Daugiavaikių mamyčių

Kuzia matai as koncentruojuos ties silpniausiom vietom kad butent tos vietos reikalauja maksimaliai demesio ir pastangu, tos vietos kr jie yra stiprus man nereikia koncentruotis,man teuztenka jiems leisti daryti tai kads jiems patinka ( adomui apribuojant kazkiek) Jei pergyventi kad tavo vaikas pradedant 5-tus metus yra pampersinis tai kankinti save,taip as kankinu save nes man ne tas pats...mjei pergyventi kad zmogus nemato tikslo kalbet nors gali ir tai yra saves kankinimas taip as save kankinu ir ji tuo paciu nes verciu ji kalbet...ir tt

Tau ir negali, ir nebus niekada tas pats. Net man tavo vaikai ne tas pats. O tu mama. Tu tikrai darai daug del savo berniuku. Tik nenuodyk saves mintimis ir pesimizmu. Tiesiog nualinsi savo sveikata. O tuomet nebusi pajegi tiek savo fainuoliams padeti kiek dabar.

Ir negalvok apie tai. mano Erikas taip pat nebuvo iš tų vaikų, kuris turėdavo daug draugų. Buvo jo atstūmimas dėl kalbos, pradėjo kalbėti tik prieš mokyklą, ir tai labai daug su logopedų pagalba. Girdėdavau kaip tiek daržely tiek kieme jis būdavo pavaromas šalin nes nemoka kalbėti. Matydavau kaip vaikas nori bendrauti, nori žaisti bet jo tiesiog nepriimdavo. Vėliau gavosi taip kad su savo išsidirbinėjimais bandydavo atkreipti į save dėmesį, aišku tas kitiems irgi nepatiko ir tas atstūmimas tik gilėjo. Pernai pradėjom leisti į krepšinį, pastebėjom kad pradėjo paminėti tai vieną vaiką, tai kitą ir tas bendravimas nuolat didėjo. šiemet man tikrai atsidarė žandikaulis kai namo iš mokyklos pareina su draugais, kai prieš treniruotes susitinka ir vienas kito nlaukia, po treniruočių taip pat kartu namo. Klasėje taip pat tokių bėdų nebekyla. Lanko šokius "žmogeliukus" mokytoja ruošia juos koncertams, per išvykas vienas kitą saugo. žodžiu dabar natūraliai pradėjo tas draugavimas vystytis. kad jis labai daug draugų turi tikrai negaliu pasakyti, bet jau ir nebėra ta situacija kada galim į gimtadienį tik pora pasikviesti. Ateis ir Jums tas laikas, tik kaip mamai labai sunku išlaukti.

pamenu, pas babytę pagrindiniam kambary buvo grindyse atkeliamas liukas, kurį atkėlus galima buvo nusileisti daržovių rūsin



pusę vaikystės praleidau ant lentos vietoj lovos, atseit, kad stuburas nekryptų toliau...
Miegojau visai normaliai, netrukdė, bet dabar jei tik kiečiau, viskas, niekaip neišsimiegu...

Vakar dalyvavau pirmą kartą protų kovose

As trumpai-MENTAS tu SAUNUOLE tik pesimizmo maziau kad sveikata nenukentetu

As irgi trumpai-mentas tu isties saunuole,sauni mama

As va del katino sugebu nervintis kaip kazi ka Neina i tuoleta jau virs paros,gal dvi Kraikas nesikeite,jauciasi ji iprastai Bariausi del anos baikos,tai biski manes prisibijo zvilgsniu

ir apie save neužmiršt


na jau






na ir kaip?

Mano sūnus spalio 3 d. t.p. dalyvavo 9 – 12 klasių mokinių sveikatos žinių ir mąstymo žaidime „Protų mūšis“, kurį organizavo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Sako Zuokas ranką spaudė o vakar gavo padėkos raštą

Va šita idėja ir man patiktų, mačiau pas mus PPT skelbimą, kad yra kviečiami savanoriai būti mažesniųjų vaikų draugais. Tačiau net nežinau, ar yra kas nors ten atėję iš tų savanorių. Reikėtų pasidomėti...
Šiaip jau mano vaikas turi vieną gerą suaugusį draugą - tai mano ex-ą, tačiau jis nėra labai geras pavyzdys (geria , netgi vieną sekmadienį vaiką man parvedė išgėręs) ir labai lepina mažių, pataikauja jam, stengiasi patenkinti vaiko norus, o ką nors daryt nespaudžia, o stengiasi įkalbėti. Na, ir išmokina vaiką ko nors, žodžiu šiek tiek palavina, kiek sugeba. Ir daro tai su didele meilę, nes augino šį vaiką nuo pat gimimo iki beveik šešerių metų. Tai pat kartais jam pasiseka įkalbinti vaiką leisti nukarpyti jam nagučius, apkirpti plaukus ir išplauti galvą. Dar jie kartu žiūri TV, arba DVD filmukus, kartais varto knygas.

Smagu, kai turi pažįstamų su vaikais ir vaikų iš kokių nors būrelių.


Gal tų priežasčių yra daug. Visų pirma gal tokia priežastis, kad beveik neturiu pažįstamų šeimų su tokio amžiaus vaikais. Na, yra kelios supermamos ir mūsų miesto su panašaus amžiaus vaikais, tačiau man ir pačiai reikėtų su jomis susidraugauti, kad jos sutiktų ateiti su vaikais į mano vaiko gimtadienį, ar ne?
O mano draugės dauguma turi jau gerokai vyresnius vaikus.
Brolis turi sūnų, vyresnį vieneriais metukais, tai būtų puikus žaidimų draugas pusbroliukas, tačiau jis gyvena kaime, ir retai atvyksta pas mus, brolis nebeturi mašinos, o mes dar neturime ir nežinia ar kada pirksime. Kai atsirado mažylė, esam mažiau mobilūs dabar, su autobusais neprivažinėsime. Na, ir dar atskira istorija su broliene, ji kažkuriuo momentu nelabai benorėjo su manimi bendrauti. Be to, mano vaikas skriaudė pusbrolį ne kartą, mušė ji.
Mano studijų draugė irgi turi vienmetį sūnelį, esam kartą buvę pas ją, pagyvenom kelias dienas, buvo smagu. Tačiau jie gyvena Kaune. Ir vėl atstumas ir apribotos kelionių galimybės...
Dar yra toks dalykas, kad mano mažius autistas. Kalbėjimo ir kalbos supratimo sutrikimas yra labai didelis. Na, aišku, dar kai koks keistokas elgesys, įvairios baimės, kažkoks kitoks pasaulio suvokimas. Jis lankė specialų darželį, kuriame buvo vaikučiais irgi su įvairiais sutrikimais ir ypatingais poreikiais. Grupė buvo mišri, tai gal joje buvo ir sveikų vaikų. Į darželį jį vedžiodavo mano ex-as, o aš ryte labai anksti išvažiuodavau į darbą, o kartais esu dalyvavusi susirinkimuose, - tik tiek, taip kad nesusipažinau nei su vaikais, nei su jų tėvais/mamom. Ex-as labiau intravertas ir naujų pažinčių užmegzti jis nemokėjo. O aš ir nenorėjau ypatingai su kažkuo draugauti, nes tada reikėtų kviesti žmones ir pas save į svečius, o butas mūsų buvo tikrai ganėtinai apleistas. O ir kam labai čia įdomu bendrauti su alkoholikais.
Skamba viskas gana pesimistiškai, ar ne?

Ačiū už sveikinimą. Labai malonu.
Suprantu tave. Žinok, aš kažkaip nenustebau, kad tavo dvyniams irgi diagnozavo autizmą, kaip ir maniškiui. Nesu aš jokia specialistė ir neturiu jokios teisės diagnozuoti ir nemėgstu kabinti etikečių, tačiau pagal tai, ką rašei apie jų elgesį aš jau labai greit pamaniau, kad jie autistukai. Tik man kažkodėl atrodo, kad jie šiek tiek lengvesni už maniškį.
Dėl nelengvo tokių žmonių gyvenimo tu teisi, man irgi pasidaro žiauriai baisu, o kas mylės mano vaiką, kas jam padės, kaip jis gyvens... Gerai, kad jis moka apsirengti, pasiimti maisto, pavalgyti, tik dar ne visus savęs pasitvarkymo įgūdžius turi, reikia dar daug ko išmokyti ir įkvėpti jam drąsos, kad jis suvoktų, kad kažką sugeba pats.

Va būtent, kad reikia ieškoti kažko, kažkokių draugų [su vaikais] iš pradžių man pačiai.

Piešimas jį dažniau erzina, nei patinka. Spalvinimo knygučių išvis nemėgsta, gal todėl, kad nemoka tinkamai paimti pieštuko/rašiklio, gal tas stengimąsis neišeiti iš už linijų jį erzina, tas preciziškas darbas jį vargina.
Labiau jam patinka kompiuteriniai žaidimai, įvairių filmų pradžios, ir dar jis yra jautrus garsams ir man atrodo, kad jam išeidavo pamėgdžioti tų filmų pradžių muzikytes, gal sakau jam patiktų kažkas susiję su muzika, net nežinau... tada reikėtų pirkti kokį nors muzikos instrumentą. Ir dar rasti galimybę kaip jį pavežioti į muzikos mokyklą, nes pėsčiomis su mažyle ir su juo neprilakstyčiau. Na, vėlgi atsimušam į automobilio ir vairavimo teisių nebuvimą.
Nors, kaip sakoma, jei kažko nori, tai ieškai galimybių, o jei nenori, tai ieškai priežasčių. Vienu žodžiu, man reikia pačiai suvokti, ko gi aš noriu savo vaikui. O kaip suprasti, ko nori jis pats?

To pulko namie faktiškai kaip ir nėra, dažniausiai jis gali pabendrauti tik su manimi ir su mažyle, o paaugliukai turi savo "dar vienus namus", jų net nebuvo per mažiaus gimtadienį.
Mokykloje irgi vaikai vien tik su sutrikimais (atsiprašau už išsireiškimą, tačiau ko jis gali iš jų išmokti, juolab, kad jis mėgsta/moka pamėgdžioti, man priimtiniau būtų, jei jis turėtų galimybę mokytis kažko ir sveikesnių vaikų [beje, o ką gi galima laikyti sveikumu ar normalumu - tai irgi nėra vienareikšmiškai apibrėžta, ar ne? ], taigi kad jis galėtų progresuoti, o ne regresuoti), ir ten jis pavargsta nuo priverstinio bendravimo su žmonėmis, kurie jam ne visi yra mieli ir malonūs. Su klasiokais jau mušėsi. Man nepatogu/nesmagu, kai jis skriaudžia kitus vaikus.
Nemanau, kad jis neturi poreikio bendrauti ir netikiu, kad tie draugai atsiras savaime. Kodėl? Ogi todėl, kad kartais reikia sudaryti sąlygas tiems kontaktams atsirasti. Aukščiau jau rašiau, kad turiu tik labai ribotą ratą draugų/pažįstamų su tokio ar panašaus amžiaus vaikais. Vaikas vienas į lauką neišeina. Vaiko nesiveda į lauką mūsų vyresnieji vaikai. Dažniausiai jis eina tik su manimi ar su MB į parduotuvę. Na, dar į kokius atrakcionus, kai jie atvažiuoja kartą ar porąkart per metus. Esam buvę ir žaidimų kambaryje (jam ten labai patinka).

Vienu žodžiu, aš irgi turiu kažką daryti tam, kad vaikas turėtų draugų.
Tuo pačiu megzčiau kontaktus ir dėl savęs [ir dėl savo šeimos].
Juolab, kad dabar šalia yra normalus vyras, su kuriuo malonu supažindinti savo draugus ir gimines, taipogi turime normalų gražų butą, kurį abu norime dar pagražinti ir sutvarkyti - į tokį butą tikrai galime pasikviesti svečių, ką kartais ir darome.

O taip, man irgi derėtų tai prisiminti. Kiek yra dalykų, dėl kurių aš galiu pasidžiaugti.

Taigi, išsiliejau. Jei kas perskaitys ir pakomentuos, būsiu labai dėkinga. Jei ne visų pasisakiusių merginų žodžius pakomentavau, neįsižeiskit, kad neskiriu dėmesio, tiesiog nespėju. Vakar ir šiandien skaičiau, tačiau ne visada turiu galimybę atsakyti.
Aha, ir mažylė atsibudo, taipogi ir serganti paaugliukė, gersim kas arbatą, kas pieną, kas vandenį...

Maniskis irgi dalyvavo Zuokas Vilniaus vandeni reklamavo kad vienas is svariausiu Europoje

matai, tu pati užduodi ir pati teisingai atsakai į savo klausimus. Meilės nebus per prievarta, ir jei jam nepatinka piešt spalvinimo knygutėse (dėl tu pačiu linijų, ribų...) pabandyk duot jam lapą, vėliau jei patiks nupirksiu molbertą, ir duok teptuką su dažais, tegul pats kuria, išlieja savo jausmus ant švaraus lapo, gal jam tai patiks. Muzikos t.p. neatsisakyčiau, jei tik patinka, tai kodėl gi ne... nes vien spec.poreikio mokyklos čia nepakaks, tu pati gi supranti, kad tokioj aplinkoj vaikas nieko nepasisems, tik liga regresuos, todėl ir reikia surast jam tinkamo užsiėmimo, kad jis atrastu save,m turėtu kur išsiliet, išmokt naujo... o žiūrėk, lankant papildomus užsiėmimus ir atsiras draugai


sako buvo faina, dar atėjus namo, uždavinėjo man visokius klausimus na ir kaip tau prizai

Skruzde o kodel negali vyresni vaikai apsiimt ''globuoti '' pirmokeli,tarkim ju pareiga nuvest i bureli,ar i muzikos mokykla,zinau kad jie nenori,bet kartais turi dalykus per nenoriu ir negaliu.... del saviskiu tai tikejausi kazko paprastesnio,nes vaikai eina i kontakta,vis bando mus itempt i savo norus,poreikius,vis mama zirek tas,mama ziurek anas,symsenos,juokai,vis tai nebudinga autistams... bet aj koks skirtumas ka parasyta,ir taip ir taip problema yra,kaip sako vadink nors ir puodu tik ant ugnies nestatyk...

Anytos tėvų namuose irgi toks yra, tik koridoriuj . Giliau kasti nebuvo galima, matyt, nes vanduo aukštai.

Ir ką sumušei ?

Jis ne vienas pasaulyje. Tu net nežinai, kiek jam padės kad ir jūsų mažylė . O dabar tegu auga tavo meilės spinduliuose. Nė vienas vaikas neateina į pasaulį šiaip sau, jie visi yra pakviesti. Mūsų reikalas yra juos mylėti ir palydėti jų keliu, kiek galime.