichologija
Na jei tapatinate verslo partneryste ir zmonos ir vyro partneryste,tai turi buti ne auka,o abieju pusiu darbo rezultato pelnas. O pas Lilit matau tik is vienos puses idirbi,o is kitos...rezultatas akivaizdus.
QUOTE(Ilgaplaukė @ 2013 10 24, 22:55)
Kur izvelgiate mano kabinejimasi??? Butent esme ir izvelgiu.
Vertetu pasidometi apie tokiu besiaukojanciu moteru psichologija
Na jei tapatinate verslo partneryste ir zmonos ir vyro partneryste,tai turi buti ne auka,o abieju pusiu darbo rezultato pelnas. O pas Lilit matau tik is vienos puses idirbi,o is kitos...rezultatas akivaizdus.
Vertetu pasidometi apie tokiu besiaukojanciu moteru psichologija
Na jei tapatinate verslo partneryste ir zmonos ir vyro partneryste,tai turi buti ne auka,o abieju pusiu darbo rezultato pelnas. O pas Lilit matau tik is vienos puses idirbi,o is kitos...rezultatas akivaizdus.
Kas cia tokia 'lilit' ,jadriona varona? Kas isdryso mano nika pasisavinti is delfio?
Papildyta:
QUOTE(lillit @ 2013 10 18, 13:22)
Tai ka, grazOlia, delfyje vadalojiesi, matau, kodel mano nika megdzioji? Neturi fantazijos pati kazka susigalvoti idomaus?
QUOTE(mylimuke @ 2013 10 24, 09:10)
Aš tai suvokiu taip: neištikimybė yra viena nuodėmė, o melas ir slapukavimas yra jau kita nuodėmė. Tai geriau, kad nuodėmių būtų mažiau.
Bet kitoms gal geriau nežinoti nieko, tai tada geriau šitą išsiaiškinti iš anksto: "ar tu norėtum žinoti, jeigu nueičiau į kairę?"; "ar tau pasakyti, jeigu nuklysčiau?".
Vat man geriau žinoti ir aš pati linkusi pasisakyti. Ir tai nebūtinai reiškia, kad iškart po prisipažinimo šoksi nuo sofos ir bėgsi krautis šmutkių. Bet jeigu slapukavimai vyksta, ar tai santykiai? ir kur tada susikišti pasitikėjimą tuo beslapukaujančiuoju?
Praktiškai neslapukavimo idėją yra labai sunku pritaikyti. Nežinau, ar tai santykiai, ar ne santykiai, kai slapukaujama. Bet ar tai santykiai, kai iš idėjos "neslapukauti" sąmoningai įskaudinamas niekuo dėtas žmogus?
Sveikutės 
dažnai skaitau jus ... ir atėjo tas metas, kai panorau išsipasakoti ir aš... tiesiog reikia...
tai vat, vedę su vyru dar tik 4metai, prieš tai dar 4 metus gyvenom kartu. Pas jo tėvus. Turim du vaikus... vyras pradėjo keistis po antrojo gimimo.Vis lyg kažką įtardavau,nes saugodavo telefoną, kažkam kartais atrašydavo.Nepuoliau į paniką,ir pagalvojau -" juk nebūtinai galėjo atsirasti kita..." Taigi, vyras neseniai pradėjo dirbti kitam mieste, gryžta tik savaitgaliais. žiemą vėl bus namuose,nuo pavasario vėl važinės ten dirbti.
Tai vat, pradėjau jį įtarinėti, kai anyta pasakė, jog girdėjo jį kalbantis lauke su kažkuo telefonu , ir nevieną kartą... pristūmiau jį prie sienos, liepiau pasiiaiškinti, kodėl slepiasi, eina kalbėti į lauką ir pan. Tada prisipažino , kad bendrauja su sena pažįstama, nieko blogo tame nemato, ji vedusi ir panašiai,tiesiog nori pasikalbėti.. bet man tai įtartinai skambėjo, jei nieko blogo, tai kodėl slepi pokalbį... kol vieną naktį, po pasisėdėjimo su draugais, išgėręs užmigo. ir nepajuto, kai jam 2val nakties suskambo tel.kvaila, buvau, kad neatsiliepiau . po skambučio atėjo žinutė, aišku, aš ją perskaičiau -" tiesiog užėjo noras paskambinti,kol draugas išvažiavo pusvalandžiui....miegi mažiau " ir pan. Tada visa nutirpau, visą naktį negalėjau užmigti.
o ryte jam viską pasakiau. jis aiškino, kad ji vedusi ir nepergyvenčiau,kad ją jau išmetė iš baro, kuriame ji dyrbo (kur jis lankydavosi po darbo) ir jis daugiau jos nematys,nes ji gyvena toli nuo ten , kur jis dyrba.Tuomet supratau, kad jis melavo, ji nei sena pažįstama nei ką..kai vakare ji jam paskambino, jis neatsiliepė...o vėliau išėjo iš namų, kad jai atskambintų. Paklausiau kodėl su ja bendrauji, ko tu sieki, tada jis man išrėžė,kad paskutinę jos darbo dieną ,jis ją išdulkino ir viskas (atleiskit už tokius žodžius, bet cituoju savo vyrą) .Puoliau į ašaras, tai man buvo didelis smūgis. Paklausiau kodėl su manim šitaip pasielgė, ko jam trūksta gyvenime...tada jis viską išrėžė - " dėmesio, meilės, švelnumo....." Pasijaučiau tokia kalta ir staiga supratau, kad per kasdienybę,vaikus - pamiršau savo vyrą...ištikro nepamenu kada buvau jį apkabinusi, pabučiavusi gryžus iš darbo kažkoks košmaras,viskas praslydo pro akis per kelias sekundes. Negalėjau sutvardyti savęs, verkiau - buvo taip skaudu...dar pradžioj bandžiau paneigti visą tai, bet...tai tikrai tiesa. Jis buvo girtas kai su ja permiegojo ir kai man tai išrėžė į akis,taip pat buvo truputį išgėręs..savaitgalis... išėjau maitinti vaiko, tada atėjo jis, apsikabino mane ir pasakė -" neturėjau tau to pasakyti ir įskaudinti šitaip tave.taip neturėjo būti.Žinok, kad tavęs aš niekad nepaliksiu.jei ir buvo ar dar BUS kažkas su kita, tai tik sexo reikalui..." Pabučiavo...apkabinau jį ,paskiau, jog tikrai jį myliu, paprašiau atleisti už tai, kad pamiršau jį per kasdieninę buitį.. jis mane ramino...ryte išvažiavo į darbą. Likau viena su vaikais.dar yra anyta, kuri visom keturiom už mane. nepasakojau jai pilnos istorijos. nes kitaip ji jam sukrautų tašes, ir neleistų gryžti į namus. o aš nežinau ar to noriu nebežinau kaip gyventi toliau, užmerkus akis, lyg niekur nieko... jis turėjo kitą,jie lietėsi ir tt. labai daug galvoju apie tai. vis bandau pamiršti, bet tik kai nebėra darbų, vėl apie tai galvoju. nežinau ar noriu su juo skirtis..aš jį myliu. bet dabar atsidūriau nežinioje,sumaištyje.. kaip viskas būtų be jo... aš turiu , kur išeiti, tai būtų netgi kitas miestas, bet ar man to reikia..? kai paklausiau jo žinute - " kas bus jei ji pastos,juk gyvenime visko būna...turėsi prisiimti atsakomybę už vaiką.aš to neištverčiau...o kaip gyvensim mes.? turėsiu sukandus dantis pakęsti tavo bendravimą telefonu su ja? " jis - " nieko nebus, niekas nestos, aš jos nebematysiu, nieko nebus, atėjo ir praeis". Ji neturi kaip atvažiuoti, vyras ją laiko paspaudęs po padu ir tt.o kiek čia tiesos.
Bet kaip dabar gyventi man...kaip išplėšti visa tai iš galvos... o jei tai pasikartos.o jei jis meluoja, kad nebematys jos. kiek daug "o jei..."
Kad kas padėtų man išbristi iš tos sumaišties, ką daryti toliau ir kaip daryti...lyg niekur nieko.... laikas gydo žaizdas, jei jų vėl neatsiranda.
P.S. gal labai plačiau jau aš išsiplėčiau su tuo pasakojimu...neteiskit patarkit
dažnai skaitau jus ... ir atėjo tas metas, kai panorau išsipasakoti ir aš... tiesiog reikia...tai vat, vedę su vyru dar tik 4metai, prieš tai dar 4 metus gyvenom kartu. Pas jo tėvus. Turim du vaikus... vyras pradėjo keistis po antrojo gimimo.Vis lyg kažką įtardavau,nes saugodavo telefoną, kažkam kartais atrašydavo.Nepuoliau į paniką,ir pagalvojau -" juk nebūtinai galėjo atsirasti kita..." Taigi, vyras neseniai pradėjo dirbti kitam mieste, gryžta tik savaitgaliais. žiemą vėl bus namuose,nuo pavasario vėl važinės ten dirbti.
Tai vat, pradėjau jį įtarinėti, kai anyta pasakė, jog girdėjo jį kalbantis lauke su kažkuo telefonu , ir nevieną kartą... pristūmiau jį prie sienos, liepiau pasiiaiškinti, kodėl slepiasi, eina kalbėti į lauką ir pan. Tada prisipažino , kad bendrauja su sena pažįstama, nieko blogo tame nemato, ji vedusi ir panašiai,tiesiog nori pasikalbėti.. bet man tai įtartinai skambėjo, jei nieko blogo, tai kodėl slepi pokalbį... kol vieną naktį, po pasisėdėjimo su draugais, išgėręs užmigo. ir nepajuto, kai jam 2val nakties suskambo tel.kvaila, buvau, kad neatsiliepiau . po skambučio atėjo žinutė, aišku, aš ją perskaičiau -" tiesiog užėjo noras paskambinti,kol draugas išvažiavo pusvalandžiui....miegi mažiau " ir pan. Tada visa nutirpau, visą naktį negalėjau užmigti.
o ryte jam viską pasakiau. jis aiškino, kad ji vedusi ir nepergyvenčiau,kad ją jau išmetė iš baro, kuriame ji dyrbo (kur jis lankydavosi po darbo) ir jis daugiau jos nematys,nes ji gyvena toli nuo ten , kur jis dyrba.Tuomet supratau, kad jis melavo, ji nei sena pažįstama nei ką..kai vakare ji jam paskambino, jis neatsiliepė...o vėliau išėjo iš namų, kad jai atskambintų. Paklausiau kodėl su ja bendrauji, ko tu sieki, tada jis man išrėžė,kad paskutinę jos darbo dieną ,jis ją išdulkino ir viskas (atleiskit už tokius žodžius, bet cituoju savo vyrą) .Puoliau į ašaras, tai man buvo didelis smūgis. Paklausiau kodėl su manim šitaip pasielgė, ko jam trūksta gyvenime...tada jis viską išrėžė - " dėmesio, meilės, švelnumo....." Pasijaučiau tokia kalta ir staiga supratau, kad per kasdienybę,vaikus - pamiršau savo vyrą...ištikro nepamenu kada buvau jį apkabinusi, pabučiavusi gryžus iš darbo kažkoks košmaras,viskas praslydo pro akis per kelias sekundes. Negalėjau sutvardyti savęs, verkiau - buvo taip skaudu...dar pradžioj bandžiau paneigti visą tai, bet...tai tikrai tiesa. Jis buvo girtas kai su ja permiegojo ir kai man tai išrėžė į akis,taip pat buvo truputį išgėręs..savaitgalis... išėjau maitinti vaiko, tada atėjo jis, apsikabino mane ir pasakė -" neturėjau tau to pasakyti ir įskaudinti šitaip tave.taip neturėjo būti.Žinok, kad tavęs aš niekad nepaliksiu.jei ir buvo ar dar BUS kažkas su kita, tai tik sexo reikalui..." Pabučiavo...apkabinau jį ,paskiau, jog tikrai jį myliu, paprašiau atleisti už tai, kad pamiršau jį per kasdieninę buitį.. jis mane ramino...ryte išvažiavo į darbą. Likau viena su vaikais.dar yra anyta, kuri visom keturiom už mane. nepasakojau jai pilnos istorijos. nes kitaip ji jam sukrautų tašes, ir neleistų gryžti į namus. o aš nežinau ar to noriu nebežinau kaip gyventi toliau, užmerkus akis, lyg niekur nieko... jis turėjo kitą,jie lietėsi ir tt. labai daug galvoju apie tai. vis bandau pamiršti, bet tik kai nebėra darbų, vėl apie tai galvoju. nežinau ar noriu su juo skirtis..aš jį myliu. bet dabar atsidūriau nežinioje,sumaištyje.. kaip viskas būtų be jo... aš turiu , kur išeiti, tai būtų netgi kitas miestas, bet ar man to reikia..? kai paklausiau jo žinute - " kas bus jei ji pastos,juk gyvenime visko būna...turėsi prisiimti atsakomybę už vaiką.aš to neištverčiau...o kaip gyvensim mes.? turėsiu sukandus dantis pakęsti tavo bendravimą telefonu su ja? " jis - " nieko nebus, niekas nestos, aš jos nebematysiu, nieko nebus, atėjo ir praeis". Ji neturi kaip atvažiuoti, vyras ją laiko paspaudęs po padu ir tt.o kiek čia tiesos.Bet kaip dabar gyventi man...kaip išplėšti visa tai iš galvos...
o jei tai pasikartos.o jei jis meluoja, kad nebematys jos. kiek daug "o jei..." Kad kas padėtų man išbristi iš tos sumaišties, ką daryti toliau ir kaip daryti...lyg niekur nieko.... laikas gydo žaizdas, jei jų vėl neatsiranda.
P.S. gal labai plačiau jau aš išsiplėčiau su tuo pasakojimu...neteiskit
patarkit
